Miškas

drobelė sniego jau padėvėta, tuoj tiks tiktai pašluostėms

gražiausiai mano šešėlis įsmukęs sniege atrodė

Olandų žiedas sužieduoja Žirmūnus ir Antakalnį

juoda akelė varnėno vasarnamio inkilo tuščio

suoliukas prašo šiukšliadėžės džiną, kad apsnigtų storai

stebiu pro langą kaip kremuoja židiny eglę kaimynai

o sninga lyg tarp kitko: taip simuliuoja aptingus žiema

įrašyk saulės spindulius į rainelę akies mp3

balinu, saldinu kavą sniegu – nebalta nesaldi vis tiek

pro užuolaidų rūką seku vogčiomis buitį kaimynų

jei būtų žmogus vienakojis kaip medis turėtų šaknis

tą patį sniego filmą vėl žiūriu. gerai, kad be reklamų…