Lašiša

Yra išlikusių XVI a. pasakojimų, kaip prastai apmokami tarnai bei darbininkai kovojo už tai, kad darbdaviai negalėtų jų maitinti lašiša dažniau nei triskart per savaitę. O šie mėgdavo pakišti savo pavaldiniams neskanių žuvų, kurias po neršto plūduriuodavo upėse leisgyves, todėl jas būdavo lengva pagauti, ir jos beveiki nieko nekainuodavo…

Lašiša – stambi žuvis. Kartais ji užauga iki 1,5 m ilgio ir sveria daugiau kaip 40 kg, nors dažniausiai pasitaikančios – 40-110 cm ilgio ir 1,5-20 kg svorio.

Lašišos gyvena jūrose, minta silkėmis, tobiais bei dugniniais vėžiagyviais. Jūrose gerai atsipenėjusios ir užaugusios, neršti jos plaukia į upes. Neršia vėlai rudenį, tuo metu lašišos visiškai nebesimaitina, labai suliesėja – jų mėsa tampa balsva ir praranda puikų savo skonį.

Mūsų vandenyse lašišą galima meškerioti nuo birželio mėnesio, kai ši žuvis kyla upėmis neršti. Ji gaudoma iki spalio mėnesio. Lašiša paplitusi išilgai per visus Šiaurės Atlanto ir Šiaurės Ledjūrio dalies pakraščius. Šiaurėje jos gausu Baltijoje ir Šiaurės jūrose, pietvakariuose siekia Biskajos įlanką ir net Portugaliją. Jos taip pat aptinkama prie Šiaurės Amerikos pakraščių, kuriuos skalauja Atlanto vandenynas.

Dideli lašišų kiekiai veisiami Anglijos bei Norvegijos žuvininkystės fermose, tačiau aptvaruose laikomos žuvys tampa riebios, be to, neatsparios įvairioms ligoms, dėl to gauna didelius kiekius antibiotikų. Taigi, kas gali sau leisti tokį malonumą, mieliau moka šiek tiek brangiau ir nusiperka iš Škotijos ar Kanados atvežtų laukinių lašišų. Aptvaruose auginamų lašišų mėsa yra raudona, nes jos maitinamos krevetėmis. Nuo to, kuo ši žuvis šeriama, priklauso jos spalva. Laukinių lašišų mėsa – balta, ji, beje, vertingesnė ir brangesnė.

Lietuvoje

Į Lietuvą lašišos importuojamos iš Norvegijos bei Prancūzijos, o į Prancūziją suplaukia iš viso pasaulio. Lietuvos parduotuvėse šios žuvies kaina svyruoja nuo 13 iki 23 lt už kg, ir, priklausomai nuo pagauto lašišų kiekio tą dieną, keičiasi kasdien. Mažesnės žuvys pigesnės, didesnės – brangesnės. Per kelerius paskutinius metus lietuviai ypač pamėgo šią žuvį, o prekybininkai pataikaudami savo pirkėjui išties stengiasi – iš visų žuvies rūšių daugiausiai užsako būtent lašišos. Lašišos pasiūla rinkoje išties didelė.

Apie lašišos savybes, paruošimo būdus „Geras skonis“ kalbėjosi su žuvies restorano „Aqua“ gamybos vadove Daiva Morkevičiene

Lašiša lengvai ruošiama bei virškinama, naudojama šaltiems, karštiems patiekalams, sriuboms. Skani, maistinga, populiari daugelio pasaulio šalių virtuvėse. Labai vertinama dėl savo maistinių savybių.

Maistinė vertė

Lašišos mėsoje yra nesočiųjų riebių rūgščių ir beta karotino, taip pat daug baltymų, ji vertinama dėl omega-3 riebalų rūgšties, vitaminų A, D, B1, B2, niacino, folio rūgšties, pantoteno rūgšties, vitamino B12 ir kt. Joje daug kalcio, fosforo, kalio, magnio, geležies, jodo, fluoro, vario, cinko ir kt.
Lašišos ruošimo būdai

Lašiša kepama, verdama, šutinama, sūdoma, šaldoma, rūkoma, vytinama – pagal paruošimo būdus tai labai universali žuvis. Sūdomos įvairios žuvys, bet geriausiai tinka silkė ir lašiša, nes pasūdžius pagerėja šių žuvų skonio ir maistinės savybės. Vis tik geriausiu paruošimo būdu p. Daiva laiko lašišos šutinimą garuose. Taip ruošiant žuvį geriausiai išsaugomos vertingos maistinės savybes.

Iš lašišos galima gaminti sultinį, pertrintą sriubą, labai skani žuvienė išeina iš lašišos galvos.

Salotoms su lašiša gaminti dažniausiai naudojamos lapinės salotos — žali lapai, jos stambiai plėšomos, dedami rūkytos, sūdytos lašišos arba virtos lašišos gabalėliai, alyvuogės, citrina, lašelis aliejaus. Tinka ir su sūriu, ir su jūros gėrybėmis. Pagardinimui užpilama aliejumi arba majonezu.

Sūdyta, taip pat rūkyta lašiša tinka sumuštinukams. Tiesiog pakepintas batonas, lašiša, avokada, ikrai, įvairios daržovės – galima komponuoti iš visko, ką turi po ranka.

O štai šviežia, nešaldyta lašiša bus neprilygstamas gardumynas, jei ją įtrinsite žuvies prieskoniais bei citrinos sultimis ir kepsite ant grotelių.

Šaldyta lašiša praranda geriausias savo savybes, ledas iš jos tiesiog ištraukia sultingumą, tačiau ir šaldyta lašiša bus skani, jei gaminsite ją su grietinės padažais.

Lietuvoje labai populiaru pirkti šviežią lašišą ir ją sūdyti. Geriausiai tam tinka 4-5 kg sverianti žuvis (galima su kaulu, galima filė). 1 kg reikia 300 g druskos. Galimi įvairūs sūdymo būdai: su trupučiu aliejaus, mairūnu, krapais. Labai tinka šviežias imbieras. Tik labai svarbu nepadauginti ir neprimaišyti prieskonių – jei naudojamas imbieras, tuomet mairūno dėti nevalia ir pan. Turi neprapulti tikrasis žuvies skonis.

Praktiški patarimai

Gaminant karštus patiekalus svarbu neperkaitinti — neperkepti, nepervirti, neperšutinti. Garuose šutinti 10 min, kepti – 5-7 minutės.

Prie šutintos lašišos tinka patiekti šutintas daržoves, ryžius. Prie keptos – pakepinta saldžioji paprika, kitos daržovės. Lašiša labai puikiai dera su brokoliais, šparagais, citrina ir, aišku, taure sauso balto vyno.

Lašišai būtinai reikalingas padažas. Jei lašiša kepta, tinka aštrūs padažai, pagardinti viskiu, jei šutinta garuose, tiks bešamelio padažas, baltieji, rožiniai padažai.
Kepta lašiša savo skoniu būna sunkesnė, todėl reikalingas aštresnis paruošimo būdas, aštresnis padažas.

Taip jau pas mus susiklostė, kad lašiša – šventės žuvis. Dažnai ji ruošiama iškilmingų pietų, furšetų ar šiaip draugų pasisėdėjimų proga. O gal visai be reikalo? Nelaukime šventės, prisiminkim ją tiesiog šį vakarą…