Arkaimas – dangaus miestas – žemėje

Avestos astrologija yra senas ir rimtas mokslas. Jis siejasi su mūsų ainių, kurie vadino save arijais, genetinėmis žiniomis. Žmogaus evoliucijos vystymosi procese kosmoso ir gamtos santykis buvo viena iš svarbiausių senovės arijų mokymo dalių. Astrologinės žinios buvo naudojamos visose gyvenimo srityse. Jos padėdavo atstatyti lygsvarą tarp žmogaus ir jį supančio pasaulio. Avestos astrologija duoda universalią terminų sistemą, kuria naudojantis praktiškai galima apibūdinti kiekvieną reiškinį. Ilgą laiką astrologojos lopšiu buvo laikomas Babilonas. Dabar randama vis daugiau įrodymų, kad astrologijos šaknys yra tolimesnėje praeityje. Ji išlikusi nuo arijų civilizacijos laikų, kurie gyveno maždaug prieš 40 tūkstančių metų Arktikoje.
Pagal avestos tekstus arijai [dabartinės baltosios rasės ainiai] atėjo į žemę iš Didžiosios Meškos (Grįžulo ratų) žvaigždyno. Tuo metu žemėje jau gyveno kitų rasių atstovai: melsvoji, juodoji, geltonoji ir raudonoji. Kiekviena iš rasių gyveno tuo metu buvusiuose žemynuose. Jie turėjo savo civilizaciją ir vystė savo kultūros tradicijas. Melsvoji rasė gyveno Antarktidoje (tada nepadengtoje ledu). Geltonoji rasė gyveno Pacifidoje (tai buvo žemynas Ramiajame vandenyne). Juodoji rasė gyveno Lemurijoje (Indijos vandenyne tarp Madagaskaro ir Ceilono). Raudonoji rasė gyveno Atlantidoje (paskendęs žemynas). Baltosios rasės atstovai arijai sukūrė savo civilizaciją Arktidoje (tada ten buvo žemynas). Visos penkios rasės įnešė savo indėlį į bendrą žmonijos kultūros vystymąsi, bet moralinį-etinį Kosmoso įstatymą apie šviesos ir tamsos jėgas atnešė baltoji rasė.

Senovės tekstuose rašoma, kad maždaug prieš 26 tūkstančius metų, pasikeitė žemės ašies padėtis. Tai įvyko po didžiulės kosminės katastrofos – planetos Faetono žūties. Po katastrofos pakito ne tik žemės paviršius, bet ir klimatas. Paskendo Arktikos, Atlantidos, Pacifidos ir Lemurijos žemynai, o iš vandenyno dugno iškilo ir susidarė žemynai, kuriuose dabar mes gyvename. Padavimuose pasakojama, kad po Arktikos žemyno žūties, arijai įsikūrė Euroazijos žemyne. Perėję kalnais iš šiaurės į pietus ledynus jie apsigyveno prie didžiulės upės Daiti (Uralas), įtekančios į didelį sūrų ežerą Vourukarta (Kaspijos jūra). Čia jie įkūrė valstybę, kurią pavadino “Hairat karalystė”. Būtent šios karalystės teritorijoje prieš keturis tūkstančius metų, gimė pranašas Zaratuštra (graikiškai – Zoroastra). Bylojama, kad jis gimė Pauralėje, kur susilieja dvi didelės upės Kama ir Čiusovaja. Zoroastra atgaivino senovės arijų mokymą apie Kosmoso įstatymus.

1987 metais atkastas Arkaimo miestas patvirtina, kad Rusijos teritorijoje iš tikrųjų egzistavo Hairat karalystė. Teritorija yra Pietiniame Urale, o miesto amžius maždaug keturi tūkstančiai metų. Šiuo metu ten atkasta dar dvidešimt to paties laikmečio į Arkaimą panašių gyvenviečių.

Visos gyvenvietės panašios į kosminę observatoriją. Savo struktūra Arkaimas panašus į 160 metrų diametro horoskopą ir jame sukaupta daug astrologinės informacijos. Iš dalies čia atsispindi senovės arijų simbolis – Saulės ženklas [svastika]. Arkaimo žmonės gyveno darnoje su juos supančiu pasauliu ir jautėsi didžiulio Kosmoso dalimi. Todėl jų statiniai atspindėjo ne ką kita, o tik žinias apie Visatą ir nepakeičiamą jos ryšį su Kosmosu.

