Ilgai laukę – dar palaukim…

Ilgai laukę – dar palaukim…

Kai buvau studentas, Vilniuje lankėsi mano dėdienė su mažamete dukrele, mano pussesere. Mergaitę ji atvežė pas daktarą. Kai iš Žvėryno prospektu važiavome pro Lenino aikštę, pusseserė, sėdėjusi prie lango kairėje pusėje, staiga garsiai sušuko: “Mamyte, va dievulis!” Visi keleiviai garsiai nusikvatojo. Vaikai kartais taip pasako, kad geriau nesugalvosi. Tas “dievulis” nuo 1953 m. ilgai ranka rodė į aukščiausią ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje pastatą, “nuo kurio net Sibiras matėsi”. 1990-aisiais tas “dievulis” minios akivaizdoje pakilo į dangų, palikdamas tvirtai į Lietuvos žemę įaugusius batus. Nuo to laiko Lenino aikštė jau ne Lenino, o Lukiškių. Tais laikais Lukiškėmis buvo vadinamas pastatas, kurio ne kiekvienas galime išvengti (Juk sakoma: niekas neapdraustas nuo tiurmos, ligos ir ubago lazdos). Nuo to laiko Lukiškių aikštė tuščia. Kartais atsiranda koks paminklas “dievukui” iš smėlio, kartais – Gedimino stulpai iš šiaudų… Bet smėlis byra, o šiaudai dega. Ši dykvietė Vilniaus centre vis dažniau vadinama ne Lukiškių aikšte, o Lietuvos gėda. Jau trečias dešimtmetis ją rekonstruojame, puošiame pažadais ir ketinimais, nevaisingais konkursais, o ji tebestovi dar vis – apleista, paniekinta…

Visų laikų skandalingiausi filmai
| |

Visų laikų skandalingiausi filmai

Svajotojai (2003). Jaunas amerikietis Metju atvyksta į Paryžių studijuoti prancūzų kalbos ir žiūrėti filmus. Jis yra tiesiog pamišęs dėl kino ir beveik visą laiką praleidžia Kinematekoje, kur susipažįsta su panašiais kino fanatikais Teo ir jo seserimi dvyne Izabele. Jaunuolis nusprendžia priimti naujų draugų pasiūlymą pagyventi kartu, nes jų tėvai visą mėnesį planuoja atostogauti prie jūros. Pradžioje viskas atrodo gražu ir linksma, o dar labiau nuotaiką pagerina filmai, alkoholis, meilė ir svajonės. Bet po to vienoje lovoje miegantys dvyniai įtraukia Metjų į keistų seksualinių žaidimų pinkles. Vieną vakarą kino viktorinoje nugalėjęs Teo sugalvoja originalią nuobaudą pralaimėjusiam Metjui, kuriam teks pasimylėti su žaviaja Izabele jos brolio akivaizdoje. 9/11 pagal Farenheitą (2004). Su jam būdingu humoru ir atkaklumu tiriant faktus, Michaelas Moore‘as svarsto apie prezidento George‘o W. Busho kadenciją ir apie tai, kur ji atvedė amerikiečius ir visą pasaulį. Demaskuojantis režisieriaus žvilgsnis atskleidžia mums nežinomą JAV prezidento pusę ir jo slaptus ryšius. Nevykęs verslininkas, turintis tamprių ryšių su karališkąja Saudo Arabijos šeima ir Bin Ladenais, abejotinomis aplinkybėmis išrenkamas JAV prezidentu. Pradėjęs eiti savo pareigas, jis nebereguoja į perspėjimus apie gresiančią jo užsienio partnerių klastą ir išdavystę. Šio abejingumo pasekoje įvykusi Rugsėjo 11-osios tragedija dar kartą atskleidžia Busho abejingumą savo tautai: jis laiku nesugeba imtis skubių reikalingų veiksmų apsaugoti žmonėms, tačiau vėliau labai puikiai ir ciniškai šia tragedija naudojasi siekdamas pradėti skambiai vadinamą „Karą su terorizmu“.

