Daugelio atliktų tyrimų duomenimis, vaisiaus periodas yra lemiamas alerginių ligų išsivystymui. Tiksliau sakant, IgE sąlygotas antigenui specifinis atsakas prasideda jau gimdoje – nėštumo metu. Dažniausiai vaisius įsijautrina įprastiems alergenams, t.y. namų dulkių erkutei, karvės pienui, vištos kiaušiniui. Tai rodo, kad gimdoje esantis vaisius gali įsijautrinti tiek maisto, tiek ir (kas dažniausiai ir pastebima) inhaliuojamiems alergenams.

Kaip alergenai patenka į vaisių?

Nors tai ir mažai tyrinėta sritis, manoma, kad alergiją sukeliantys veiksniai patenka pro placentą. Jie nustatomi vaisiaus (amniono) vandenyse ir veikia dar negimusio kūdikio odą. Pvz., namų dulkių erkių alergenai randami vaisiaus vandenyse jau nuo 16-17 nėštumo savaitės. Besivystantis vaisius jau nuo 10 savaitės kartais praryja amniono vandenų, ir taip alergenai patenka į jo žarnyną. Nedidelis kiekis vandenų gali būti užsiurbiamas ir į kvėpavimo takus. Taip šie organai gali būti įjautrinami. Alergenų kiekis vaisiaus vandenyse koreliuoja su alergenų kiekiu, nustatomu motinos organizme.

Kaip negimęs vaisius įsijautrina?

Kol vaisiaus placenta nefunkcionuoja, vyksta pirminis vaisiaus įsijautrinimas, kadangi nustatyta, kad motinos IgE gali jungtis prie vaisiaus atitinkamų ląstelių ir sukelti alerginį mechanizmą. IgE – tai kraujyje cirkuliuojantys imunoglobulinai (antikūnai), kurie skatina alergines reakcijas sukeliančių medžiagų, pvz., histamino, atsipalaidavimą iš tam tikrų ląstelių. Kuo motinos kraujyje cirkuliuoja daugiau IgG (tai imunoglobulinai, kurių kraujyje randama daugiausia ir kurie vieninteliai gali praeiti placentos barjerą) ir kuo mažiau IgE, tuo mažesnė vaiko įsijautrinimo tikimybė. Kai placenta pradeda funkcionuoti, su krauju į vaisiaus organizmą jau gali patekti ir motinos IgG, kurie gali neutralizuoti IgE. Alergenui specifinis atsakas (t.y. kai vaisius pats pradeda gaminti specifinius antikūnus prieš tam tikrus alergenus) nustatomas jau 23-tą nėštumo savaitę. Todėl jei besilaukianti mama susiduria su galimais alergenais, pvz., beržo žiedadulkėmis, 5-7-ą nėštumo mėnesį (20-28-ą savaitę), vaisiaus organizme jau nuo 23-ios jo vystymosi savaitės gali būti nustatomi specifiniai antikūnai beržo žiedadulkėms. Ypač pavojingi yra pirmieji trys ir penktas – septintas nėštumo mėnesiai, kai vaiko reaktyvumas alergenams labai didelis. Paskutinieji du nėštumo mėnesiai žydėjimo periodu nėra pavojingi, kadangi tuo metu pro placentą į vaisiaus organizmą jau praeina daug motinos IgG, kurie ir apsaugo vaisių nuo įsijautrinimo.

Daugumai gimusių vaikų nustatomas padidėjęs IgE kiekis virkštelės kraujyje, tačiau alerginių ligų klinika išsivysto ne visiems, kadangi gimus natūraliai įsijungia alergiją slopinantys mechanizmai. Kai kada šie mechanizmai „vėluoja“, todėl kliniškai vaikui pasireiškia alergija, nors vėliau ji dažnai yra „išaugama“.