Arkaimo vieta neatsitiktinė. Per Uralą eina didžiausias geologinis žemės lūžis. Avestoje – šventoje arijų knygoje – ši vieta vadinama “pasaulio viduriu”. Būtent čia, o ne pagal Grinvičių eina tikrasis nulinis meridianas (dabar šešiasdešimt laipsnių rytų ilgumos). Įdomi ir antra Arkaimo kordinatė – 52 laipsniai šiaurės platumos. Netoli šios platumos yra daugelis senovės “neolito periodo” statynių: Staunhendžas Anglijoje, observatorijos netoli Prachos ir Lietuvoje, kapinynai Prancūzijos Puatu provincijoje ir t.t. Geologai pažymi, kad šiose vietose sutinkamos magnetinių laukų anomalijos, nes mūsų planeta neidealios formos.

Arijų tėvynės ieškota ir anksčiau. XVIII amžiaus pradžioje pagal indų žynių (dvasininkų) davinius, Pietų Urale dirbo žinomo prancūzų astronomo Ž. Dalilia ekspedicija. Miesto jis nerado, bet astronomo užrašuose liko daviniai apie arijų buvimo vietą. Mūsų laikais archeologai gavo leidimą ištirti šias vietoves ir rado Arkaimo miestą. Deja, šis didžiulis, epochos reikšmės atradimas, dar plačiai nepublikuojamas ir neturi pasaulinio pripažinimo. Norėdami išsaugoti monopoliją, neskelbiat tiesos, kai kurie mokslininkai nutyli faktus, nes tai apverstų daugelį visuomenės priimtų nuostatų.

Stebint arijų judėjimo kelią matosi, kad vėliau jie apsigyveno visoje Europoje iki pat Anglijos. Dalis jų persikėlė į pietus (dabartinis Iranas ir Afganistanas), kita dalis nuėjo iki Indijos. Todėl daugeliuose persų ir indų tekstuose rašoma apie šių tautų ainių tėvynę, esančią toli šiaurėje. Dabar Irane gyvenantys zoroastriečiai, pripažįsta, kad jų genetinės šaknys yra Urale. Avestos tekstai, kurie išsaugojo senovės arijų mokymą, žemėje atsirado nuo neatmenamų laikų. Jie buvo perduodami iš lūpų į lūpas šventų raštų saugotojams. Pirmą kartą šie tekstai buvo surašyti VII-VI amžiuose iki mūsų eros Persijoje (zoroastrizmas tuo metu ten buvo valstybinė religija). Tekstai buvo surašyti senovės persų kalba aukso raidėmis ant jaučių odų. Visi pirmieji Avestos tekstai dingo. Praėjus tūkstančiui metų, karaliaujant Sasanidų dinastijai, Avestos mokymas buvo surašytas dar kartą, bet jau pehlevelio kalba. Mūsų eros VII amžiuje Persiją užkariavo arabai – musulmonai. Zoroastriečiai nepriėmė svetimos religijos, todėl jie buvo žiauriai baudžiami, o šventi Avestos raštai naikinami. Šiuo metu zoroastriečių bendruomenių išliko nedaug: Indijoje (vadinasi parsai), Irane, Irake, Azerbaidžane ir eilėje kitų šalių.

Dabar Avesta telpa 21 knygoje, iš kurių tik penkios yra parašytos, kitos perduodamos žodžiu. Kiekvienoje šventos Avestos knygoje yra aprašoma viena iš žmonijos veiklos krypčių, pagal kurią galima rasti kelią į Viešpatį Dievą. Astrologiją senovės arijai laikė šventu mokymu. Jai buvo pašvęsta viena iš Avestos knygų – Nadaras: “Apie pasaulio žvaigždes, planetas ir žvaigždynus”. Kadangi astrologiją didesne dalimi sudaro ezoterinis mokymas, tai jos galėjo mokytis tik pašvęstieji, tačiau jos įstatymams turėjo paklusti visi. Tokiu būdu astrologinės žinios buvo surištos su senovės arijų gyvenimu ir sudarė pagrindą mūsų ainių kultūros tradicijoms.

Deja, šiuo metu tikro supratimo apie astrologiją mes neturime, ir šis dieviškas mokslas yra arba neigiamas, arba supaprastinamas. 1980-tais metais visuomeniniame gyvenime prasidėjo demokratizacija. Buvusioje TSRS teritorijoje atsirado daug žmonių save vadinančių astrologais. Astrologija tapo madinga. Tačiau mada dalykas praeinantis ir dėl tariamų “astrologų” nemokšiškų žinių požiūris į astrologiją krenta. Į šį senovės mokymą reikia žiūrėti labai rimtai, nes šis mokslas buvo neatskiriama religijos dalis.

