Ateities seklių kontoros

“Įsivaizduoji? Čia parašyta visa tiesa apie mane!” — susižavėjusi šūktelėjo draugė, pakėlusi akis nuo populiaraus žurnalo horoskopo. Puikiai žinau, kad surašyti tą epistoliarinio žanro šedevrą padėjo kompiuterio programa, autorius tik stengėsi, kad visos pranašystės būtų geros. Tačiau nejaugi tai taip paprasta?

Turiu prisipažinti, jog niekada neskaitau horoskopų. Jokių. Tačiau visada buvo įdomu, kaip jie rašomi.

Nuspręsta:
einu pas astrologus! Tik kur? Naudingiausias informacijos šaltinis www.visalietuva.lt tylėjo kaip priešo šnipas, patekęs į nelaisvę: pagal pateiktą paklausimą jokių įrašų nerasta. Telefonų knygoje buvo skiltis “Arkliai” ir “Asmens sargybiniai”, tačiau astrologų – nė kvapo. Pagaliau www.seklys.lt radau garsios astrologės ir poetės Angelinos Zalatorienės elektroninio pašto adresą. Nieko nepadarysi – informacinės technologijos veikia ir ezoterinę broliją! Tačiau be reikalo džiaugiausi: elektroniniu paštu nusiuntusi laiškutį gavau atsakymą, jog visi reikalai tvarkomi per padėjėją Mariją, kuriai reikia skambinti (brrr!) pirmadienį, 8 valandą… “Žinokite tikslią gimimo datą bei vietą. Ir nevėluokite, – buvau įspėta, – nes vietų neliks.” Nustatau žadintuvą septintai valandai, aštuntą kaip paklusni mokinukė verčiu iš miego nepažįstamąją Mariją. Visos aukos veltui: sausio mėnesį vietų nebėra, skambinkite pirmą vasario pirmadienį – vėl aštuntą.

Adeptė Silvija man kantriai aiškino, kodėl horoskopą turi sudaryti garsiojo P.Globos mokinys (kad siela nežūtų), ir net žadėjo patarpininkauti… Palmirai skambinau keletą kartų, tačiau įsitikinau, kad pas populiarią astrologę pakliūti ne lengviau nei pas gerą ginekologę. COSMO horoskopus rašanti Nijolė Valaitytė-Volmer mane pažįsta… Po perkūnais, gal galėtų astrologus ne tik V.Kazlausko parapsichologijos akademija, bet ir kokia Vilniaus kolegija rengti – vis dėlto tokia rinkos niša laisva?!

Liko dar viena išeitis: informacijos tarnyba 1666 ir draugų bei pažįstamų užrašų knygelės. Be abejonės, rasiu bent vieną, kuris kada nors (tik juokais!) yra mėginęs praskleisti ateities skraistę. Kaip pirštu į akį: po keliolikos telefono skambučių ant mano stalo gulėjo keli telefonų numeriai. “Tu nebijai?” – klausė kolegė ir leidosi pasakoti ilgą istoriją apie kažkokią pažįstamą, kurią jaunystėje čigonė prakeikė, kad ji niekada neištekėtų. Ir štai jai jau 23-eji, o vyro kaip nėra, taip nėra. Paprieštarauju, jog jau dešimt metų esu beviltiškai sėkmingai ištekėjusi, ir drąsinuosi: kadaise būrėja tikino, kad esu gabi magijai. Taigi ir pati nepėsčia!

Kaip tai vyksta?

Labai paprastai: paskambini, užsiregistruoji, praneši tikslią savo gimimo vietą ir laiką (mama bandė gintis neprisimenanti minučių tikslumu, bet pareiškimas, kad ji turinti ne tiek jau daug vaikų, jog neprisimintų, kada jie gimę, nuginklavo: visą vakarą abu su tėvu vertė spintas ir ieškojo mažytės naujagimio “etiketės”, ant kurios užrašytas mano gimimo laikas). Po kelių dienų ar savaitės tau paskiriamas susitikimas. Per tą laiką astrologas suveda duomenis į kompiuterį, nubraižo tavo gimimo “žvaigždėlapį” (kaip buvo išsidėsčiusios žvaigždės tuo metu, kai gimei), vis kitomis spalvomis žymėdamas skirtingas sritis: sveikatą, asmeninį gyvenimą, karjerą, finansus. Paskui pasiima storą žinyną, vadinamą efemeridžių lentelėmis, ir leidžiasi į interpretacijos lankas.

