Kosminio teatro komentatorius

„Astrologija – tai žinios, – tvirtina mano pašnekovas Andrzejus Jamroz, – kurios vis labiau žmones įtikina ir patraukia.” Jo gyvenime astrologijos studijos į šešėlį nustūmė turėtus du diplomus: filologo, gauto Jogailaičių universitete (Krokuva), ir muzikinio teatro režisieriaus – Maskvos GITIS’e. Šiuo metu jis vienas garsiausių astrologų Lenkijoje, jo parengtus horoskopus kas mėnesį studijuoja tūkstančiai žurnalo „Twój Styl” („Tavo stilius”) skaitytojų.

Apie ženklus ir šamano būgną

„Rašydamas horoskopus žurnalui baisiai kankinuosi, tai man blogiausios mėnesio dienos, tada niekas su manimi negali ištverti, – prisipažįsta Andrzejus. – Kažkada svarsčiau, kodėl. Man atrodo, jog žmonės, kuriems formuluoju tas mintis, tik bendrąsias, susijusias vien su Saulės įtaka ir neatsižvelgiančias į kitas planetas, tarsi įeidavo į tą pačią kaip ir mano mąstymo bangą, užmegzdavo dialogą. Toks horoskopas tam tikra dialogo, o veikiau – įvadinio pokalbio rūšis. Mes, astrologai, žinodami, kaip visa tai veikia, į laikraštinę astrologiją žiūrime su dviguba nuostata. Tačiau gali būti tokia situacija, kai esantis kryžkelėje žmogus staiga ir ten suras atsakymą.”

Vis dėlto, Andrzejaus nuomone, iš tikrųjų svarbūs tik individualūs horoskopai, sudaryti pagal tikslią gimimo vietą ir tikslų laiką. Tad ieškantys patarimų ateina čia, kur dabar sėdime – į Krokuvos centre įsikūrusį kabinetą, užverstą knygomis, kuriame dvelkia subtilūs smilkalų kvapai. Čia nėra nei juodo katino, nei stiklinio rutulio. Stovi naujausias kompiuteris, spausdintuvas, skeneris, greta – Taro kortos, kinų „Permainų knyga”, „sapnų gaudyklė” iš Amerikos ir jakutų šamano būgnas. Įtrūkęs. Iškart įtrūko, kai Andrzejus parsinešė jį į viešbutį, nusipirkęs po apeigų.

„Tai turbūt ženklas, – sako, – kad nebandyčiau pažinti šamanų paslapčių. Gyvenime gauname daug panašių ženklų, bet mūsų jautra priblėsusi ir ne visada juos suprantame. Kelią perbėga juoda katė. Kvaila tikėti tokiais prietarais? Bet iš sinchroniško požiūrio taško tai nedaug skiriasi nuo šešiskart metamos monetos – pagal kinų burtų knygą „I Ching” iš VII a. pr. Kr. Tai irgi tam tikras ženklas – jis pasako, kokioje gyvenimo fazėje aš esu. O dėl katės… Galbūt tai mane įspėja, jog ten, kur einu, padėtis pasikeitė, ir įvykių scenarijus bus kitoks, nei aš tikėjausi. Todėl geriau tam pasirengti psichologiškai ir nesinervinti.”

Tai ne aiškiaregystė

Andrzejus ypač pabrėžia, kad jis – ne aiškiaregys. Jo mokytoja ponia Marija Czubrynska, neseniai mirusi garsi Krokuvos būrėja, tą dovaną turėjo ir jam aiškiai nurodė ribą tarp astrologo ir aiškiaregio pranašysčių. Aiškiaregystė nenusako laiko. Iš būrėjos, pavyzdžiui, gali išgirsti: „Vyras sugrįš, kai papuoši eglutę…” Kada tai bus – šiemet ar po dešimties metų, nežinia. Įvykiai, suvokiami kaip „dideli”, ryškūs, yra tokie todėl, kad svarbūs viso gyvenimo mastu, o laike sunku juos nustatyti, jie gali būti dar labai tolimi. Tuo tarpu astrologija rodo ciklus, nekonkretina, kas turi atsitikti. Parodo laiką, palankų veiklai, kada viskas mums lengvai sekasi, ir sudėtingą, sunkų metą, palankų vidiniam tobulėjimui. Neigiami ir teigiami ciklai yra tarsi metų laikai, tik jų eiliškumas kiekvienam mūsų individualus. Mūsų kosminė „žiema” gali būti labai nemaloni, jeigu prieš ją, pavyzdžiui, buvo dvi „vasaros”, ir įpratome būti laimės vaikai. Na, ir romanas, užmegztas „vasarą”, gali teikti daug džiaugsmo, lūkesčių išsipildymo, o „žiemą” – daug tikimybės, kad pasirinksime netinkamą asmenį ir turėsime ne itin malonių rūpesčių. Verslininkui suvokimas, jog artinasi „žiema”, gali, pavyzdžiui, tapti akstinu atidžiai patikrinti firmos finansinę padėtį ir, pagal galimybes, išvengti nors kai kurių klaidų.

