Hipnozė
“Po to, kai ėmiau kasdien gerti, mane paliko žmona, nusigręžė draugai, bosas išvarė iš darbo. Likau vienas kaip pirštas. Kadangi nežinojau, kas kaltas dėl taip susiklosčiusio mano gyvenimo, kreipiausi į televiziją, į laidą “Kašpirovskio sugrįžimai”, kad mane užhipnotizuotų ir tai išsiaiškintų. “Čia jūs sužinosite tikrąją savo problemų priežastį” – pažadėjo laidos vedėja, ir aš ja patikėjau. Kaip patikėjo visa Lietuva. Tada kažkas atėjo ir mane užhipnotizavo. Nežinau, kas įvyko, bet po tos laidos sugrįžo visi: Elvis Preslis, Tomas ir Džeris, pokemonai…” (Iš vieno TV žiūrovo užrašų)
Jūs ko nors bijote? “Čia išsivaduosite nuo neigiamų dalykų, blogų jausmų ir galėsite mėgautis gyvenimu”, – sako jums visagalė televizija. Ir parodo hipnozės šou, po kurio pasveikstama. Bingo!
Televizija pasiūlė tai, ko labiausiai trokšta dvasiškai serganti visuomenė: pigiai, greitai ir neskausmingai pasveikti. Posmelį snūstelėjai – ir atsibudai laimingas. Nusikratęs blogų jausmų. Tik viens du – ir jau mėgaujiesi gyvenimu. Nebijai nei plaukti, nei skristi, nei čiuožti… Svarbiausia – jokio vargo. (Hipochondrikus į šią laidą reikėtų suvaryti per prievartą – sumažėtų eilės poliklinikose.)
“Tik prašom nepainioti mūsų su visokiais ten burtininkais!” – laidos vedėja pagrūmoja piršteliu. Suprantama: šamanų “kramtoškė” iškramtyta – žiūrovai nebejaučia skonio. Ekstrasensai, familiariai bendraujantys su Kosmosu (plekšnojantys jam per petį ir sakantys TU), bioenergetikai, mosuojantys savo bumbuliukais, jau neefektingi – reikėjo imtis kažko stilingesnio, “rimtesnio”. Įsivaizduoju dideles laidos sumanytojo akis: “Praverkime duris į žmogaus pasąmonę!”
Reitingai jau byloja, kad jaukas skaniai prarytas.
Suprantu, kad prieš Kalėdas žmonės linkę tikėti stebuklais, bet kad ir po Kalėdų…
Kai kurie netgi tiki atėjusiu pranešimu apie milijoninį laimėjimą loterijoje, nors niekada gyvenime nėra pirkę loterijos bilieto. Ir tai jų teisė.
Tikėti ar netikėti – kiekvieno asmeninis reikalas. Jeigu tamsta užlipai ant vinies ir tau pagerėjo – tai tamstai tikrai geriau žinoti, kaip tamsta jautiesi, ir niekas nedrįs dėl to ginčytis.
Aš ir nesiginčiju. Tik stebiuosi. Štai žiūrėjau, kaip moteris, atvykusi į TV viešai nusikratyti vairavimo baimės, užhipnotizuota liudijo, jog vyras ant jos rėkauja (ir tai, suprask, yra tikroji jos baimės priežastis). Nusistebėjau, paskui pasipiktinau, o paskui ėmiau juoktis. Įsivaizdavau kiek kitokį laidos siužetą… Štai užhipnotizuota moteris žemu lėtu balsu liudija: “Sėdžiu prie vairo. Šalia manęs – mano vyras. Jis ant manęs rėkia. Taip, jis rėkia. Aš neberandu pedalų. Jis dar labiau rėkia. Ant manęs. Palaukite… Ant manęs?! Jis?! Pradarau dureles ir išspiriu jį lauk. Dabar jam teks kulniuoti keturis kilometrus pėsčiomis. Štai jie, pedalai, aš juos radau! Nuspaudžiu “gazą”. Mano vyras tikriausiai rėkia dar garsiau. Bet aš jo nebegirdžiu.”
Dar man kilo išganinga mintis įsteigti labai reikalingą padalinį “Regitroje”. Ten visi atėjusieji laikyti vairavimo egzaminą kenčia vairavimo fobiją. Todėl prieš egzaminą kandidatą galėtų apdoroti hipnotizuotojas. Ne už dyką, žinoma. Tai bent bizniukas būtų! O kodėl ne? Juk čia ne kokie burtai! Čia rimtas dalykas! Netikite? Jūsų teisė…
Andromeda
