1949 m. Mažame Šiaurės Kalifornijos miestelyje gyvena labai nuoširdus vyras vardu Edas (akt. Billy Bobas Thorntonas). Jis nemėgsta labai daug šnekėti, todėl beveik su niekuo nekalba. Jis mėgsta rūkyti, todėl beveik neišsiima iš burnos cigaretės. Jis dirba kirpykloje, kuri priklauso žmonos Doris broliui Frankui (akt. Michaelas Badalucco). Edas nėra patenkintas savo gyvenimu, bet, kita vertus, net neįsivaizduoja, ką galima pakeisti, kad viskas būtų gerai. Kirpti plaukus ir daryti kvailas šukuosenas iki gyvenimo pabaigos jis nenori tai jau tikrai. Edas labai sąžiningai myli savo žmoną Doris (akt. Frances McDormand), kuri yra visiškai jam abejinga arba tik profesionaliai apsimetinėja, kad myli. Šeimos problema yra labai paprasta – Doris nori susilaukti vaikų, bet Edas labiau domisi pianino skleidžiamais Bethoveno muzikos garsais, nei seksu lovoje.

Laukiniai Vakarai, Nevados valstija. Sekdamas karštomis pagrobėjų pėdomis, Čonas Vongas atsiskiria nuo tėvynainių grupelės. Visgi, neįtikėtinomis aplinkybėmis likimas jį pasiveja – vikrus kinietis, Laukiniuose Vakaruose mieliau naudojantis ne įprastą šešių šovinių apkabos revolverį, bet tėvynėje įvaldytą kung fu techniką, traukinyje susiduria su Rojumi Obrajenu (Owenas Wilsonas). Pastarasis Laukiniuose Vakaruose jaučiasi kaip žuvis vandenyje – verčiasi apiplėšimais, tačiau turi ne tik puikią uoslę auksui, bet ir beveik auksinę širdį. Ar gali būti geresnis duetas, kad surastum ir išvaduotum pagrobtąją Kinijos princesę Pei Pei?

1880-ųjų Kuba. Verslininkas Luisas Vargasas (akt. Antonio Banderas) turi beveik viską, ką įmanoma turėti žmogui. Jis gražiai ir patraukliai atrodo, yra labai įtakingas ir žinomas visuomenėje bei valdo nesuskaičiuojamai didelius turtus. Jo širdis trokšta tik vieno – merginos, kuri paįvairintų vienišiaus gyvenimą, paguostų sunkiomis akimirkomis ir kiekvieną dieną su meile lauktų namuose po darbo dienos pareinančio vyro. Luisas Vargasas nepasižymi dideliu išrankumu, todėl į Amerikos laikraštį pateikia skelbimą, kad ieško nebūtinai gražios ir inteligentiškos merginos, kuri norėtų ištekėti už nepažįstamo žmogaus.

Šokiruojanti žiaurumo ir meilės istorija, kaip rasistinių pažiūrų baltaodis vyras Henkas visai netikėtai įsimyli moterį, kuri sugriauna visa, ko jis siekė ir kuo tikėjo gyvenime. Jis įsimyli juodaodę gražuolę vardu Leticija – moterį, kurią niekino, žemino, moterį, kuri anot jo sampratos, nėra žmogus, nėra net gyvulys… Ji tiesiog juodaodė… Ironiška ir tai, kad Henkas dirba kalėjimo prižiūrėtoju… Kalėjimo, kuriame visai neseniai buvo įvykdyta žiauri mirties bausmė Leticijos vyrui… Vienas iš budelių buvo būtent jis – Henkas…

Istorija apie povandeninį laivą kare gali būti ne mažiau įtikinama, prikaustanti ir žiauri, nei gigantiškos mūšio batalijos žemės plynėje. Įtampa ir realumu šis filmas nenusileidžia St.Spielbergo šedevrui “Gelbstint eilinį Rajaną”. Filme – vien žvaigždės. Matthew McConaughey pažįstam iš fantastinio Roberto Zemeckio hito “Kontaktas” ir plataus užmojo Joelo Shumacherio skandalingo teisinio trilerio pagal Johną Grishamą “Laikas žudyti”. Beje, būtent šis jaunas aktorius pirmiausia buvo numatytas vaidinti “Titanike”. Pastarajame visų laikų pelningiausiame filme antro plano vaidmenį kūrė kita “U-571” žvaigždė Billas Paxtonas, išgarsėjęs jau po įsimintino Jano De Bonto 1996-ųjų “Viesulo”. Veteranas Harvey Keitelis – vienas geriausių savo kartos aktorių, statomas į vieną gretą su Robertu De Niro (jie kartu debiutavo Martino Scorsesės “Piktose gatvėse” 1973-aisiais) ir Alu Pacino. Jo nepriekaištingi vaidmenys įsidėmėjo net keliuose geriausiuose dešimtmečio filmuose – Quentino Tarantino “Pasiutusiuose šunyse”, Abelio Ferraros “Blogame leitenante”, Jane Campion “Pianine” ir kt. Tarp filmo žvaigždžių – ir paauglių dievaitis roko dainininkas Jonas Bon Jovi.