Zoroastra prikėlė iš užmaršties ne tik religines tradicijas, bet ir numatė Kristaus atėjimą du tūkstančius metų prieš jo gimimą. Zoroastriečiai apie šias pranašystes žinojo, todėl jie tiksliai apskaičiavo, kur ir kada gims Gelbėtojas. Tris karalius vedė Vifliemo žvaigždė. Tai kometa panaši į karūną, tuo metu buvusi Ėdžių žvaigždyne (evangelijoje pagal Luką rašoma apie Jėzaus gimimą ėdžiose). Todėl zoroastriečiai pirmieji pasveikino Gelbėtoją, kaip pirmąjį pasaulio Šventiką ir Karalių. Jie atnešė dovanų: auksą, smilkalą ir mirtą. Tai buvo persų žyniai – dvasininkai.

Nežiūrint religijos atstovų negatyvaus požiūrio į astrologiją, pradžioje krikščionybė jos neatmetė. Paskutinė Naujo Testamento knyga “Apokalipsė” (atvirumai Joano Bogoslovo) – yra astrolognė. Tik dabar aktyvūs bažnyčios veikėjai tai užmiršo. Istorija rodo, kad veto astrologijai uždėjo tie bažnyčios atstovai, kurie bijojo būti demaskuoti. Mokslas turėjo pakankamai žinių, kad parodytų vieno ar kito veikėjo tikrą veidą.

Avestos astrologija, išlaikiusi senovės arijų dvasią, moko skaityti Dieviškus dangaus reiškinius, pagal žvaigždžių ir planetų judėjimą. Jose yra daug informacijos ir universalus Visatos kodas. Senovėje žinojo, kad astrologinis kodas pasireiškia visose mūsų gyvenimo sferose. Todėl į astrologiją buvo žiūrima ne tik kaip į mokslą, bet kaip ir į filosofiją. Astrologijos mokslas apie žvaigždes ir pasaulio atsiradimą sudarė pagrindus kitiems mokslams ir darė poveikį formuojant kultūrą.

Sutinkamai su zoroastros mokymu viskas pasaulyje apjungta į vieną visumą. Visumai veikia bendras universalus įstatymas. Senovėje žinojo, kad žmogus turi žinoti ne tik savo, bet ir pasaulio, kuriame jis gyvena, mįsles. Šių žinių pagalba jis galėtų nugalėti įsišaknijusi blogį.

Zoroastriečių supratimu blogis – tai išardytas laisvas pasirinkimas. Ši laikina pasaulio būsena nepriklauso nuo pradinės pasaulėžiūros. Po pasaulio sukūrimo Velnio (Agro-Manju) dvasia įsiveržė į jį siekdama išniekinti. Ši kova tęsiasi iki šių dienų, bet kovos baigtis nuspręsta – blogis bus nugalėtas, nes Velnio veiksmai apriboti laiku. Amžinybė yra tik Viešpaties Dievo privilegija. Nenorėdamas pakeisti savo sąmoningo sprendimo, velnias visokiomis priemonėmis stengiasi nukelti savo neišvengiamą žūtį. Jis pratęsia savo gyvenimą vogdamas laiką iš tobulų sutvėrimų-žmonių, kurie apdovanoti Dievo palankumu. Šio pasaulio blogio modelis primena biologinio viruso modelį, kuris sukelia parazitinę sistemą. Įveldamas žmogų į nuodėmių aplinką, Velnias atima iš jo dievišką palaimą – Chvarną, dovanotą žmogui paties Viešpaties Dievo. Pasidavęs gundymui žmogus apriboja save laike, ir uždaro sau vartus į amžinybę.

Avestos astrologija suteikia žmogui galimybę suprasti laiko ir likimo įstatymus ir atsikratyti pasaulio blogio viruso įtakos. Gimimas – tai pagrindinis taškas laiko skaičiavimui, kuriame sudėti ne tik žmogaus ateitis, bet ir praeitis. Be to kiekviename akimirksnyje yra išėjimas į visas keturias laiko formas: praeitis, dabartis, ateitis, ir amžinybė. Todėl pagal kiekvieno žmogaus kosmogramą (karma) ar horoskopą (buitis), kurie sudaromi jo gimimo laiku, galima rasti raktą visoms šioms formoms, tame tarpe ir amžinybei. Amžinybė suteikiama žmogui tik išsprendus visas problemas, kurias jis pats yra susikūręs. Pagrindinis atėjusio į žemę žmogaus uždavinys nugalėti blogį savyje.