|

Tarptautinis moterų filmų festivalis “Šeršėliafam” pavasarį pasitinka su šypsena

Nebyli kino estetika, spalvos ir garsai, priverčiantys žiūrovus juoktis, poetiška komedija, pati lėčiausia kino istorijoje persekiojimo scena – visi šie apibūdinimai skirti režisierių trijulės iš Belgijos filmui “Fėja”, kuris pirmąją pavasario dieną atidarys septintąjį Tarptautinį moterų filmų festivalį “Šeršėliafam”. “Atskleisiu jums paslaptį, kad mūsų humoro stilius ir sėkmė glūdi paprastume”, – teigia vienas iš filmo kūrėjų Dominique’as Abelis, kurį Paryžiuje pakalbino kino apžvalgininkas Edvinas Pukšta. Filmo kūrėjai žiūrovams jau pažįstami iš Lietuvoje rodytų poros jų filmų – “Ledkalnio” ir “Rumbos”, todėl ir Kanų festivalio paralelinėje programoje rodyta “Fėja” lieka ištikima režisierių stilistikai ir garantuoja juoko dozę žiūrovams. “Filmuose visuomet akcentuojame rimtus dalykus, kuriuos slepiame po šypsena, humoru ir saviironija. Mūsų nedomina banalūs juokeliai. Mums svarbu, kad seanso ar pasirodymo metu smagiai kvatojęs žmogus pasikrautų minčių apmąstymams. Nelaikome savęs politikais, bet nebijome kalbėti apie socialines problemas”, – sako viena iš filmo režisierių ir aktorių Fiona Gordon. Komedijoje “Fėja” pasakojama apie Havro miesto viešbutyje dirbantį naktinį sargą Domą, kuris vieną vakarą pamato be lagamino įeinančią basą moterį. Prisitačiusi Fionos vardu, ji sakosi esanti fėja ir pažada išpildyti tris Domo norus. Rytojaus dieną, kai abu norai jau išpildyti, Fiona pradingsta. Tačiau Domas jau spėjo įsimylėti žaviąją fėją ir labiau už viską pasaulyje trokšta ją surasti.

|

13-asis Tarptautinis trumpų filmų festivalis „Tinklai”

Rugsėjo 21 d. Klaipėdoje prasideda Tarptautinis trumpų filmų festivalis „Tinklai”. Festivalis vyks rugsėjo 21 – 25 d. Švyturio menų doke, Naujoji uosto g. 3. Festivalis „Tinklai” 2011 siūlo žiūrovams 18 trumpų filmų seansų, kuriuos sudaro virš 120 filmų. Atskiros kino programos skirtos Airijos, Estijos, Baskų krašto, Latvijos, Šveicarijos, Vengrijos trumpiems filmams. Tris specialiąsias programas sudaro ypatingai pasižymėję ir pelnę apdovanojimus prestižiškiausiuose tarptautiniuose kino festivaliuose filmai iš viso pasaulio. Tarptautinis Bresto (Prancūzija) kino festivalis siūlo geriausių pastarųjų metų filmų rinkinį. Tradicinis festivalio „Tinklai” partneris, Berlyno trumpų filmų festivalis „Interfilm”, atveža savo filmų
kolekciją. Specialiąją programą „Rock the Wall!”, sudarytą Berlyno sienos statybų pradžios 50-osioms metinėms,
sudaro reti šaltojo karo laikotarpio Rytų ir Vakarų Vokietijų filmai. Dvi programos skirtos įdomiausiems jaunųjų Lietuvos kino kūrėjų dokumentiniams filmams. Programoje „Vaidyba ir eksperimentai” susidurs įvairių žanrų lietuvių filmai. Iš devyniolikos lietuvių filmų, net devyni – premjeriniai. Taip pat žiūrovų laukia du kino koncertai. Festivalio atidarymo metu pirmuosius Čaplino filmus gyvai įgros džiazo pianistas Marijus Kučikas.

| |

Vilniuje pristatytas brangiausias Lietuvos kino istorijoje filmas „Tadas Blinda. Pradžia”

Tai filmas apie Žemaitiją prieš pat Didįjį lietuvių sukilimą ir laikotarpio sukrečiančius įvykius. Tai filmas apie legendinio svieto lygintojo Tado Blindos jaunystę. „Tadas Blinda. Pradžia” – pirmasis lietuviškas istorinis nuotykių filmas, kuriamas per pastaruosius 20 Lietuvos Nepriklausomybės metų. “Tadas Blinda: pradžia” – kino filmas, pasakojantis apie legendinio svieto lygintojo Blindos jaunystę ir sukilimo prieš ponus užuomazgas. Šis T. Blindos gyvenimo etapas aprašomas R.Šavelio romane, tačiau nei televizijoje, nei kine dar nebuvo rodytas. Filmo scenaristai intriguoja, jog vienų vadinamu nusikaltėliu, o kitų – herojumi, Blinda tapo atsitiktinai. Tačiau jo gyvenimas audringas ir kupinas nuotykių buvo visada. Filmo scenarijus parašytas, remiantis R. Šavelio romanu, bei Tado Blindos giminaičių išsaugotais archyvais. Nuotykių dramą režisuos žinomas jaunosios kartos kino, dokumentikos bei muzikinių klipų režisierius Donatas Ulvydas. Talentingas kūrėjas yra sukūręs ne vieną apdovanojimų ir žiūrovų simpatijų sulaukusį projektą. Paskutinis jo režisuotas darbas “Vabzdžių dresuotojas” pelnė net keturias “Sidabrinės gervės” statulėles, tarp jų – ir už geriausią režisūrą.

