Tyla sugiedos
Tyla sugiedos šiugždesius tolimuosius, žvaigždynu aidės.
Tyla sugiedos šiugždesius tolimuosius, žvaigždynu aidės.
Klajoja srautai vėtrų plaukais mylimais. Kada tai baigsis?
Nakties paslaptim mąstyk nematydamas nieko, tik save.
Virš vėtros gėrėm. Aukšta pašvaistė sienas ramino vėlei.
Sukurki naktį, vėsiau kalbančią liepsną štai toj širdyje.
Instinktai gręžia, lūpas, spindinčias kiemo sniegenoj, regi.
skaitant lauke rudenio vėjas paskleidžia sausus žodžius
Pelynų giesmės sudėjus dejones –ledynai parslinktų margi.