| | |

Mažos gudrybės, kaip pagauti ešerį

Nors kalbama, kad ešerį pagauti nesunku, svarbiausia — juos surasti, tuomet visos problemos bus išspręstos, tačiau iš tikrųjų yra kiek kitaip. Neretai ešeriai nereaguoja į jiems siūlomus masalus. Kartais reaguoja, bet negriebia. Visaip būna. Kai kada užtenka panaudoti vieną kitą nedidelę gudrybę ir padėtis pasikeičia iš esmės. Sukriukė — geras ešerių masalas. Tiek upių, tiek ežerų ešeriai mielai griebia sukriukes, nes tai — nedidelis, intensyviai virpantis, agresyvus ir savitai šviesos atspindžius skleidžiantis masalas. Tačiau sukriukė dažnai būna tas masalas, kurį ešeriai vaikosi, bet negriebia. Matai, kaip artėja sukriukė, pamatai, kad ją seka ešerys, kuris paskutiniu momentu, kai jau lyg ir turėtų griebti, apsisuka ir neria gelmėn. Ką tokiais atvejais daryti? Galima pabandyti paieškoti sėkmingesnės spalvos sukriukės. Kartais tai padeda. Kur kas dažniau teigiamos ešerių reakcijos galima sulaukti ne vienos spalvos sukriukę pakeitus kita, o užkabinus mažesnio dydžio sukriukę. Dydžio pakeitimas gali daug ką nulemti — būna, kad užkabinus mažesnį masalą anksčiau gana vangiai į sukriukes reagavę ešeriai pradeda labai intensyviai kibti. Tačiau ne visada mažesnė sukriukė gali padėti. Ką tada daryti? Keisti masalą ir žvejoti guminukais? Tokia išeitis — logiška, tačiau pirmiausia pabandykite ešerius suvilioti dviejų sukriukų tandemu — ši maža gudrybė kartais duoda fantastiškus rezultatus. Dviejų sukriukių tandemą susikonstruoti nesunku.

| | |

Meškerės be ritės. 2 dalis

Tęsdami meškerės be ritės temą, pažiūrėkime, kokios naudojamos plūdės ir kaip išdėstomi svareliai. Plūdė yra toks populiarus meškerės elementas, kad dažnai apie ją šnekama kaip apie meškeriojimo simbolį. Pagrindinė plūdės paskirtis – parodyti, kada kimba. Bet plūdė ne tik rodo kibimą, bet ir prilaiko masalą žūklės vietoje – o tai ne mažiau svarbu. Beje, tą patį galima pasakyti ir apie svarelius – be jų niekada masalas neatsirastų reikiamoje vietoje. Plūdžių formų bei dydžių yra gausybė. Kiekviena parduotuvė tiesiog mirga nuo įvairovės ir susigaudyti tame miške nėra taip paprasta. Kai pirkėjas neieško nieko konkretaus arba tiesiog nežino, kokios formos plūdės jam reikia, įsigyti tinkamą plūdę gana sunku. Jei pažvelgtume į tas plūdes, kurias naudoja sportinės žūklės meistrai, visos jos pasirodytų gana panašios: antena – korpusas – kylis. Tačiau patyrinėjus atidžiau galima rasti nemažai skirtumų. Šios plūdės dar dažnai vadinamos klasikinėmis. Ir skiriasi jos ne tik savo dydžiu, antenos ar kylio ilgiu, bet ir korpuso forma. Panagrinėkime, kada naudojami pailgi korpusai, kada – pilvoti, kokios plūdės skirtos tekančiam vandeniui, kokios – stovinčiam, kokį vaidmenį atlieka kiekvienas ilgosios meškerės plūdės elementas. Antena – tai plūdės dalis, išnirusi iš vandens. Antenos daromos iš skirtingų medžiagų, skirtingo ilgio ir storio, dažomos dažniausiai geltona, raudona ir oranžine spalvomis.