Alerginių veiksnių galima išvengti

Alerginis atsakas gali būti reguliuojamas keičiant motinos aplinką ir mitybą, tuomet mažėja motinos gaminamų IgE, o daugėja IgG. Alerginėmis ligomis sergančių giminaičių (net ir labai tolimų) turinti mama nėštumo metu turi vengti dažnai pašalines reakcijas sukeliančių maisto priedų, atidžiai rinktis maisto produktus (žr. lenteles).

Dažniausiai pašalines reakcijas sukeliantys maisto priedai

• dažai – tartrazinas, suteikiantis geltoną spalvą (E102), bei kiti E102-155

• konservantai – benzoinė rūgštis ir kiti benzoatai (E210-219), jų yra ir natūraliose bruknėse, avietėse, slyvose, serbentuose, sojoje, garstyčiose, gvazdikėliuose, prieskoniuose, kiniečių patiekaluose, marmeladuose; nitratai ir nitritai (E250-255)

• konservantai ir antioksidantai – sulfitai (E220-227), kurių yra konservuose, aliejuje, vyne, jūros gėrybių patiekaluose

• antioksidantai (E310-312)

• emulsifikatoriai ir stabilizatoriai (E414, E430, E431, E450-455)

• miltų kėlėjai (kepimo milteliai) – glutamatai (E621-622)

• saldikliai – sorbitolis (E420), manitolis (E421)

• baltintojai – kalio bromidas (E924), chloras (E925)

Maisto produktai, galintys sukelti neimunologinę reakciją

Alkoholis – Histaminą atpalaiduojančios medžiagos
Baklažanas – Histaminas
Avokadas – Vazoaktyvūs aminai
Bananas  – Histaminas, serotoninas
Pupelės (nevirtos) – Lektinai, hemagliutininai
Alus – Tiraminas, sulfitai
Sūris – Histaminas, tiraminas, pelėsio toksinai
Citrusiniai vaisiai – Vazoaktyvūs aminai, tiraminas
Kakava, šokoladas – Histaminą atpalaiduojančios medžiagos
Kokoso riešutas – Pelėsių toksinai
Kiaušinio baltymas – Histaminą atpalaiduojančios medžiagos
Fermentinis maistas – Vazoaktyvūs aminai
Grūdai – Histaminą atpalaiduojančios medžiagos
Silkė, tunas, skumbrė, lašiša – Histaminas
Nenatūralios sultys – Tartrazinai
Riešutai – Pelėsių toksinai
Svogūnas – Eteriniai aliejai
Ananasai – Histaminą atpalaiduojančios medžiagos
Kiauliena – Histaminą atpalaiduojančios medžiagos
Saliami dešra – Histaminas, tiraminas
Vėžiagyviai (austrės, krabai, kt.) – Histaminą atpalaiduojančios medžiagos
Sojos pupelės, sorų grūdai – Pelėsių toksinai
Žemuogės, braškės  – Histaminas, aromatinės medžiagos
Pomidorai – Vazoaktyvūs aminai
Vynas – Histaminas ir cheminiai priedai

Sutrikusio imuniteto tyrimai

Gimusius alergiškus kūdikius beria, vystosi kvėpavimo takų pažeidimai, kurių simptomai panašūs į bronchinės astmos, šie vaikai dažnai serga. Sutrikęs imunitetas yra aiškinamas daugeliu priežasčių. Kijeve po Černobilio katastrofos pradėta intensyviau tirti imuninę sistemą. Nustatyta, kad pastaruoju metu labai daug vaikų gimsta su nepakankamai išsivysčiusia pagal amžių imunine sistema, t.y. imuniniai mechanizmai tarsi atsilieka nuo normos, ir todėl imuninė kūdikio sistema nesugeba „blokuoti“ IgE, šie vaikai dažnai tampa dideliais „sirgaliais“. Tačiau dažniausiai (jei tik nepradeda varginti lėtinės ligos ar vaikas neturi genetinio polinkio į padidėjusią IgE gamybą) iki 12-13 metų vaikas šias ligas „išauga“, nes imunologiniai mechanizmai „paveja“ reikalingą lygį, ko trūko mažamečiam vaikui. Kijevo mokslininkai šį imuninės sistemos „atsilikimą“ ir pakitusią veiklą aiškina pakitusia ekologine pusiausvyra, padidėjusiu radiaciniu fonu.