O jose yra kur pasiganyti. Astrologas Borisas žada man krūvą pinigų iš užsienio, vyrą – naują, gerą, gražų ir protingą, profesiją – tarp menininkės ir finansininkės. “Kur reikės dėti senąjį?” – klausiu. “A, jūs ištekėjusi? Tai – ne problema!” – ateities žynys nusiteikęs optimistiškai. Tiesą sakant, toks pat optimizmas lydi visą pašnekesį. “Jei dirbsite ir netingėsite, daug pasieksite, bet tai – ne problema”, “Galite nesunkiai susirgti, bet tai – ne problema”, “Važiuodama mašina galite pakliūti į avariją, bet tai – ne problema…”

Žodžiu, mano išgirstos prognozės tokios pat konkrečios kaip Ilfo ir Petrovo lozungai: “Daugiau dėmesio įvairiems klausimams!” ir: “Teisingų sprendimų priėmimo metas”… Lygiai tiek pat vertas teiginys, kad vasarį tinkamas laikas priimti teisingus sprendimus, o kovo vidury reikėtų pataupyti ir neišleisti viso atlyginimo niekučiams, nes priešingu atveju gresia šeimyninė krizė. Na, kaipgi galima patvirtinti ar paneigti tokį teiginį? Sakykim, paklausei patarimo ir priėmei teisingą sprendimą. Tada galėsi pasakoti draugėms apie fantastišką, visą teisybę pasakantį astrologą, o šis – pasidėti sau pliusą: juk pranašystė išsipildė! O jei jokių sprendimų priimti nereikėjo, tuo geriau: žvaigždės ne verčia, bet pataria. Tik kokia tų patarimų vertė (tiesiogine prasme – irgi)? Taip pat dėl taupymo: sakykime, užuot sumokėjusi buto mokesčius, už paskutinius pinigus nusipirkai buteliuką “Contradiction” ir “Chanel” lūpų dažų. Ar reikia būti astrologu, kad nuspėtum vyro reakciją į tokius pirkinius? Štai tau ir žadėtoji šeimyninė krizė dėl neprotingų išlaidų.

“Ar turite intuiciją, ar kada nors esate susapnavusi, kaip spręsti kokią nors problemą?” – kvočia astrologas. Mėginu aiškinti, kad tai būdinga beveik kiekvienam iš mūsų, o Mendelejevas, sakoma, net savo periodinių elementų lentelę susapnavo, tačiau vaikinas tai traktuoja kaip ypatingo mano įžvalgumo bei aukščiausios psichinės veiklos įrodymą… “Aš galiu apie tai spręsti”, – kaip kirviu nukerta. Jis kalba apie Saulę – “žmogaus sąmonę”, Mėnulį – “fizinį kūną, pasąmonę, motiną, moterį, šeimą”, Uraną – “dangaus dievą, netikėtumus, revoliuciją, žaibą”. Galop žaidimas planetų vardais ir mistika įkyri, vos slepiu žiovulį. Aišku, įdomu išgirsti, kad turiu daug galimybių ir teikiu šiam pasauliui dangiškąją informaciją (žodžiu, esu toks specialusis Dievo korespondentas), bet ką man daryti su visa šita informacija?! Juolab kad žmonės nesugeba įvertinti mano originalumo… Bet jei mėginsiu gyventi taip, kaip visi, remtis gyvenimo štampais, būsiu nelaiminga. A, dar esama problemų dėl regėjimo – tik nežinau, ar taip rodo žvaigždės, ar jis pagaliau pastebėjo mano “Replay” firmos akinius!

