Miškas

dėmės geltonos šviežio sniego šventumui netrukdo visai

slysta sniegas nuo skėčio operos ir baletai žiemos

prie troleibusų parko senos mašinėlės man labai patinka

kad negirgždėtų sakais tepas sąnarius pušys senosios

einu šuns pėdom parke, pėdsekys esu – indėnų draugas

saulė nupurškė auksu karūnas baltas pušų viršūnių

dienos su naktim lažybos: kada būna sniegas baltesnis

kava su pienu, smėlis su sniegu. kas ką spalvoja?

neturi kur dėt medžiai rankų – nėra nė menkiausio vėjo

mamų kojelės ir ratai vežimėlių – gyvybė parko

medis nudžiūvęs dar atsiduot norėtų židinio ugniai

minčių tarpeklin įkritau. užsnigo. ir likau tik kūnas