Dragonhalf. I ir II dalys
Ar kada nors pagalvojote apie tai, ką anime herojai veikia tuomet kai jie lieka už kadro? Ar niekada nesusimastėte iš kur atsiranda migla, pro kurią išnyra paslaptingos personos? Jei taip, tuomet jums tiesiog būtina pamatyti šį serialą. Filmo siužetas yra toks įvairiapusiškas, jog nenuvils jokio žanro mylėtojų. Čia išvysite ir nelaimingos meilės liniją kuri tiesiog drasko širdį, ir ne vienam žiūrovui skruostu nuriedės šykšti juoko… aš turėjau galvoje – liūdesio ašarą, matant, kaip beviltiškai dužta naivios, pagr. veikėjos – pusiau merginos, pusiau drakono – viltys užkariauti superseksualaus pop-star’o (laisvalaikiu, drakonų žudiko) širdį. Kvapą gniauš kautynės su siaubingais priešais, kurie išgyvena net pervėrus jų galvas kalavijais (nes smegenys yra tokios kompaktiškos, jog pataikyti į jas praktiškai neįmanoma). Kiti kausis mirtiname susirėmime, kad apgintu savo garbę, užgautą siužete, kurio žiūrovas taip ir nepamatys. Režisierius montažo metu iškirpo tą gabalą juostos, taip ir neinformavęs keršto užvaldyto Šėtono sūnaus, kuris dėl šios priežasties apsijuokia prieš šimtatūkstantinę žiūrovų minią pasaulinio “kovos menų” turnyro metu (gerą sūnelį turi Šėtonas – antra iliustracija iš viršaus. – Magyar). Nepamirštos ir kasdieninio gyvenimo peripetijos Pusdrakonės šeimoje (juk ne juokas, kai tavo motina kartais tampa milžinišku, ugnimi alsuojančiu drakonu). Ir visas šis beprotiškas spektaklis vystosi nežinia kur ir nežinia kada, pasaulyje kuriame bastosi demonai iš galvos traukiantys švytinčius kalavijus, roko koncertai sutraukia beprotiškus fanų pulkus, o drakonai kuria šeimas su žmonėmis.
“Dragonhalf” – puikus komedijos pavyzdys anime sferoje. Tai vienu metu ir originali komedija ir puiki parodija, kultūringai, tačiau “iš esmės” pašiepianti daugybe japoniškų animacinių serialų stereotipinius veikėjus ir jų nuotykius. Ypatingai daug pažįstamų detalių turėtų pastebėti “Dragonball Z” mėgėjai, tačiau nuo to filmo žiūrėjimas darosi tik dar smagesnis. Labai gaila, tačiau šis originalaus humoro šedevras, dėl mums nežinomų priežasčių, mirė vos gimęs (t.y. po dviejų serijų), tačiau visur galima įžvelgti gerąją pusę: serialas nespėjo išsisemti, ir todėl apie ji (kaip ir apie kitus mirusiuosius) galime kalbėti tik gerą.
Ir pabaigai… Sako, jog juokas ilgina gyvenimą. Jei tai tikrai yra tiesa, tai “Dragonhalf” reikėtų žiūrėti bent po seriją į dieną, nes praleidę prie ekrano kokį pusvalandį, prie savo gyvenimo prisidurtumėte bent valandą.
Major Z
http://www.mazgas.rl.lt/legion