| | |

Muselinė žvejyba. Nuotykiai. Ketvirtadienio popietė

Buvo tik ketvirtadienio popietė. Aš net nebaigiau savo darbo, bet mano mintys jau buvo susikoncentravusios į tikslą. Dar nežinojau link kurio upelio mano kojos patrauks, bet kad jos patrauks abejonių nebuvo. Kaip sakoma „savo širdies neapgausi“. Aš jau žinojau, buvau pasirinkęs pirmąjį šeštadienio pusiaudienį savo žvejybai, todėl galvojau apie išvyką prie netoliese esančios upės. Viena tokia upė yra, savo vandenyse globojanti kiršių, didelių kiršlių. Bet tąsyk aš pasirinkau tos upės intaką, nes tikroji mano aistra yra nedideli upeliai, kuriuose tu tiesiog iš labai arti gali viską stebėti, matyti viską kas dedasi po ir virš vandens. Taigi po trumpo bet persmelkto vaizduote žvilgsnio į žemėlapį, pasirinkau dar nebandytą Siesarties upės ruožą. Taigi ankstyvą šeštadienio rytmetį kartu su Saulės spinduliais pabudęs, po valandos kelio aš žvalgiausi ir negalėjau atsižavėti visiškai skaidriu upės vandeniu. Tiesą sakant, šis upelis, tiksliau jo vanduo turi savo spalvą, sakyčiau žalsvą, matyt dėl molingo dugno… Nuliūdęs dangus plukdė apniūkusius debesis, genamus man mintį apie upėtakio sugavimą, didelio upėtakio. Kurio iki šiol taip ir nesu pagavęs ant muselės, išskyrus strimerį. Mano kojos palietė upelio žvirgždą. Vaizdas nuostabus. Keletas žingsnių, keletas metimų ir pajaučiau, net pamačiau, kaip kažkas paragavo mano museles. Pakartotinas metimas į tą pačią vietą ir apie 30 cm. kiršlys ištarė man „labas rytas“.

| | |

Geriausias lynų metas

Pavasaris – toks metas, kai visos žuvys gerai kimba. Tačiau kai kurių žuvų gaudyti negalima, nes jas saugo draudimai. Kai kurios žuvys, pavyzdžiui, šamai, nenori kibti, nes joms pernelyg šalta. Yra ir tokia žuvis vėgėlė, kuriai balandį jau darosi per šilta ir ji dėl to nebenori kibti. O kaip lynai? Ar balandis geras lynų žūklės metas, ar dar reikia palaukti? O kaip lynai? Ar balandis geras lynų žūklės metas, ar dar reikia palaukti? Kurie teisūs? Ir vieni, ir kiti. Mano manymu, lynų gaudytojai kitaip nei kokie nors spiningautojai ar šiaip universalūs žvejai, gaudantys įvairiais būdais įvairias žuvis, yra labai prisirišę prie savo žūklės vietų. Žinau tokių žvejų, kurie tuose pačiuose vandens telkiniuose lynus gaudo daugiau nei 10 metų ir turbūt gaudys tol, kol ten bus lynų. Štai čia viskas ir pakasta: iš skirtingų vandens telkinių atkeliavusi patirtis gali būti labai skirtinga, nes įvairiuose vandens telkiniuose gyvenančių lynų elgsena gali akivaizdžiai skirtis. Vasarą tie skirtumai nėra tokie pastebimi, tačiau pavasarį, kai gamta bunda, kai vienuose ežeruose susidaro vienokios sąlygos, kituose – kitokios, lynų elgsenos skirtumai labai akivaizdūs. Nors yra ežerų tipas, kurį mokslininkai vadina „lydekiniu–lyniniu“, nors žvejai tik užmetę akį į nedidelį, seklų, gausiai vandens augalais apaugusį ežerėlį jau įsivaizduoja, kiek daug jame gali būti lynų, tačiau lynai gyvena visokio tipo vandens telkiniuose.

| | |

Jaukai didiesiems laukiniams karpiams

Sąlyginai jaukus, skirtus didiesiems laukiniams karpiams jaukinti, galima suskirstyti į natūralius ir dirbtinius. Sąlyginai jaukus, skirtus didiesiems laukiniams karpiams jaukinti, galima suskirstyti į natūralius ir dirbtinius. Dirbtiniai jaukai: baltyminiai kukuliai, granuliuoti pašarai, birūs mišiniai, dešra, “krabų lazdelės” ir kiti. Natūralūs jaukai: Augalinės kilmės jaukai – grūdai kukurūzai, žirniai, kviečiai, perlinės kruopos, pupos, pupelės, bulvės prieš jaukinimą termiškai apdirbami, t.y. šutinami iki jaukinimui tinkamos kondicijos. Visus minėtus grūdus prieš šutinant reikia nuo kelių iki keliasdešimties valandų brinkyti šaltame vandenyje. Kukurūzai bei kviečiai šutinami tol, kol apie 60 procentų grūdų sutrukinėja luobelės. Sutrūkę grūdai geriau skleidžia kvapą vandenyje, tuo viliodami žuvis į jaukinamą vietą. Žirnius reikėtų naudoti neglūdintus su luobele, šutinti tol, kol taps lengvai suspaudžiami tarp pirštų. Labai svarbu žirnių neperšutinti, kad jie nesutrūkinėtų ir nepasidarytų košė (karpių jaukinimui, kitoms žuvims ruošiama kiek kitaip). Panašiai šutinamos pupos bei pupelės. Jų luobelė taip pat neturėtų sutrūkinėti šutinant. Tinkamai šutintus kukurūzus, žirnius, pupas bei kitus grūdus galima naudoti ir masalui tiek ant kabliuko, tiek ir ant “plauko”. Į išvirtus bei atvėsintus jaukui ruošiamus grūdus galima pridėti reikiamo kvapo arba atraktoriaus, geriausiai skysto.