„Žvaigždės tarsi nuteikia, bet neverčia. Kaip naktis, kuri nuteikia miegoti, bet neverčia, – aiškina Andrzejus. – Sekdamas šv.Tomu kartoju, jog turime laisvą valią ir pasirinkimo galimybę. Štai prieš trejus metus atėjo pas mane 35 metų moteris. Skundėsi esanti vieniša, negalinti susirasti partnerio. Nepatikėjo, kai pasakiau, jog ateinančiais metais įvyks lūžis, ir viskas greičiausiai susitvarkys. Neseniai paskambino – turi vyrą ir vaiką… Būna taip – kaip ir jos atveju – jog asmuo, pagal planetų išsidėstymą išgyvena „sužadinimo” laikotarpį turėdamas 16-17 metų. Tada jam atrodo, kad ieškoti partnerio per anksti, tuo tarpu antrasis toks laikotarpis ateina tik po dvidešimties metų.

Tad ar viską galima tiesiog „išskaičiuoti”? Tiesą sakant, taip – tai yra konkrečios žinios. Bet, aišku, reikia turėti tam tikrų gebėjimų, kad galėtum jas pagilinti ir analizuoti žmonių gyvenimą kosminių ciklų šviesoje.”

Nuo muzikinio… iki kosminio teatro

Kai prieš kiek laiko susipažinau su Andrzejumi, jo galvą labiausiai suko ne astrologijos ar magijos paslaptys. Didžiausia jo aistra buvo teatras: dėl jo atsisakydavo laisvalaikio, nemiegodavo naktimis. Jį itin domino aktoriaus saviraiška. Baigęs studijas Maskvoje, pastatė keletą spektaklių ir teatro pasaulyje jau buvo užėmęs neblogas pozicijas. Sukūręs Krokuvoje miuziklą šv. Pranciškaus Asyžiečio gyvenimo motyvais, gavo pasiūlymą vadovauti Poznanės operetės teatrui. Ir staiga visko atsisakė. Kodėl?

„Net ir šiandien negaliu to paaiškinti, – sako. – Kažkas ūmai manyje pasikeitė: ne tai! Ėmė maištauti siela. Žinoma, teatras ir toliau man didžiulė vertybė, bet labiau traukia tas kosminis teatras, kur spektaklis – mano analizuojamas kito žmogaus gyvenimas, kuriam turi įtakos planetos. Padedu tam žmogui suvokti, kad galbūt jo veiksmus lemia kitokios jėgos, negu jis mano.”

Ar astrologas prisimena tą momentą, kai pats pirmą kartą patikėjo būrėja? Tai buvo apie 1990 m. Rengėsi važiuoti į Ispaniją pailsėti, gal ir užsidirbti. Užėjo pas ponią Mariją. Jinai jam: kelias į Vakarus uždarytas, kelias į Rytus – atviras. „Nesiruošiu į jokius Rytus”, – atsainiai pratarė. O netrukus jam pasiūlė Buriatijoje režisuoti nacionalinę kalmukų operą „Džangaras”, pagrįstą rytietiškais mitais. Bemaž metus trukęs darbas tapo jam svarbiu meniniu ir dvasiniu nuotykiu. Statydamas operą dirbo su 200 žmonių kolektyvu, susipažino su buriatų ir kalmukų, Čingischano palikuonių, kultūra, dalyvavo Jakutijos šamanų apeigose ir ėmė nuodugniau studijuoti Rytų filosofiją. Kiek vėliau susipažino su kinų būrimo menu, netgi baigė kinų masažo kursus. Grįžęs vis dažniau ėmė lankytis pas ponią Mariją, ilgai jiedu kalbėdavosi apie ezoterines procedūras. Ji jau traktavo Andrzejų kaip partnerį ir palaipsniui supažindino su savo pasauliu. Dabar jos nuotrauka, vienintelė, kurią leido padaryti būdama suaugusi, visada stovi ant jo stalo.

