Kabala – žmogaus jausmų matematika

Visuomet išlieka svarbiausias klausimas – kam visa tai: mes, visas mus supantis pasaulis. Anksčiau ar vėliau dažną mūsų pradeda persekioti klausimai: iš kur atsiradau, kas esu, kur išeisiu. Kuo labiau pradedi domėtis egzistencija, pasaulio ir savęs pažinimu, tuo daugiau klausimų kyla. Į šiuos ir daugybę panašių dalykų žmonija atsakymų ieškojo per amžius, tačiau išsamių atsakymų nerado iki šiol. Kabalos mokslo Maskvos grupės sukūrimo iniciatorius Leonidas Ilizarovas teigia, kad būtent kabalos mokslas yra pats artimiausias žmogui, padedantis suvokti gyvenimo prasmę.

Nė vienas mūsų nepasirenkame, kokioje šeimoje norėtume gimti, niekas nesirenka tautybės, rasės, vietos, kurioje norėtų gimti, kitų dalykų. Tai kažkieno už mus nulemta. “Kas tai nusprendžia? Yra aukštesnė jėga – kūrėjas, kuris ir tvarko visus reikalus. Žmogus gimsta, gyvena, pradeda senti ir neretai susimąsto, kam jis apskritai gyveno? Susimąstęs, kodėl ir kam gyveno, žmogus pradeda ieškoti, aiškintis, kas yra tas dirigentas, valdąs visą šį procesą. Tada kreipiasi į mus, susidomi kabalos mokslu”, – tvirtino Ilizarovas.

Kodėl mes ieškome?

Kiekvieno žmogaus prigimtyje slypi noras visur gauti pasitenkinimą. “Taip jau esame sutverti, kad jei pajuntame pasitenkinimą, jo įsitveriame, jei užklumpa nors menkiausia kančia, jai atsukame nugarą ir stumiame nuo savęs. Viso to variklis yra mūsų mintys, nes judėjimas atsiranda iš minties ir noro. Pradėjęs analizuoti šią situaciją, žmogus susimąsto: “Jei negaliu pabėgti nuo minčių, jei negaliu jų valdyti, jos mane užklumpa ir apleidžia, tada kas gi aš toks?” Ieškodamas atsakymų žmogus suvokia esąs kūrėjas, tačiau visiškai ne toks, kokį šiandien taip dažnai vaizduojame”, – tikino pašnekovas. Anot jo, susidūręs su tokiais klausimais, žmogus pradeda ieškoti atsakymų. Būtinai pradeda – antraip kankintųsi nežinomybėje. Ieškantį žmogų pradeda valdyti aukštesnės jėgos: suteikia sąlygas rasti atsakymus į visus kylančius klausimus.

Amžius, kada prasideda ieškojimai, būna skirtingas: tai gali nutikti ir vaikystėje, ir subrendus, ir pasenus. Dažniausiai būties klausimai domina jau subrendusius žmones.

Pasodini medį, išauga kamienas, vėliau – šakos, lapai, žalias vaisius, kuriuo dar negali mėgautis, tik vaisiui prinokus gali valgyti. Viskas, kas buvo iki tol – dar neprinokęs vaisius.

Tokiu pat principu kuriama žmogaus siela. Siela – mažas “taškelis širdyje”, kuris pradeda plėstis, didėti, brinkti. Kai jis galutinai sunoksta, žmogus pradeda kelti įvairiausius klausimus, pradeda ieškoti”, – tvirtino Ilizarovas. Tačiau tai nereiškia, kad susidomėjęs egzistenciniais klausimais žmogus pasitraukia iš jam įprasto, materialaus pasaulio. Anaiptol, pasak Ilizarovo, žmogus ir toliau gyvena kaip ir gyvenęs, tačiau drauge dar domisi “pasaulio dėsniais”: kaip tai daroma ir kam to reikia? Žmogus pats gali išmokti valdyti savo likimą. Likimo pakeisti negalima, tačiau jį valdyti galima. Anksčiau ar vėliau visi tai patiriame”, – tikino pašnekovas.