| | |

Jaukinimas

Kad žūklė būtų sėkminga, žuvys jaukinamos. Jaukas beriamas reguliariai kelias dienas (ar net savaitę) iki žūklės nustatytomis valandomis. Geriausia žuvis jaukinti rytą ar vakare, kai jos plaukia „medžioti”. Jaukui dažniausiai vartojami į tešlą ar molį įminkyti sliekų gabaliukai, uodo trūklio lervos, rugiai, kviečiai, miežiai, avižos, duona, įvairios košės, bulvės, sėlenos, varškė, išspaudos, kombinuoti pašarai ir t.t. Jeigu meškerioti išvykstama tik šeštadieniais ar sekmadieniais, iš anksto žuvų prisijaukinti neįmanoma. Šiuo atveju jos jaukinamos 2 val. (gaudant kuojas, karpius — 30 min.) iki žūklės. Sukrešėjęs kraujas surišamas į marlę su akmeniu ir nuleidžiamas ant dugno. žuvis, pajutusi kraują, ieškodama jo ištakos vietos, plaukia prieš srovę, minta juo, bet negali pasisotinti. Upėse žuvys jaukinamos pabėralu. Jis gaminamas taip. Bet kokios kruopos ar grūdai verdama, iki pasidaro kieta košė. Ji gerai sugrūdama, sumaišoma su sėlenomis, miltais. Dėl aromato įlašinama sėmenų, anyžių, kamparo aliejaus ar valerijono. Masė sumaišoma su moliu ir gerai išminkoma. Jei upės srovė lėta, pabėralo kamuoliukai išbarstomi žūklės vietoje 10 m atstumu nuo laivelio neplačiu pusračiu. Skalaudamas molį, vanduo išplauna ir jauką, kurį godžiai griebia žuvys. Pirmiausia numetami 3—4 kamuoliukai, po kurio laiko kiek arčiau valties — dar keli ir pagaliau prie pat laivelio — paskutinis didelis kamuolys. Dabar jau metamas ir kabliukas su masalu.

| | |

Jaukai “ŽVEJO TAKAS”

Šie jaukai neatsirado vienu kartu. Daug metų buvo ieškoma tinkamų receptūrų, komponentų, ilgai tobulinamos proporcijos, jaukų priedai bei kvapnieji papildai. Visa tai buvo nuolat išmėginama Lietuvos upėse ir ežeruose bei tvenkiniuose. Šiuo metu, padedant sportinės žūklės klubo “Žvejo takas” sportininkams, visi jaukai yra bandomi ir tobulinami. “Žvejo tako” jaukai garsėja tuo, jog sportininkai su šiais jaukais ne vienose varžybose yra iškovoję prizines vietas, tapę Lietuvos čempionais. Tai ir klubo “Žvejo takas” komanda, ir visiems gerai žinomi “Meškerės broliai”. Pristatome “Žvejo tako” jaukų asortimentą. Bazinis – tai pagrindinis maistinių medžiagų mišinys jaukams gaminti, kurį galima naudoti kaip jauką. Tačiau vienas bazinis jaukas nėra labai efektyvus. Todėl į jį visada dedama įvairiausių aromatinių ir skoningų priedų, sunkinančių ir klijuojančių medžiagų, arba maišomas su kitais jaukais. Universalus – šis jaukas puikaus skonio ir aromato subalansuotas visoms karpinėms žuvims vilioti, skirtas lėtai tekančiam ir stovinčiam vandeniui. Žvejojant srauniuose upėse, kanaluose patartina jauką pasunkinti smulkiu žvyru, taip pat įmaišyti specialių klijų jaukams klijuoti nuo 8% iki 15% / 1kg. jauko atsižvelgiant į srovės stiprumą. Žvejojant didelius karšius į jauką patartina įmaišyti papildo “kukurūzai skaldyti” 20%”biskvitas melasinis” 18% / 1kg. taip pat pagal galimybę uodo trūklio, musės lervos, smulkintų sliekų.

