Paukštiena
Lietuvoje dažniausiai vartojama vištiena, o iškeptas kalakutas, antis ar žąsis simbolizuoja didelę šventę, primena gausius artimųjų susiėjimus. Paukštienos patiekalai – vieni populiariausių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, kultūrose. Daugelis mėgsta jos aromatą, švelnų skonį ir neapsunkinantį sotumo pojūtį.
Pagal sveikos mitybos rekomendacijas, žmogui vidutiniškai reikėtų suvalgyti apie 140 g mėsos, tarp jos ir paukštienos. Kiekvienas Lietuvos gyventojas kasdien suvartoja apie 20 g paukštienos (Respublikinio mitybos centro duomenimis).
Žmogaus organizmo funkcijų palaikymui reikalinga apie 40 įvairių maistinių medžiagų, tačiau nėra tokio vieno produkto, kurį vartojant patenkintume visų reikalingų medžiagų kiekį, todėl mūsų kasdienį racioną turi sudaryti įvairus maistas.
Vištiena – amino rūgščių šaltinis
100 g vištienos odelės yra 135 mg cholesterolio. Tai beveik 2,5 karto daugiau negu vištienos krūtinėlės mėsoje. Todėl odelės nerekomenduojama valgyti, ypač tiems, kurių cholesterino kiekis padidėjęs.
Vištienoje yra daug baltymų (nuo 18 iki 21 proc.) – iki 10 proc. daugiau nei kiaulienoje – ir mažai riebalų (nuo 9 iki 18 proc.) – net iki 40 proc. mažiau negu kiaulienoje. Vištiena turi daugiau raumeninio audinio (baltymų), žmogaus organizmui būtinų nepakeičiamų amino rūgščių (valino, leucino, lizino, metionino, triptofano, fenilalanino, treonino), kurios skatina ląstelių atsinaujinimą. Amino rūgščių kiekiu vištiena prilygsta jautienai.
Kalakutiena
Kalakutiena, kaip ir vištiena, yra mažai kaloringas produktas, kuriame yra gana didelis baltymų ir mažas riebalų kiekis. Valgant kalakutieną gaunama iki 30 proc. paros normos vit. B6, joje gausu cinko, geležies, fosforo ir magnio. Ši mėsa rekomenduojama valgyti ir asmenims, turintiems virškinimo problemų. Kadangi šioje mėsoje yra palyginti mažas kolageno kiekis, todėl ji lengvai virškinama. Kalakutiena – ne tik puikaus skonio, bet ir rečiausiai alergiją sukelianti mėsos rūšis. Šiandieną, kai daugelis žmonių kenčia nuo antsvorio ir dėl jo atsiradusių ligų, kalakutiena tampa bene pagrindine sveika mėsa mityboje. Ji yra bene nekaloringiausias produktas:
norint sudeginti gautas kalorijas suvalgius 100 g kalakutienos filė, reikėtų pusę valandos vaikščioti;
norint sudeginti kalorijas, gautas suvalgius 100 g kiaulienos karbonado – teks pusę valandos bėgioti.
Antiena ir žąsiena
Jeigu nusipirkote sušaldytą antieną arba žąsieną atitirpinkite šaldytuve pašalinus pakuotę. Atitirpinant kambario temperatūroje labai greitai dauginasi bakterijos, be to mėsa praranda daugiau sulčių, todėl sausėja. Ančiai atšildyti šaldytuve reikės – 30 val., žąsis- 38 val. Kartą atitirpinto paukščio negalima pakartotinai užšaldyti.
Paukštienos raumenų spalva yra nevienoda. Jei vištų ir kalakutų baltos arba rusvos spalvos, tai vandens paukščių ančių ir žąsų gerokai rausvoka.
Žąsieną ir antieną geriausia kepti o ne virti. Prieš kepimą būtina pasūdytas ir įtrintas prieskoniais antieną ir žąsieną palaikyti bent porą valandų vėsioje vietoje.
Žąsys kaip ir antys ypač riebios, todėl praėjus pusei kepimo laiko rekomenduojame kelis kartus subadyti krūtinėlę ir šlauneles, kad ištekėtų riebalai. O šių riebalų neišpilkite lauk, kadangi jie puikiai tiks kitiems kepimams.
Visos antys auginamos privačiuose ūkiuose ir didelėse fermose yra kilusios iš laukinių ančių, kurios buvo prijaukintos ir sukultūrintos prieš 3 tūkst. metų. Atsparumui ligoms – antims nėra lygių, todėl, mes dalinai galime laikyti antieną ekologiškiausiu ir sveikiausiu produktu. Antys daug natūralaus maisto randa besiturkšdamos tvenkiniuose, kūdrose, grioviuose, balose. Tai įvairios žolės ir šakniastiebiai ir t.t. Visa tai ne tik atpigina ančių išlaikymą, bet ir sutiekia mėsai natūralumo ir savitą aromatą.
Ančių svoris priklausomai nuo veislės ir šėrimo būdo svyruoja nuo 2,5 iki 4 kg. Antiena ypatinga tuo, kad liesą anties mėsą dengia riebalinis sluoksnis.
Žąsų kepimo sezonas visoje Europoje prasideda nuo šv. Martyno ir tęsiasi iki šventųjų Kalėdų. Žąsiukai sveria apie 4 kg., o jaunos žąsys 5-7 kg. Prieš ruošdami žąsį kepimui, išimkite nereikalingus vidinius riebalus. Šie riebalai tinka ne tik kepimui, bet ir naudojami liaudies medicinos gydymo priemonėse.
1 kg neįdarytos anties rekomenduojama kepti 40-45 min., žąsį – 65 min., o su įdaru 10 minučių ilgiau, ančių, žąsų šlauneles – 45, o krūtinėles ančių 25-35, o žąsų – 60 minučių.