Kabala mokslas

Kabala – mokslas, kuris pasakoja, kodėl žmogus egzistuoja, kodėl ateina į pasaulį, kodėl gyvena, kur gyvenimo prasmė? Iš kur jis atėjo, kur išeina baigęs kelią žemėje. ėodis “kabala” (hebrajų kalba – “gavimas”) reiškia siekį pajusti aukštesnį suvokimą, tikrą pasaulio paveikslą. Iš esmės kabala – dvasinių pasaulių ir mūsų pasaulio, kaip jų pasekmės, suvokimo metodika.

Kabalos studijavimas mums atskleidžia papildomą šeštąjį jutimo pojūtį, kuriuo suvokiame aukštesnįjį dvasinį pasaulį.

Kabalos studijavimas nėra teorinis arba abstraktus, jis neatsiejamas nuo praktikos: žmogus sužino, ką jam reikia daryti, ką keisti savyje. Niekas negali būti svarbiau už šį žinojimą, todėl, kad žmogus taip pažįsta save, pasaulį ir savo likimą.

Viską, ką sužino apie save ir pasaulį studijuojantis kabalą žmogus, jis sužino savyje. Nuo kitų aplinkinių jo pojūčiai ir žinojimas paslėpti. Būtent dėl šios priežasties kabala vadinama “slaptu mokslu”. Tik pačiam žmogui žinoma, kas su juo vyksta ir ką jis mato.

Kabala – jausmų matematika. Ji analizuoja žmogaus jausmų ir troškimų visumą ir kiekvienam reiškiniui, kiekvienam jausmo ir suvokimo atspalviui randa tikslią matematinę formulę.

Kabalos mokslas – sena ir laiko patikrinta metodika, kurią naudodamas žmogus gali pasiekti aukštesnį dvasinį suvokimą apie pasaulio sukūrimo tikslą ir prasmę, savo gimimo ir gyvenimo prasmę.

Leonidas Ilizarovas įsitikinęs, kad žmogus privalo tobulėti dvasiškai.

Pasaulio pažinimo paslaptis

Kabalos mokslo šalininkai tvirtina, kad tyrinėdami gamtą ir Visatą matome, jog viskas, kas mus supa, egzistuoja ir veikia pagal darnius, nukreiptus į tikslą dėsnius. ėvelgdami į save, kaip į gamtos kūrinio viršūnę, matome, kad žmonija egzistuoja lyg už šių logikos dėsnių sistemos. Viskas, kas mus supa, turi priežasties ir pasekmės ryšius: viskas kuriama tikslingai, fizinių kūnų pasaulyje egzistuoja darnūs judėjimo ir kaitos dėsniai. Ta pati logika egzistuoja augalų ir gyvūnų pasauliuose.

Tačiau išlieka svarbiausias klausimas – kam visa tai: mes, visas mus supantis pasaulis? Dažniausiai jis lieka be atsakymo. Pasak kabalos mokslo sekėjų, ar žmonija atsirado evoliucionuojant paprasčiausioms rūšims, ar gyvybė buvo atnešta iš kitų dangaus kūnų – nekeičia esmės. Yra dvi datos: gimimo ir mirties. O tai, kas tarp jų – nepakartojama ir neįkainojama. Arba, atvirkščiai, gyvenimas – niekis, jei pabaigoje tamsa, nutrūkimas.

“Mes galime tyrinėti tai, kas yra žemiau mūsų raidos lygio. Įsisąmoniname ir suvokiame negyvosios gamtos, augalijos ir gyvūnijos egzistavimo prasmę. Tačiau žmogaus egzistavimo prasmės perprasti negalime, matyt, ją galima suvokti tik pasiekus aukštesnį lygmenį. Tyrinėdami pasaulį apsiribojame jo reakcijų poveikiu, kurį pajuntame penkiais jutimo organais: lytėjimu, uosle, rega, klausa, skoniu arba prietaisais, tik praplečiančiais jų diapazoną”, – tikina kabalos propaguotojai. Anot jų, viskas, kas nėra pavaldu žmogaus pojūčiams ir tyrimams, žmogui paprasčiausiai nesuvokiama, jam lyg ir neegzistuoja. O tai, kas atrodo tarsi egzistuotų, esti tik žmogaus pojūčiuose, būtybės, turinčios kitokius jutimo organus, tai jaustų kitaip.

