Kokie vyro auklėjimo ypatumai ir kuo jie skiriasi nuo mamos? Mamos savo auklėjimo stilių formuoja labai ilgai. Vaikystėje migdydama suvystytą lėlę, mergaitė nesąmoningai ruošiasi motinystei. Todėl motinos auklėjimo stilius remiasi daugiau intuityviu patyrimu, kauptu visą gyvenimą. Motina moka nuspėti, ko kūdikiui reikia konkrečiu momentu, konkrečioje situacijoje. Tačiau tai kelia mamai ir labai daug nerimo. Remdamasi savo vidiniu žinojimu apie vaiką, ji neturi kito patvirtinimo, išskyrus savo vaiką, kuris ne visuomet priima mamos pastangas. “Ar esu gera mama?”- dažnai užplūsta abejonė. Tuo tarpu tėvas, ruošdamasis likti vienas su kūdikiu, turi daug ko mokytis jau būdamas sąmoningas. Atsakinga už žinių ir įgūdžių pateikimą tampa kūdikio motina. Kurį laiką ji yra tarpininkė tarp kūdikio ir tėvo. Tėčio žinios ir įgūdžiai remiasi sąmoningu žinojimu, protu, atmintimi. Jei tėtis jaučiasi tvirtai išmokęs vaiko priežiūros pradžiamokslį, kasdienėse situacijose jis rečiau puola į neviltį, rečiau pasiduoda emocijoms. Tikriausiai tiek pats tėtis, tiek aplinkiniai vyrą, būnantį su kūdikiu, pripažįsta puikiu tėvu ir vyru. Jausdamasis gerai, tvirtai žinodamas, kaip turi būti, vyras lengviau kelia reikalavimus ir pačiam kūdikiui. Taip vaikas sužino, kad ne visuomet pasaulis paklūsta jo poreikiams, bet ir jis turi taikytis prie jį supančios aplinkos.