12-asis Tarptautinis trumpų filmų festivalis „Tinklai”
|

12-asis Tarptautinis trumpų filmų festivalis „Tinklai”

Tarptautinis trumpų filmų festivalis „Tinklai” rugsėjo 14 d. prasideda Vilniuje ir po savaitės keliauja į Klaipėdą. Abiejuose miestuose festivalis vyks renovuotose ir kultūrinei veiklai pritaikytose buvusiose industrinėse erdvėse: Rugsėjo 14 – 19 d. Menų fabrike „Loftas” Vilniuje ir Rugsėjo 21 – 26 d. Švyturio menų doke Klaipėdoje. Vėliau festivalis aplankys ir Kauno, Šiaulių, Panevėžio žiūrovus. Festivalis „Tinklai” 2010 siūlo žiūrovams Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Islandijos, Danijos, Airijos, Baskų krašto trumpų filmų programas. Berlyno trumpų filmų festivalis „Interfilm” pristatys rinktinę viso pasaulio filmų programą ir Vokietijos trumpuosius filmus. Naujų technologijų naudojimui kine skirta specialioji programa „Video. Kas toliau?”. Programą „Negalia – ne kliūtis” sudaro tarptautiniuose festivaliuose pasižymėję trumpi filmai, skirti negalios temai kine. Kino stovykloje „Jaunieji kūrėjai” žmonės su negalia filmavosi ir kūrė filmus, geriausius rugsėjo 15 ir 22 d. išvysime specialioje programoje. Vizualiųjų menų kūrėjų bendruomenė „VideoCamp” rugsėjo 18 d. rengia atvirą foto – hepeningą, kurio metu pirmą kartą Lietuvoje fotoaparatų pagalba planuojama sukurti „matricos” efektą.

Kultūros renginys: Holivudo šimtmečio jubiliejus
|

Kultūros renginys: Holivudo šimtmečio jubiliejus

2010 m. liepos – rugsėjo mėnesiais žymūs Lietuvos muzikantai PIANO.LT kieme gyvai įgarsins nebyliojo kino grandų filmus. 1910 metais legendinis Amerikos kino klasikas D. W. Grifitas su filmavimo grupe atvyko į Los Andželą filmuoti naujo filmo. Juos sužavėjo vaizdingas netoliese esantis, beveik niekam nežinomas Holivudo kaimelis. Netrukus jis tapo pasaulio kino centru. Kadangi nuo istorinio įvykio prabėgo lygiai 100 metų, programą sudaro ankstyvojo Holivudo filmai, padarę didžiulę įtaką kino meno vystymuisi ir pelnytai užėmę garbingiausias vietas pasaulinio kinematografo panteone. Renginiai vyks atvirame ore nuo liepos 28 iki rugsėjo 2 d. buvusio Pranciškonų vienuolyno kieme (PIANO.LT), Trakų g. 9/1 (įėjimas iš Kėdainių g.).

| | |

Pilvo šokis – tai pasitikėjimas savimi

Pilvo šokį, kaip žinia, šoka tik moterys. Grakščiai atlikdamos gundančius judesius, jos šoka Šecherezados pasakų viliotinį, saldų ir paslaptingą… Tokios asociacijos iškyla ne vienam vyrui. Bet, turime pasakyti, jog Pilvo šokio prasmė ir istorija siekia daug gilesnius klodus. Pilvo šokis nėra vien tik fizinių judesių rinkinys, tai – savitos šokančiojo energijos ir individualaus temperamento išraiška. Kaip joks kitas – Pilvo šokis ypatingai padeda moterims pajausti savo kūną ir įgauti pasitikėjimo savimi, pamilti save tokią, kokia yra. Neatskiriami pilvo šokio elementai yra fizinis judesys, dvasinis komfortas ir terapija. Ritmiškai siūbuojami klubai užmuša visus kamavusius kompleksus. Tai – tiesiog himnas moters prigimčiai. Sakoma, kad Pilvo šokiui, jau daugiau, nei 6 tūkstančiai metų. Tiksli Pilvo šokio atsiradimo data nėra nustatyta, bet aišku viena – ši šokio rūšis yra viena iš seniausių. Jos ištakos aptinkamos daugelyje senovės kultūrų. Pilvo šokio tėvyne laikoma Šiaurės Afrika, Iranas ir Vidurio Rytai. Pilvo šokis neturi nieko bendro su erotika – tai Rytų tautų tautinis šokis, šokamas ir vyrų, ir moterų. Pirmasis vakaruose įvykęs šou, kuriame pilvo šokį atliko rytietės, debiutavo 1889 metais Paryžiuje. Tai sukėlė vakariečių moterų susidomėjimą šiuo egzotišku šokiu. Legendinė olandų kilmės šokėja ir šnipė Mata Hari (tikrasis vardas – Margaretha Geertruida Zelle) 1905 metais pradėjo savo kaip rytietiškų šokių šokėjos karjerą.

