Džinas
Džinas yra pagrindinė sudedamoji daugelio gėrimų bei kokteilių dalis, ir naujų, ir klasikinių. Labiausiai žinomi sausas martinis ir džinas su toniku. Džinas ypač populiarus anglosaksų kraštiose.
Džinas yra neutralus grūdinių kultūrų distiliatas, kuris paskui pagardinamas prieskoniais, ypač kadagių uogomis. Džinas dar gardinamas kalendrų sėklomis, šventagaršvės šaknimis, apelsinų ir citrinų žievėmis, kardamonu ir saldymedžio šaknimis.
Savaime suprantama, kiekvienas gamintojas turi savo slaptą receptą.
Džinas yra kilęs iš Olandijos. 1570 m. Leideno universitete dėstęs medicinos profesorius Franciscusas de la Boė bandymais nustatė, kad alkoholio ir kadagių uogų mišinys labai efektyviai varo šlapimą ir gali sėkmingai padėti gydant inkstų ir šlapimo pūslės ligas. Būdą pagardinti alkoholį kadagių uogomis panaudojo ir ištobulino daugybė svaigiųjų gėrimų gamintojų.
Šiandien jų darbo vaisius mes vadiname genever. Žodis kilęs iš lotynų kalbos žodžio juniperus ir reiškia „kadagys”. Genever, dažnai turįs mažiau alkoholio (38 – 43 proc. tūrio) ir saldesnis negu džinas, dabar
Švedijoje beveik be išimties geriamas kaip degtinė, o Nyderlanduose jis laikomas nacionaliniu gėrimu.
Geros kokybės kadaginė laikoma keletą metų ąžuolinėse statinėse, ir yra geltonos spalvos.
Po 1700 m. karo Europoje anglų kareiviai parsivežė namo žinių apie šį kadaginį alkoholį, pavadinę jį „olandų narsa”. Receptą patobulinus gautas sausas, kadagiais kvepiantis gėrimas, kurį dabar mes vadiname sausu Londono džinu.