Čitta vritti (protinių modifikacijų priežastys)
Išminčius Patandžali Joga Sutrose įvardina penkias protines modifikacijas, sukeliančias kančias ir malonumus. Jos tokios:
1. Pramana (pavyzdys arba idealas), kuriuo matuojamos vertybės ir vertinami visi dalykai. Juo pagrindžia kaip:
a) neabejotiną įrodymą, t.y.suvokimą (pratjakša), arba
b) išvadą (anumana), arba
c) autoritetingą liudijimą ar informaciją kada duomenų šaltinis patikrintas, patikimas ir tikras (agama);
2. Viparijaja (klaidinga nuomonė, kurios neteisingumas išaiškėja vėliau). Kaip pavyzdį, čia galima pateikti neteisingą medicininę diagnozę, kuri pagrįsta klaidingomis prielaidomis, arba ankščiau astronomijoje gyvavusi teorija, kad Saulė sukasi aplink Žemę.
3. Vikalpa (fantazija arba įsivaizdavimas paremtas tik žodžiais ir neturintis jokių realių pagrindų). Pavyzdžiui, elgeta gali pasijausti laimingu svajodamas apie tai, kaip leidžia milijonus. Ir iš kitos pusės išpuikęs ir šykštus turtuolis gali pasijusti alkanu vien tik dėl klaidingos fantazijos apie lėšų stoką.
4. Nidra (miegas be sapnų, minčių ar pergyvenimų). Giliai miegantis žmogus neprisimena savo vardo, giminių, priklausomybės visuomenės sluoksniui, netekęs žinių ir išminties, neprisimenantis, kad egzistuoja. Kada taip užsimiršęs žmogus miega, tada atsikelia pilnai pailsėjęs, žvalus. Bet jeigu nerimastingos mintys sukasi galvoje prieš užmiegant, tada žmogus nepailsės ir atsikels tarsi sugniuždytas be nuotaikos.
5. Smritti (atmintis, išgyventų įspūdžių išsaugojimas). Yra tokie žmonės kurie gyvena praeities įspūdžiais bei atsiminimais nors jų ir nebesugražinsi. Liūdni arba šviesūs atsiminimai tvirtai riša tokius žmones su praeitimi ir jie negali nutraukti šių pančių.
Išminčius Patandžali išvardina penkias protinių modifikacijų (čitta vritti) priežastis iššaukiančias skausmą (kleša), o būtent:
Avidija (neišmanymas, nežinojimas, nesuvokimas),
Asmita (individualumo jausmas, egoizmas. Jis izoliuoja žmogų ir išskiria jį iš grupės. Šis jausmas būna fizinis, protinis, intelektualus arba emocinis);
Raga (prieraišumas arba aistra),
Dveša (priešiškumas arba bjaurėjimasis)
Abhiniveša (Prieraišumas prie gyvybės; instinktyvus prieraišumas prie žemiško gyvenimo ir prie kūniškų malonumų, baimė viso to netekti. Mirties baimė.)
Šios priežastys giliai slypi sadhako (praktikuojančio) prote. Jos panašios į poliarinių jūrų aisbergus. Į aisbergus, kurių tik viršūnėlės kyšo iš vandens. Juos reikia atkakliai kontroliuoti ir šalinti, kitaip ramybės nebus. Jogas mokosi užmiršti praeitį ir nesirūpinti ateitimi. Jis gyvena amžinoje dabartyje.
Kaip vėjas sukelia bangavimus ežero paviršiuje ir iškreipia atspindį taip ir čitta vritti (protinės modifikacijos) suardo proto ramybę. Nejudantis, ramus ežero vanduo atspindi grožį aplink jį. Kada proto veikla sustabdyta, jame atsispindi “Aš” grožis. Išsivaduodamas iš norų jungo, pastovių pastangų dėka, Jogas sustabdo proto veiklą. Kaip visą tai pasiekti, moko aštuonios jogos pakopos.
OM TAT SAT