| | |

Natūralūs jaukai ir masalai laukinių karpių žūklei

Manau kiekvienas sportinės laukinių karpių žūklės mėgėjas pastebėjo, kad šiandien karpius jaukinama ir masalui naudojame labai daug ne natūralių jaukų ir masalų, ypač išpopuliarėjo baltyminiai kukuliai. Brangesni iš jų, tokie kaip Top SECRET, Prologic, Adder carp ir kiti, pagaminti naudojant natūralias medžiagas, pvz. : kukurūzų miltus, kanapes. Šiame straipsnyje sąvoka ,,natūralus žuvų maistas“ suprantama kaip žuvų maistas esantis vandenyje, tai dreisenos, žuvų mailius, žuvų ikrai, vandens augalai, augalų ūgliai ir kt. Suprantama, kad ir pvz. natūralūs kukurūzai ar žirniai yra natūralūs produktai, tačiau jie vandenyje neauga ir tai nėra natūralus laukinės žuvies maistas. Pradedančiam žvejui ar žvejui negalinčiam sau leisti žūklės parduotuvėje įsigyti brangių baltyminių kukulių pagamintų naudojant natūralias medžiagas yra ypač aktualu žinoti baltyminių kukulių alternatyvas. Iš karto noriu įspėti, kad laukinių karpių žūklė tai nesibaigiančių eksperimentų maratonas, todėl šiame straipsnyje pateikta informacija yra tik subjektyvi autoriaus nuomonė. Perskaičius straipsnį iškils aibė klausimų, abejonių, tačiau koks gi klausimas nėra abejotinas? Nėra tokio klausimo, dėl kurio nekyla diskusijos tarp šios žūklės mėgėjų. Tai ir kabliukai ir valai ir sistemėlės, kotai… Bene viena pagrindinių diskusijų temų yra jaukai ir masalai. Straipsnyje apžvelgsiu tik populiariausius natūralius jaukus ir masalus laukinių karpių žūklėje.

| | |

Granuliuoti jaukai

Granuliuotas prievilas. Augalinės kilmės baltymingų produktų, vitaminingas, natūralaus kvapo granuliuotas mišinys. Granulių skersmuo 4mm, pilkšvos spalvos, lėtai tirpstantis vandenyje, labai maistingas. Žvejai naudoja ilgesniam žvejybos vietos jaukinimu. Taip pat tinka tvenkinių žuvų maitinimui. Granuliuotas kukurūzų ir sojos mišinys. Granuliuotas kukurūzų sojos išskaudų mišinys, turintis paaukštintą baltymingumą, natūralaus kvapo. Granulių skersmuo 4mm, geltonos spalvos, lėtai tirpstantis vandenyje, labai maistingas. Greitai viliojantis stambias žuvis karšius, karpius, kuojas į jaukinimo vietą, Žvejai naudoja ilgesniam žvejybos vietos jaukinimu. Taip pat tinka tvenkinių žuvų maitinimui. Granuliuotas kukurūzų ir sojos mišinys Vanilė. Granuliuotas kukurūzų sojos išskaudų mišinys, turintis paaukštintą baltymingumą, vanilės kvapo. Granulių skersmuo 4mm, geltonos spalvos, lėtai tirpstantis vandenyje, labai maistingas. Greitai viliojantis stambias karpinias žuvis karpius karšius kuojas į jaukinimo vietą, Žvejai naudoja ilgesniam žvejybos vietos jaukinimu. Taip pat tinka tvenkinių žuvų maitinimui. Granuliuotas kukurūzų ir sojos mišinys Karamelė. Granuliuotas kukurūzų sojos išskaudų mišinys, turintis paaukštintą baltymingumą, karamelė kvapo. Granulių skersmuo 4mm, geltonos spalvos, lėtai tirpstantis vandenyje, labai maistingas. Greitai viliojantis stambias karpinias žuvis į jaukinimo vietą. Ypatingai tinkantis pastoviams karšių jaukinimui.

| | |

Baltyminiai kukuliai

Braškė. Ryškiai raudonos spalvos, aštraus laukinių braškių aromato. Vidutinio baltymingumo, smulkios struktūros, lengvai pasisavinantis drėgmę. Kibiausias laikotarpis: gegužės vidurys – rugpjūtis. Braškė su kanapėmis. Tamsiai raudonos spalvos, švelnaus laukinių braškių, specialiai paruoštų kanapių ir kokoso drožlių mišinys, praturtintas aukščiausios kokybės pieno baltymų produktais. Paaukštinto baltymingumo, vidutinio kietumo, stambios frakcijos kukuliai. Kibiausias laikotarpis: birželis – rugpjūtis. Braškė su vanile. Margi raudonos/geltonos spalvos skirtingų skoninių savybių masės junginys, vidutinio baltymingumo, smulkios struktūros, braškės ir vanilės aromato. Puikus masalas karpių žūklėje masinant vidurvasarį. Kibiausias laikotarpis: gegužė – rugpjūtis. Vanilė. Geltonai pilkšvos spalvos, su kepintomis smulkintomis kanapėmis, paaukštinto baltymingumo, vidutinio rupumo struktūros, greitai atiduodantis skonio savybes vandenyje. Kibūs nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Medus. Švelnus natūralaus medaus aromatas, karamelinės spalvos, smulkios struktūros, vidutinio baltymingumo. Greitai pasisavinantis vandenį suminkštėja ir paskleidžia maistingų, aromatinių dalelių debesį. Kibiausias laikotarpis: gegužė – liepa.