Las Vegaso kazino savininkas Donaldas Sinclairas (akt. Johnas Cleese’as) savo klientams sugalvoja neįprastą pramogą ir paskelbia daugiadienių lenktynių iš Las Vegaso į Silver City su nenumatytomis kliūtimis pradžią. Jose galioja vienintelė taisyklė – finišo liniją reikia kirsti pirmam. Tik pirmąją vietą užėmęs lenktynininkas turės galimybę džiaugtis 2 mln. JAV dol., kurie paslėpti New Mexico valstijos miestelio autobusų stoties krovinių saugojimo skyriaus kameroje Nr. 0001.

“Priešininkai jau buvo mus apsupę. Keli tūkstančiai vietnamiečių vaikščiojo aplink kokias tris keturias minutes, bet man atrodė, kad jau prabėgo trys keturios valandos. Jie su pasimėgavimu šaudė iš automatų į sunkiai sužeistus mūsų karius, gyvai juokavo ir šaipėsi. Kai jie priartėjo arčiau manęs, nusprendžiau apsimesti mirusiu. Aš atmerkiau akis ir visą laiką žiūrėjau tiesiai į mažą medį. Žinojau, kad mirusio žmogaus akys visuomet lieka atvertos. Tuomet vienas vietnamiečių priėjo prie manęs, įdėmiai apžiūrėjo, spardė į šonus ir galiausiai apvertė. Spėju, kad jis pagalvojo, kad esu jau negyvas. Kraujas tekėjo iš mano burnos, mano rankos ir mano kojų”.

Filmo režisierius – kino genijus Romanas Polanskis, pripažintas Amerikoje ir jau tris dešimtmečius laikomas vienu geriausių Europos režisieriumi. Tiek pat laiko šį nepaprastai talentingą lenkų kilmės Prancūzijos pilietį domina keisti žmonių santykiai ir žavi juodasis humoras. Jo “sąskaitoje” – be galės prestižinių apdovanojimų – “Oskarai”, Kanų “Palmės šakelės”, Venecijos “Liūtai” ir kt., – kuriuos R.Polanskis “kolekcionuoja” nuo savo debiutinio filmo “Peilis vandenyje” (rodė LNK “Snobo kinas”). Be abejonės, šiurpote nuo jo 1968-ųjų siaubo filmo “Rosmari kūdikis”, matėte stilingąją 1974-ųjų dramą su Jacku Nicholsonu “Kinų kvartalas”, žavėjotės “Oskarais” ir “Cezarais”, apdovanota 1979-ųjų “Tese”… Tai meistro ranka sukurti šedevrai. 1999-aisiais po “Devintųjų vardų” R.Polanskis pelnė Europos kino apdovanojimą už viso gyvenimo pasiekimus.

Meilės mieste Paryžiuje gyvena jauna, žavi ir naivi mergina vardu Amelija. Nuo pat vaikystės į pasaulį ji žiūrėjo visai kitokiomis akimis. Sukrėsta netikėtos mamos mirties (tiesiai ant jos užkrito nuo Noterdamo katedros nušokusi savižudė turistė iš Kanados) ir visiškai nekreipiančio į ją dėmesio gydytojo tėčio, kuris buvo prilietęs dukrelę tik vieną kartą ir tai per medicininį patikrinimą, ji pradėjo domėtis labai keistais dalykais – pastebėti pačius nereikšmingiausius dalykus (pvz. vabzdį ant kino ekrano), užlipus ant namo stogo, suskaičiuoti, kiek žmonių Paryžiuje tą akimirką patiria orgazmą, kolekcionuoti akmenukus, kaišioti ranką į statinę su grūdais ir t.t.

Trys vienišos moterys – geriausios draugės: Keit – žavi jauna mokyklos direktorė – visai netikėtai įsimyli per pus jaunesnį savo buvusį mokinį… Kaip gi galima sau leisti tokį dalyką: apsukti jaunam berniukui galvą?.. Visuomenė ją pasmerkia! Žanin – kupina ryžto kopti karjeros laiptais itin vyriškoje ir nepalankioje draugijoje – policijos nuovadoje… Akiplėšiška? Taip, kuris gi vyras sutiktų, kad jo “bosė” būtų moteris? Negana to, ji viena augina vaiką – paauglį… Ar kas nors norėtų tokios moters? Visuomenė pasmerkia ir ją… Moli – trečioji geriausia draugė dievina prabangą, stilingus vyrus, įmantrius vakarėlius ir svajojanti apie turtingą meilužį… Deja, “tobulų” vyrų paieška baigiasi tuo, kad Moli tampa lezbiete… Visuomenės pasmerktoji…