Žmogus niekad nejaučia nesamų organų trūkumo, kaip kad jam niekad netrūksta šeštojo rankos piršto. Kaip aklajam nuo gimimo neįmanoma paaiškinti, kas yra rega, taip žmogus, tirdamas jam prieinamais metodais, niekada neatras slėpiningų gamtos formų.

Kabalai egzistuoja dvasinis, tai yra nejuntamas penkiais jutimo organais pasaulis, kurio centre yra mūsų Visata. Jos mažoji dalis – mūsų planeta – šio dvasinio pasaulio centras. Informacijos, minčių ir jausmų pasaulis, veikdamas mus per materialios, juntamos gamtos dėsnius ir atsitiktinumus, sukuria tam tikras sąlygas, kurios verčia mus veikti.

Dvasinis tobulėjimas neturi ribų

Visiems pradedantiesiems, kuriuos domina jų egzistencijos, atsiradimo ir panašūs klausimai, kabalos mokytojai pirmiausia siūlo skaityti literatūrą. Jos apie kabalos mokslą yra įvairiomis kalbomis. “Jei žmogaus viduje įvyksta lūžis, jis eina toliau. Jei perskaitė knygą ir nerado nieko tinkamo, tai lieka ateičiai. Būna, žmogus domisi pusmetį, metus, o vėliau tiesiog pabosta”, – sakė Ilizarovas. Anot jo, dažnai perskaitęs pasiūlytą literatūrą žmogus pradeda ieškoti vienminčių. Todėl Vilniuje veikiantis Kabalos studijų centras rengia seminarus, susitikimus, vyksta reguliarūs užsiėmimai, diskusijos. “Į kai kuriuos klausimus žmonės atsakymus gauna per seminarus, diskusijas, į kai kuriuos atsakymų ieško savarankiškai, studijuodami knygas. Žmogus pats turi rasti atsakymus į jį dominančius klausimus. Kaip jums galiu pasakyti, kas esate, jei pats dar neišsiaiškinau ir nežinau, kas aš esu. Žmogus pirmiausia turi pažvelgti į savo vidų”, – tikino pašnekovas.

Pono Leonido teigimu, kabalos mokslas nieko neneigia, jis paprasčiausiai išryškina ištakas, paaiškina, kodėl ir kaip įvyko vienas ar kitas gamtos reiškinys, pasaulio, žmonijos istorijos įvykis.

“Kiekvieno žmogaus kelias kada nors jį atves į savęs pažinimą. Kiekvienas žmogus pateiks sau klausimą, kas aš, iš kur aš atsiradau, kur aš einu, kam aš esu, kam vis tai? Šie klausimai žmonėms kyla nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, išsilavinimo, amžiaus”, – įsitikinęs Ilizarovas.

Kabalos mokslo Maskvoje grupės iniciatorius mano, kad žmogus niekada neras atsakymų į visus jį dominančius klausimus, o tie, į kuriuos jis sau atsakys, jokiu būdu nesukels baimės, priešingai – meilę. “Aukščiausiojo pagrindinis įstatymas – meilė artimam. Ne ta meilė, kuri mums ant liežuvio ir lūpų jau numušė “mozolius” – meilė per savo egoizmą. Mes juk pirmiausia mylime savo egoizmą, o per jį – kažką kitą. Jei rasite atsakymus į rūpimus klausimus, suprasite, kad kūrėjas viską valdo tik per meilę. Dings baimė ir atsiras pasitikėjimas. Juk baimė randasi iš nežinojimo”, – tikino pašnekovas.

Paklaustas, ar Kabalos mokslo centras nėra dar viena sekta, Ilizarovas šypteli: “Sekta yra tai, kas žmogų pradeda pančioti, bando susaistyti ir kažkam įpareigoti. Mūsų centre niekas nieko neįpareigoja, domėdamiesi kabalos mokslu jūs toliau gyvenate normalų, jums įprastą gyvenimą”.