Įvairūs

Klajoja srautai vėtrų plaukais mylimais. Kada tai baigsis?

Maloningi sparnai. Visata nelaiminga nuolatos groja.

Sienomis viltis kopia sunkiai link skliautų, ištartų švelniai.

Stogai užuodžia, kaip pėdina žvaigždynai. Pro pirštus matau.

Užmaršties meilė gula giedoti šviesos pervėrus širdį.

Ir ausim matai. Priešaušrio pamatai raukosi –rakštis.

Kaip paklaust lašo apie prasikalusį sniegenos šieną.

Kol migloj pienas, savo sapno negerkim ir tapsim šalčiu.

Užlieta mišku jūra karčiai maudosi savo sultyse.

Patrankos perlietos, bet arklas trenkia kruvinu paraku.

Beveik miegojom, žygis nejautė kojų, kelias stojo piestu.