Metalo kalviai dar nepavargo
“Sunkioji muzika mirė” – šie žodžiai, galima sakyti, tapo viena mėgstamiausių senojo tūkstantmečio pabaigos ir naujojo pradžios muzikos kritikų bei apskritai melomanų fraze. Na, iš tiesų, sunku nesutikti su tuo, kai šių dienų paaugliai tuo pat metu gali klausytis ir Britney Spears, ir Metallica. Pastaruoju metu smarkiai išbujojo (ypač JAV ) visokie rap metal, nu metal, etc. metal – arba kitaip “tai, ką jankiai padarė iš metalo” ( © ghoul, 2002). Ir iš tikrųjų, tai sunku pavadinti “metalu” – tai tiesiog pop muzika, pritariant “fūzuotomis” gitaromis ir “piktų” jaunuolių šūkčiojimais.
Nepaisant to, kad JAV tapo “naujojo” metalo kalvė, o daugelis šios šalies metalo atstovų, švelniai tariant, “nupopsėjo”, yra viena grupė, kuri per visus tuos “švelnėjimo” laikus įstengė išlaikyti tą metalui būdingą “griežtą” stilių ir netgi sugebėjo jį “sugriežtinti”. Tai vaikinai iš Teksaso valstijos (JAV) – PANTERA.
Šią grupę 1981-aisias įkūrė du broliai – Darrell’o Abbott (a.k.a. Dimebag Darrell, gitara) bei Vincent’o Abbott (a.k.a. Vinnie Paul, būgnai). Prie šių vaikinų prisijungė bosistas Rex’as Brown ir vokalistas Terrence’as Glaze – ir kartu jie pasivadino PANTERA. Tačiau, tai nebuvo ta PANTERA, kurios bent vieną kompatinį diską turi bet kuris sunkiosios muzikos gerbėjas. Grupės “kūdikystėje” vaikinų grojamas stilius labiau priminė “Kiss”, “Def Leppard” bei “Manowar” mišinį. Spiegiantis balsas, greiti rifai – nieko įspūdingo ir įsimintino, net ir tais speed/heavy metal laikais. Nepaisant to, pirmasis grupės albumas “Metal Magic” (kuris, beje, buvo išleistas pačių brolių Abbott’ų įkurtoje studijoje) susilaukė neblogo pripažinimo. Šis 1983-ųjų albumas iki šių dienų “sugebėjo” būti parduotas 350 000 vienetų tiražu.
Sekantys du albumai – “Projects in the Jungle” bei “I Am the Night” parodė, kad vyrukai po truputį išradinėja savitą skambesį. Tačiau jiems trūko jėgos, kuri leistų atsikratyti to “def lepardiško” stiliaus. Ta “jėga” pasirodė esąs naujasis grupės vokalistas – Phillip’as Anselmo, prisijungęs prie grupės 1988-aisiais.
Tais pačiais metais su naujuoju “frontmenu” PANTERA išleido albumą “Power Metal” (1988). Deja, šis albumas nebuvo itin sėkmingas, galbūt dėl besikeičiančio metalistų skonio, o galbūt dėl to, kad vaikinai vis dar įrašinėjo savo albumus savoje studijoje su pusėtina apartūra, be jokių rimtų prodiuserių, o galbūt ir dėl to, kad jie vis dar nebuvo atradę to tikrojo “panteriško” grojimo stiliaus. Nepaisant albumo fiasko – naujosios vyrukų dainos skelbė apie “derybas” su novatoriškuoju “thrashcore” stiliumi, kuris vėliau tapo grupės “vizitine kortele”.
Pagaliau 1990-aisiais įvyko metamarfozė. Pasirašę sutartį su “Atco Records”, PANTERA išleido penktąjį albumą “Cowboys From Hell”. Nenuodėmė šį albumą pavadinti pirmuoju tikruoju PANTEROS įrašu – tai buvo pirmasis albumas įrašytas profesionalioje studijoje, taip pat pirmasis grupės, kokia mes ją žinome dabar – piktos ir sunkios – albumas. Šis įrašas nublankino visus prieš tai buvusius PANTEROS kūrinius (net oficialioje grupės svetainėje CFH pavadintas “pirmuoju albumu” 🙂 ). Po septynerių metų vaikinai pagaliau įgyvendino savo svajonę ir įsiveržė į didžiąją sceną. Beje, vienas gabalas iš šio albumo – “Domination” yra smagiai “koverinamas” senos lietuvių pažįstamos ir mylimosios APOCALYPTICA.