“Štai čia Veneros planeta – meilė, grožis, sėkmė, – astrologas beda pirštu į tašką žvaigždėlapyje. – O čia – Saturnas, rodantis koncentraciją arba didelę nelaimę” (nieko sau sąvokų diapazonas!). Tokia opozicija reiškia, kad turėsiu problemų dėl jausmų ir santykių su vyrais, tėvais bei viršininkais (oho!). Praėjusiame gyvenime turėjau per daug meilės, sekso, pinigų, orgijų ir, matyt, dėl to šiame gimiau darboholike žurnaliste. “Na, bet tai – ne problema”, – astrologas trykšte trykšta optimizmu mano atžvilgiu. Pakanka tik pasikeisti. “Kaip?” – mėginu sugauti pokalbio giją. “Na, tai geriausiai žinote jūs pati”, – prisimerkia gudruolis. “Maktub – užrašyta!” – kaip sako mano draugė poetė, besimokanti arabų kalbos. Matyt, astrologiniai receptai išrašomi ne čia, ir vienintelis dalykas, kuo galiu pasikliauti žvaigždžių karuose, – aš pati. “Na, bet tai – ne problema!”

Bandau teirautis, kokios problemos dažniausiai atveda žmones pas astrologą. “Na, ateina verslininkų, moterys lankosi dėl meilės, vyrų, meilužių, – nutęsia astrologas. – O jūs ko atėjote, gal kokių problemų turite, norite ko nors paklausti?” Karštligiškai mėginu sugalvoti problemą, tuo metu vaikinas ima pasakoti, kaip 1929 m. rusų astrologai susirinko į konferenciją Jaltoje. Vėliau jų niekas nematė. Nacistinėje Vokietijoje astrologija irgi buvo draudžiama – mat astrologai išpranašavo Trečiojo reicho žlugimą… Tyliu ir nemėginu prieštarauti, kad asmeninių astrologų paslaugomis Hitleris naudojosi iki paskutinių dienų.

Astrologas žada išspausdinti savo interpretacijas. Abu su kolege gal dvidešimt minučių niurko spausdintuvą, tas nepasiduoda jokioms magiškoms jėgoms ir užsispyręs rodo “Printer error”. “Užsukite kitą savaitę”, – pasiūlo man Borisas. Išeinu iš astrologo kabineto palikusi ten penkiasdešimt litų ir susuktu sprandu – pro langelį, prie kurio sėdėjau, negailestingai pūtė vėjas. “Štai tau ir negalios grėsmė artimiausią savaitę”, – pykteliu mintyse. Bet dėl visa ko per penktadienio automobilių spūstį stengiuosi vairuoti atsargiau.

Pokalbis su drauge

Astrologę Sondrą Šulijienę susirandu internetu – kažkodėl didesnį pasitikėjimą kelia žmonės, besinaudojantys moderniomis komunikacijos priemonėmis. Ji irgi reikalauja žinoti tikslią gimimo datą (metus, mėnesį, dieną) bei laiką (valandą ir minutes). Taip pat reikia pasakyti gimimo vietą (Vilnius, Kapčiamiestis, Utena ar pan.) geografinėms koordinatėms nustatyti. Fiksuoto atlygio už paslaugas nėra: prašoma honoraro – sumos, kurią uždirbčiau per tris dienas (horoskopui išnagrinėti reikia trijų dienų, tad trijų dienų pajamomis ir matuojamas honoraras). Mokėjimo kortele atsiskaityti negalima. Pasak Sondros, tik bendraujant su pašnekovu galima tiksliausiai atsakyti į jo klausimus ir taip kartu rasti tai, ko reikia…