Suomijoje buvo atliktas didelis tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 8 tūkst. vaikų iki 7 m. amžiaus. Išanalizavus rezultatus nustatyta, vaikų riziką susirgti alerginėmis ligomis didina infekcija su karščiavimu nėštumo metu, kontraceptinių medikamentų vartojimas prieš nėštumą ir maža kūdikio gimimo kūno masė.

Nėštumą reikia planuoti

Į didelę alerginių ligų rizikos grupę patenka šeimos, kuriose yra genetinė alerginių ligų anamnezė. Jei kuris vienas iš tėvų serga alerginėmis ligomis, reikėtų stengtis planuoti būsimojo nėštumo laiką taip, kad žydėjimo laikotarpis nesutaptų su nėštumo pradžia, o didžiausio žydėjimo metas būtų nebent paskutiniaisiais (8-9 mėn.) nėštumo mėnesiais. Ypatingai nėštumo laikotarpį turėtų planuoti šeimos, kuriose abu tėvai serga šienlige. Jei tokioje šeimoje gimsta vaikas, kuris įjautrinamas alergenais jau nėštumo metu, šienlige jis gali susirgti ne kaip įprasta – 7-8 m. amžiaus, o jau 1-3 m. amžiaus, o gydyti tokį vaiką tenka net ir hormoniniais vaistais. Tokiam vaikui, net ir nepasireiškus alergijos simptomams, reikėtų vengti didesniais kiekiais leisti valgyti dažniausių alergenų (riešutų, citrusinių vaisių, nenatūralių sulčių ar jogurtų, šokoladų, saldumynų), o daugiau maitinti natūraliais namuose pagamintais produktais, naminėmis uogienėmis ar sultimis. Kai polinkis į alergines ligas yra giminėje, svarbu išsiaiškinti, kokie alergenai jas provokuoja (ar maisto, ar inhaliuojami) ir pagal tai atitinkamai elgtis.

Kaip turi elgtis mama?

Besilaukianti mama nėštumo metu turi vengti galimų alergenų, t.y. dideliais kiekiais valgyti daug baltymų turinčio maisto, pvz., kiaušinių, pieno, riešutų, o aplinką sutvarkyti taip, kad joje būtų kuo mažiau dulkių erkučių, pelėsių, patariama vengti žiedadulkių. Netiesa, kad nėštumo metu vartojant daug pieno, daugiau jo gaminsis ir žindymo metu. Jei nėštumo metu nėra didelės anemijos, nebūtina pastoviai vartoti vitaminus, nes jie taip pat gali išprovokuoti alergines reakcijas.

Pagal paskutines rekomendacijas, nėštumo metu motinai nieko nedraudžiama valgyti, tačiau svarbu neturėti savo „pamėgto“ produkto. Atsiradusį potraukį reikėtų nugalėti. Jei mama kažkokio produkto pradeda valgyti daug, ir be to ji turi polinkį alergijai, labai anksti išsivysto ir vaiko alergija tam produktui, kurį ji be saiko valgė.

Alerginių ligų išsivystymui daugiau reikšmės turi motinos, o ne tėvo polinkis sirgti alerginėmis ligomis. Tai siejama su tuo, kad vaisius yra veikiamas motinos organizmo nėštumo metu. Tai turi ypač didelę reikšmę vaikui iki 2 metų amžiaus. Jei vaikas jau gimsta išbertas, arba yra genetinis polinkis alergijai, tokia mama turėtų ypatingai prisižiūrėti ir maitinimo krūties pienu metu, o atsiradus bėrimams, kreiptis į gydytoją.

Autorė gyd.alergologė Nemira Vaičiulionienė. Paruošė gyd.Jūratė Navickaitė

Views All Time
Views All Time
6560
Views Today
Views Today
1
0 0