1992-aisiais sekė “antrasis” grupės albumas – “Vulgar Display of Power”. Pavadinimas puikiai apibūdina tai, kas slypi už gan pikto viršelio (epizodas, kai kažkokiam ilgaplaukiui “duodama į snukį” 😉 ). Šiuo albumu PANTERA parodė tai, kas vėliau visiems ir taip tapo aišku – jie nelengvės. Žymiai sumažėjo aukštujų natų Phil’o dainavime. Beveik neliko lyrikos, vis dar jaučiamos CFH. Beje, pirmoji daina iš šio albumo – “Mouth For War” – iškart įšoko į pirmąją vietą metalo “čartuose”, iš ten išstumdama METALLICA “Enter Sandman”.
“Far Beyond Driven” – “trečiasis” grupės albumas išėjo 1994 m. Dar iki šiol PANTERA per savo koncertus atlieka tokius kūrinius kaip “5 Minutes Alone”, “Broken” bei “Becoming”. Visgi šiame albume grupė atidavė duoklę ir lyrikai – puikus BLACK SABBATH “koveris” – “Planet Caravan” (geresnis už originlą, drįsčiau teigti 😉 ).
1996 m. klausytojų ausis pasiekė dar piktesnis “The Great Southern Trendkill”. Tai buvo iššūkis bet kuriam metalo muzikos stiliui. Neliko nieko, kuo galėtum priskirti PANTERA konkrečiai sunkiųjų grupių grojimo pakraipai. Šis albumas buvo įrašytas nuosavoje grupės studijoje (šįkart su profesionalia aparatūra). “Tai keičia viską”, apie savo studiją kalbėjo būgininkas Vinnie. ” Nuo šiol mes visiškai kontroliuojame savo likimą . Ir tai yra tai, ko mes norime”.
Po TGST sekė nepaliaujamos kelionės ir koncertai JAV ir visame pasaulyje. Turų metu “gimė” naujasis albumas – “Official Live : 101 Proof”(1997). Taip, tai buvo “live” albumas, tačiau jis nereiškė, kad PANTERA išsisėme. Tiesiog, dažniausiai studijos sienos neleidžia vaikinams išreikšti visos jėgos, kurią jie laiko savyje. Kad nepasirodytų visiškais slunkiais, į šį įrašą PANTERA įtraukė ir pora studijinių kūrinių.
Po šio albumo, fanai tris metus kantriai laukė naujojo grupės įrašo. “Ozzfest” festivalio metu nuskambėjęs naujas kūrinys “Yesterday Don’t Mean a Shit” puikiai apibūdino būsimą albumą. Taip, PANTERA ir vėl reinkarnavosi. “Reinventing the Steel” – albumas, kurio pavadinimas pasako viską. Sunku, garsu, pikta, brutualu. Net “sunkusis” “The Great Southern Trendkill”, lyginant su šiuo albumu, skamba kaip šokių muzika kaimo diskotekai.
Savo apdovanojimų kolekcijoje turėdami 4 platininius diskus, 3 auksinius “home video” įrašus bei 2 Grammy nominacijas, PANTERA nežada sustoti. Šių metų pradžioje pasigirdo gandai apie galimą grupės iširimą. Paskalas inicijavo grupės narių indidvidualūs projektai. “Individualūs projektai visuomet sukelia panašaus pobūdžio gandus,” komentavo grupės atsovas spaudai. “Tai natūralu.” Phil’as Anselmo buvo konkretesnis ir pakomentavo jam būdingu stiliumi – “FUCK NO.” (manyčiau versti nebūtina 😉 ). Dainininkas tęsė: “Šių metų pabaigoje mes ruošiamės grįžti į studiją ir įrašyti naują PANTERA albumą. Pasakos pabaiga.” Na, ką gi, laukiame. 🙂
Liuzeris