| | |

Pilvo šokio istorija

Su kiekviena diena pilvo šokis užkariauja daugelių moterų širdžių visame pasaulyje. Šio jausmingo, užburiančio šokio šaknys kyla iš gilios senovės. Pilvo šokį ( belly dance )šoko Egipte, Graikijoje, Turkijoje, o paslaptingieji Rytai tapo jo tėvynė. Dauguma pagrindinių judesių yra kilę iš ritualinio apvaisinimo šokio-senovės Rytų tautų religinio tikėjimo. Šie šokiai buvo atliekami apeigų metu garbinant Egipto Izidę, Graikų Afroditę ir kitų šalių Deives. Slinko šimtmečiai. Nuostabus šokis įgavo naujų įvairių judesių. Šiandien tai visiškai susiformavęs šiuolaikinis šokių stilius. Šiuo metu pilvo šokis populiarus ne tik Rytuose, bet ir Vakaruose. Pilvo šokis tokį pavadinimą gavo neatsitiktinai. Šokis – tai gyvenimas, o pilvas – gyvybė. Vadinasi, pilvo šokis – gyvenimo ir vaisingumo simbolis. Šiais laikais moterys mokosi šokti pilvo šokį savo malonumui bei sveikatos palaikymui. Pilvo šokio šokėjos šoka įvairiuose renginiuose. Vis dėlto šis žaismingas plastiškas šokis nepaisant laiko ir kultūros pokyčių išliko ypatingu kūno ir sielos šokiu, atliekamu skambant Rytų muzikai. Tikriausiai, sunku būtų surasti kitą tokį šokį, kuris taip apdainuotų moters grožį. Tačiau tai ne tik šokis, parodantis visą moters kūno grožį ir graciją. Tai emocijų ir jausmų išreiškimo forma. Tai nepaprastai gražus šokis, padedantis moteriai atsiskleisti ir pažinti save, pažadinti kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi, atsikratyti įtampos ir kompleksų.

| | |

Flamenko – papasakok savo gyvenimo istoriją!

Perpintas aistros ir meilės meno – Flamenko yra vienas iš nedaugelio šokio stilių, sugebančių užžiebti ugnį žmonių širdyse! Tai ypatingas pasakojimas apie gyvenimą, sudėtingus vyro ir moters santykius, nesibaigiantį dviejų žmonių ryšį. Flamenko yra ypatingas muzikos (toke), dainavimo (kante) bei šokio (baile) junginys, sugebantis savo išraiškingumu bei dinamika pakerėti visus be išimties. Patys Flamenko šokiai bei dainavimas paprastai lydimi gitaros skambesio ir perkusijos: ritmingu mušimu rankomis bei kastanjetėmis, kas suteikia papildomo žavesio. Flamenko – tai visa kultūra, suliejanti šokius, muziką, dainavimą. Tai gyvenimo stilius, reikalaujantis visiško atsidavimo bei supratimo. Flamenko atsirado dar XV amžiuje kaitrioje Ispanijos žemėje. Šio stiliaus pradininkais laikomi čigonai, po Bizantijos žlugimo, įsikūrę Andalusijoje. Jų tradicijos įsiliejo į maurų kultūrą, kas ir davė pradžią Flamenko. Šis stilius – tai įvairių kultūrų susiliejimo rezultatas: indų, arabų, keltų, Pietų Amerikos… Dėl tokio neįprasto mišinio Flamenko ir yra toks patrauklus, paslaptingas, nepakartojamas… Pakankamai ilgą laikotarpį Flamenko buvo laikomas „uždaru menu“. Nuo pat savo įsikūrimo Ispanijoje, čigonai buvo laikomi visuomenės dugnu. Jų draugijos, tuo pačiu ir kultūrų susiliejimo, įvairiais būdais buvo stengiamasi išvengti. Flamenko vystėsi pogrindyje – „išrinktųjų“ rate.