Su astrologe filologe (beje, pažįstu ne vieną filologę, paklydusią ezoterijos džiunglėse) kalbuosi dvi valandas. Turiu pasakyti, ji nebloga psichologė, beje, kaip ir aš, skeptiškai vertinanti tradicinę psichoanalizę (“Pirmiausia jie dėl visko apkaltina jūsų motiną, paskui – tėvą, o paskui – jus pačią”). Paaiškėja, kad mes beveik tuo pat metu studijavome universitete, mėgstame tuos pat filmus ir labiau nei didelius žmonių sambūrius vertiname vakarus su knyga… Panašūs mūsų požiūriai į santykius su vyrais, vaikais ir šunimis, mums apskritai malonu šnekučiuotis, ji palyginti neblogai gliaudo mano kompleksus ir jai nenuobodu apie tai kalbėti, nors ir prisidengus astrologija. Bet aš nesužinau apie save visiškai nieko nauja. Tuo labiau apie savo ateitį. Mano žvaigždėlapis rodo, kad joje itin mažai vietos aklo likimo išdaigoms ir labai daug kas (beveik viskas) priklauso nuo manęs ir mano pasirinkimo. Qoud erat demonstrandum – tai ir reikėjo įrodyti (jei kas nesuprato). Ačiū – be jokios ironijos. Bent jau už tai, kad ji nepradėjo postringauti apie kylantį Juodąjį Mėnulį, lemsiantį mano nevaisingumą, vyro svetimoteriavimą bei kitas mirtinas ligas – “baisius” horoskopus itin mėgsta P.Globos mokyklos šalininkai. O aš pritariu tai nuostatai, kad horoskopas pirmiausia turi būti geras ir prisidėti prie teigiamos motyvacijos bei savęs vertinimo. Tada juo gal ir galima tikėti.

Kodėl nereikia pervertinti ateities nusakymo
Prieš kelerius metus rašydama straipsnį apie vizitus pas būrėjas ir apsilankiusi pas kelis astrologus, supratau vieną paprastą dalyką: ir būrėjai, ir astrologai – palyginti neblogi psichologai ir fizionomistai. Juk tavo gyvenimas matyti iš veido, raukšlių, gestų, kalbos manieros. O ateitį galima tik spėti. Ir jei astrologas pataikys vienam iš šimto (ne tokia jau maža tikimybė; likusį darbą padarys paties kliento fantazija ir tai, ką jis nori matyti), toks žmogus kuo garsiausiai rėks, kad pranašystė išsipildė. Maža to, tos pranašystės dažniausiai būna miglotos bei dviprasmės. Pavyzdžiui, ko vertas pažadas: gyvenime dar gali sutikti didžiąją gyvenimo meilę. Bet gali ir nesutikti, ar ne? Kitas variantas: tavęs laukia daug pinigų, jei turi reikalų užsienyje. Jei du kartus per metus kerti Lietuvos sieną – tai jau reikalai? O jei susirašinėji su užsieniečiais? Lygiai tiek pat vertas būrėjų įspėjimas: “Saugokis svarbaus žmogaus iš val-diškų namų”. Pavyzdžiui, mokesčių inspektoriaus ar gydytojo žu-diko…

Antra vertus, jei dar bent kiek prisimeni astronomijos pamokas, neneigsi, kad Saulė bei planetos veikia Žemę, vadinasi, ir mus – bent jau grynai fiziniu požiūriu (padidėjęs Saulės aktyvumas ir pan.). O kaip su toliau esančiais dangaus kūnais, kurių poveikis labai mažas? Be to, Uranas, Neptūnas ir Plutonas buvo atrasti daug vėliau nei kitos planetos, vadinasi, iki tol sudarytuose horoskopuose į jų įtaką neatsižvelgiama. Ir dar: jei jau tikime, kad fizinis pasaulis gali lemti mūsų gyvenimą, tai gal jį veikia ir Puntukas – šiaip ar taip, didelis riedulys, be kita ko, ir arčiau mūsų nei kokia Venera. Kitas priekaištas: kodėl kaip pagrindas imama gimimo, o ne pradėjimo data? Juk gyvybė užsimezgė jau prieš devynis mėnesius? O gal per pilvo sienelę planetos neveikia?

Aišku, man galima paprieštarauti: atseit astrologų patarimais vadovavosi karaliai, popiežiai, prezidentai… Tačiau! Gal ir įspūdingai atrodo teiginys, kad Aleksandras III, Leninas, Stalinas, Brežnevas mirė tuo metu, kai Saturnas įžengė į Skorpiono ženklą, bet ką daryti su imperatoriais bei vadais, mirusiais kitu laiku?! O su paprastais piliečiais? Ar jie tuo metu nemiršta, ar, atvirkščiai, – krinta kaip lapai? Žongliravimas mistika bei faktų sutapimais, ir tiek. Dar blogiau, jei iš tiesų šio pasaulio galingieji vadovaujasi astrologų patarimais: ar tau neatrodo, kad pastaruoju metu jie priima vieną idiotišką sprendimą po kito? Kartais, regis, iš visų įmanomų kvailysčių pasirenkamos pačios didžiausios! Čia lieka tik prisiminti vargšelį Nostradamusą, kurį astrologijos apologetai iškelia kaip vėliavą kaskart, kai nutinka koks nors pasaulį sukrečiantis įvykis. Manding, Nostradamuso interpretacijų jau yra daugiau nei pačių pranašysčių…

