Kombučia: Istorija, legendos ir faktai

Taigi kombučia tikrai buvo svarbus gėrimas įvairiais istoriniais laikotarpiais bei skirtingose pasaulio šalyse. Tačiau ką iš tiesų žinome apie ją?

Kombučia istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1913 m. rusų mokslininkės A.A. Bachinskaya moksliniame tyrime. Savo darbe ši biologė studijavo skirtingas kultūras iš skirtingų Rusijos sričių. Tyrime taip pat nagrinėjo ir aprašė kombučia grybo savybes.

Tuo metu didelė dalis žmonių Rusijoje naudojo kombučia kaip sveikatos toniką. Jis buvo vadinamas „arbatos grybu“ arba „grybuku“. Taip pat dažnai kombučia buvo vadinama „arbatos gira“. Taip pavadinta, matyt, dėl skoninių savybių bei fermentacijos.

Apie „arbatos grybo“ vartojimo ypatumus Rusijoje savo tyrimuose rašė ir vokiečių profesorius G. Lindau. Jis mini, kad kombučia dar vadinama „japoniškuoju grybu“.

Taigi kombučia buvo labai populiarus gėrimas Rusijoje, kuris ją, galimai, pasiekė iš Rytų kaimynių. Čia kombučia išliko labai populiarus gėrimas iki pat Antrojo pasaulinio karo, kai cukrus ir arbata tapo normuojami.

Kombučia magija Italijoje

Maždaug 1950 metais kombučia pasiekė neįtikėtinas populiarumo aukštumas Italijoje. Gėrimo populiarumas buvo toks didelis, kad čia jis buvo apipintas įvairiais prietarais ir taisyklėmis. Pavyzdžiui, norint padalinti arbatos grybą, jį reikėjo dalinti į 4 dalis: 3 dalis atiduoti artimiems draugams su aiškiomis instrukcijomis, kaip jį auginti ir „maitinti“.

Likusi kita dalis lieka šeimininkui. Savo kombučia grybo nebuvo galima išmesti ar parduoti. Antraip, jis praras visas savo magiškas ir gydomąsias savybes.

Galima drąsiai teigti, kad italai šeštajame dešimtmetyje buvo tiesiog pamišę dėl kombučia gėrimo. Jis sparčiai išplito visuose gyventojų sluoksniuose ir kombučia manija apėmė visą šalį. Valdžia ėmėsi priemonių riboti kombučia plitimui po to, kai italai pradėjo vogti šventintą vandenį iš bažnyčių, kad padidintų kombučia gydomąsias galias.

Kombučia išplinta Europoje ir pasiekia JAV

Maždaug 1960 metais vokiečių gydytojas R. Sklenar atrado kombučią Rusijoje ir parsivežė į Vokietiją tyrimams. Gėrimą jis skyrė įvairioms ligoms gydyti: reumatui, žarnyno problemoms, podagrai ir kt. Tyrimų rezultatai buvo publikuoti 1964 metais.

Nuo tada buvo išleista daugybė knygų apie kombučia naudą, o „arbatos grybu“ imta plačiai dalintis visame pasaulyje. 7–ajame dešimtmetyje kombučia užkariavo Europą ir pasiekė JAV. Čia ji pirmiausiai paplito hipių bendruomenėse.

JAV kombučia išpopuliarėjo kaip stebuklingas gėrimas, galintis išgydyti net tokias ligas kaip ŽIV ir AIDS bei užkirsti kelią vėžiui. Kombučia populiarumas kiek atslūgo tik po 1995 metų, kai su gėrimu buvo susieti du sunkios metabolinės acidozės atvejai, iš kurių vienas net pasibaigė mirtimi.

Kombučia užkariauja pasaulį

1995 m. JAV buvo įkurta pirmoji komercinė kombučia gamybos įmonė „GT kombučia“, kuri gėrimą ėmė gaminti pramoniniu būdu. 2000 metais pramoniniu būdu pagamintos kombučia buvo galima rasti beveik visame pasaulyje.

Išsivystė ne tik kombučia gamybos technologija, tačiau ir skoniai. Dabar galima įsigyti įvairių skonių gėrimo, kuris nebėra tik paprastas ir rūgštus kaip atsiradimo pradžioje.