Vėl nusikirsi
Vėl nusikirsi ateitį vis gražesnę, vis atviresnę.

Vėl nusikirsi ateitį vis gražesnę, vis atviresnę.

Niekad nebuvom tylūs prisiminimai, kol esam nedori.

Diena be tilto virš upokšnio būtų geidžiama.

Nakties išnaros jūron atgal sušoko. Kelionėn pirmyn!

Kartojant lūpas išspaudi ir bučinį, vėl suknežintą.

Įsitrink trynin, tardamas garsyn kalbėk senas maldaknygių raides.

Kol kryptis gaišta, gal sulenksiu spindulį lemtingu pirštu.

Aštriausiu kampu apvalią mintį griaunu, kol esu griausmas.

Rudens žolelės sušluos obuolius tavy ir vėl sužydės.

Matuoki dangų, žirklėm sykiais karpyki itin jausmingai.

akis į akį bendrauja dalyviai nepaisant sienų

Ūkai sklaidosi, kaltės jokios nematau, vien kulkas renku.