Astrologijos negalima paneigti dėl labai paprastos priežasties: ji neteigia nieko konkretaus ir tvirto. Paprastai visi astrologų spėjimai atsargūs: galbūt, įmanoma, tikėtina. Žodžiu, tikėjimas retai remiasi logika, o astrologija kaip mokslas, mano akimis, verta tiek pat, kiek mokslinio komunizmo teoretikų mintys ar ateivių pagrobimo aukų pasakojimai… Tuo tarpu jei nori pramogos, panaršyk po internetą – ten gausybė svetainių, siūlančių sudaryti tavo horoskopą. Ir visiškai nemokamai!

Ko gali tikėtis iš astrologo?

Geriausiu atveju – pokalbio, na, kaip su psichologu ar psichoanalitiku. Beje, tau tai tikriausiai patiks. O kam nepatiktų, kai visą valandą kalbama apie tave, mieliausiąją. Nesvarbu, kad už tavo pačios pinigus. O jei rimtai – niekada netikėk astrologu, kuris ims tvirtinti, kad po dvejų metų mirsi: taip nutiko mano pažįstamai, kai prieš kelerius metus ji panoro sužinoti ateitį iš gastroliuojančio “žvaigždininko”. Ateitis neatsitiktinai pridengta nuo žmogaus akių: jautrios sielos moteriškė vos nepuolė rašyti testamento ir taikytis su visais draugais bei artimaisiais (na, čia tai nieko bloga). Bet vis dėlto už šimtą dolerių prognozė galėjo būti ir geresnė. Beje, kategoriškai nerekomenduoju kliautis astrologų prognozėmis priimant į firmą naują darbuotoją ar tvarkant panašius reikalus. Vis dėlto geriau paprašyti rekomendacijų ir diplomo. Viena mano pažįstamų firma jau keleri metai srebia košę, kurios iki valios privirė nerūpestinga reklamos vadybininkė, rekomenduota garsios astrologės!

Negirdėjau nė apie vieną astrologą, kurio prognozės būtų tikslios: net tų, garsiųjų, žinomų visame pasaulyje, “tikslumas” – ne daugiau kaip 4 proc. Žinoma, pasitaiko sutapimų. Arba – universalių prognozių. Štai tavęs klausia, ar praėjusių metų rudenį išgyvenai kokią nors krizę. Ruduo – ilgokas periodas, ir kiekviena, gerai po jį pasikapsčiusi, atras kokią nors negandą. Štai tau ir tiksli pranašystė, beje, didinanti pasitikėjimą astrologu. Po kelių tokių sutapimų nori nenori pradedi tikėti jo žodžiais – suveikia savitaigos efektas! “Psichologijoje vartojamas terminas save išpildanti pranašystė. Tai reiškia, kad jei žmogus kuo nors labai tiki, taip ir atsitinka, nesvarbu, gera ar bloga, – sako psichologė Jurga Černiauskaitė. – Žmonės, gavę teigiamų astrologo apibūdinimų, yra linkę jais tikėti. Net didžiausi skeptikai, išgirdę palankių vertinimų, pradeda manyti, jog gal kartais astrologai pasako tiesą. Prancūzų psichologas Michaelis Gauguelinas Paryžiaus laikraštyje pasiskelbė sudarąs asmeninius horoskopus. Beveik visi į jį kreipęsi klientai jo sudarytą horoskopą įvertino kaip labai tikslų! Tačiau iš tikrųjų visiems jiems buvo išsiųstas garsaus kriminalinio nusikaltėlio bei žudiko horoskopas! Toks patiklumas moksliškai vadinamas Barnumo efektu – masinių renginių organizatoriui, pasakiusiam garsiąją frazę, jog mulkiai gimsta kas minutę, pagerbti.”

Eglė Černiauskaitė