Kvėpavimo dozavimas

„Nuo amžių astrologija susijusi su medicina, mokėjo nustatyti silpnąsias organizmo vietas ir laiką, kada žmogus labiausiai neatsparus ligoms. Buvo pastebėta, jog gimimo metu susidūrę du laukai – žmogaus biolaukas ir elektromagnetinis Saulės sistemos laukas – sąlygoja tam tikrą organizmo jautrumą, – pasakoja Andrzejus, o aš nė nenutuokiu, kad vėl mane priblokš dar vienu savo susižavėjimu. – Tačiau tie aspektai man pernelyg dažnai neatitikdavo. Gal jau neveikia senovinės taisyklės?! Ėmiau ieškoti priežasčių. Juk viskas turi prasmę, tik ne visada ją įžvelgiame. Ilgos paieškos atvedė prie dalykų, kurie mane šiandien labiausiai domina. Tai kvėpavimo reguliavimas, atitinkantis organizmo reikmes. Civilizacija mus „apdovanojo” įvairiausiais negalavimais, nes, kaip pasirodė, ne tik maitinamės netinkamai, per mažai judame, bet dar ir blogai kvėpuojame. Tai, kad kasdien patiriame daugybę stresinių situacijų ir kad kalbame gerokai daugiau negu mūsų protėviai, sutrikdė mūsų kvėpavimo sistemą. Labai supaprastintai pasakius, kraujyje dažniausiai turime per mažai anglies dvideginio. Taip! Būtent anglies dvideginio!”

Matydamas mano akyse nuostabą, Andrzejus atsistoja ir energingai, labai greitai kurį laiką bėga vietoje, tuo pat metu kalbėdamas su manimi tokiu pat ramiu balsu. Visiškai neuždusdamas!

„Štai ko galima pasiekti tinkamai dozuojant kvėpavimą. Ir tai labai svarbu ne tik aktoriui, kuriam neretai reikia greitai judant aiškiai ir normaliai kalbėti. Kai apima stresas, dažniau ir giliau kvėpuojame – panašiai kaip bėgdami, nes organizmas ruošiasi kovai. Springstame tarsi trūktų oro. Netenkame daug anglies dvideginio, o per didelis jo stygius kraujyje neleidžia ląstelėms pasisavinti deguonies. Hiperventiliacija sukelia deguonies trūkumą, o tai savo ruožtu lemia įvairius organizmo funkcijų sutrikimus ir negalavimus. Įvaldžius kvėpavimo techniką, galima gerokai pagerinti savo sveikatą ir savijautą, pavyzdžiui, sureguliuoti kraujo spaudimą, numalšinti galvos skausmus, sušvelninti stresą ir net astmos priepuolius.”

Remdamasis naujausiais tyrimais, Andrzejus Jamroz parengė kvėpavimo technikos mokymo metodiką, veda grupines ir individualias pratybas ir rašo šia tema knygą. Ką galėtų patarti „Moters” skaitytojoms, kurios neturi galimybių dalyvauti jo užsiėmimuose?

„Rekomenduočiau užsiiminėti joga, – sako. – Bet prižiūrint geram instruktoriui, kuris ypatingą dėmesį skiria taisyklingam kvėpavimui. Na, ir būtinai pozityviai mąstyti! Tai nėra tušti žodžiai. Kai galvojame apie ką nors bloga, pavyzdžiui, gal kas nutiko mūsų vaikui, nes jis negrįžo nustatytą valandą – organizmas patiria stiprų poreikį mobilizuotis… jaudinamės panašiai kaip jaudintumės, jeigu iš tikrųjų kas nors bloga atsitiktų. Todėl reikia kratytis negerų minčių. Tikrovė mums ir taip nemažai pateikia visokiausių išgyvenimų.”

Kalbėjosi Barbara KALĖDA