Miškas

suknelėm baltom eglės išteka – žiemos vėjo haremas

stulpas prieš medį puikuojasi tobulu tiesumu savo

pabodo parkui lojimo klasika šunų kilmingų

sniege pūkučiai akmenys apsimeta mirštančiom pienėm

koja už kojos ir hieroglifais šaknų dėliojas haiku

suolelis parko atostogų svajoja: gal į kurortą…

miško tortas su cukraus pudra ir žvakių šimtais medinių

žiemos pūgos. ir švelniakailiai žvėreliai stotelėj spiečias

kiek besmegenių išeitų iš pakelėj suversto sniego…

sučiuro miško marškiniai balti. vilksis gėlėtais hipių

atmintinai jau takas išmoko raštus mano batų padų

tirštai užliejo pasileidėlis rūkas glamonėm egles