Tikroji astrologija leidžia eiti į dialogą su savo likimu ir daryti tai be baimės, abejonių ir prietarų. Jos pagalba žmogui duodama teisė rasti vietą šioje ašarų pakalnėje. Avestos astrologija jokiu būdu neatima pasirinkimo teisės, ji moko, kaip ja teisingai naudotis, kaip pamatyti savo likimo variantus ir išsirinkti geresnį kelią. Geras astrologas niekada neprimes žmogui savo požiūrio, nes jis žino, kad kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti. Tai pati didžiausia dovana, kurią duoda žmogui Kūrėjas.

Avestos astrologijos abėcėlę sudaro Zodiako ženklai ir planetos. Dvylika Zodiako ženklų – dvylika žmogaus gyvenimo etapų. Tai ne tik žmogaus, bet ir Visatos mitologinio laiko atspindys. Iš esmės tai dvylika Dangaus Konstitucijos įstatymų, dovanotų mums Viešpaties Dievo. Jie įkūnyti žemėje, kad galėtumėme kontroliuoti savo poelgius ir veiksmus. Kiekvienas ženklas atspindi visumos įstatymus tokiame pavidale, koks jis buvo duotas iš aukščiau mūsų pasauliui tam, kad pasaulyje būtų lygsvara, harmonija ir nebūtų sudrumsta vienybė tarp visų Dievo dvasios kūrinių. Kitaip tariant Zodiakas yra Dangaus įstatymų saugykla, kurioje yra visos žinios apie planetą Žemė.

Planetos skirtingai nuo Zodiako ženklų turi dvi puses, nes yra išniekintos blogio dvasios – Velnio. Jose kartu su angeliška pradžia gali pasireikšti ir demoniška. Pradžioje planetos, kaip Dievo kūriniai, buvo pakviestos apginti pasaulį nuo blogio įsiveržimo. Tačiau planetų dvasios neatsilaikė ir daugelis jų kovą pralaimėjo. Planetos neteko savo bazinio ciklo ir pasikeitė jų judėjimo orbitą. Jos pavirto į negyvenamą dykumą, kur negali gyventi aukštos civilizacijos butybės. Mūsų Saulės sistemoje gyvenimo sąlygos išliko tik Žemėje.

Užpildyti planetomis zodiako ženklai primena žmogui apie problemas, kurias jis turi išspręsti. Neatidirbtos planetų funkcijos visada jam trukdys naudotis Dievo dovana, išreikšta zodiako ženkluose. Tik dirbant su savimi ir nugalint savo trūkumus, surištus su viena ar kita planeta, žmogus save “išvalo”. `Planeta taip pat pakeičia savo funkcijas, ji veikia žmogų teigiamai ir įneša harmoniją.Taip pat jis išgydo planetą, sugrąžina jai angelišką prigimtį ir atneša pasauliui harmoniją. Pasaulyje viskas tarp savęs surišta. Pagrindinę informaciją apie žmogų parodo planetų išsidėstymas horoskope, t.y. planetų aspektai. Juose yra didžiulė jėga, kuri suteikia žmogui galimybę dirbti ir išsireikšti. Iš esmės aspektai tarp planetų rodo ne ką kitą, kaip žmogaus taktiką ir poelgį jo darbe su savimi. Todėl šiai temai avestos astrologijoje skiriamas labai svarbus dėmesys. Aspektai – tai žmogaus gyvenimo maršrutas per gyvenimą, kurio nežinant galima netekti jėgų arba žūti. III-čio amžiaus Dievo žodžio mokyklos vadovas Klimentė sakė: “Liepsnelių, kurios atidaro žmogaus kelią į Dievo karalystę, esmė yra žvaigždės ir planetos”, prie šių žodžių galima pridėti žodį aspektai. Aspektai priklauso nuo planetų išsidėstymo. Jie tartum mūsų likimo geografinis žemėlapis, kuriuo vadovaujantis reikia eiti per gyvenimą. Aspektai parodo kiekvieno žmogaus teises ir galimybes. Juose sukaupta didžiulė jėga ir neišsemiami energijos klodai. Žmogus pats nesupranta, ką jis gali ir kokias galimybes jis turi. Aspektai savyje neša didžiulę informaciją, kuri leidžia modeliuoti būsimų įvykių variantus, bet pagrindinis aspektų vaidmuo – neleisti žmogui stovėti vietoje, išsireikšti laike, nuolat tobulėti, kovoti su blogiu, valytis nuo užteršimo, ir laikytis šviesių krypčių.

P. Globa “Aspectarium” pusl. 3 – 11