Įvairūs

Anapus ežios sueižėjom vėl kitaip, pabėgę nuo vėjo. Sijonu piešei vėjuotus langus anapus šaškių lentos.

Sugrįžta viskas. Ašaros suneša potvynį žiaurų.

Skrydžio paklausti, kas ta baimė aukštyje laižantis su laiku.

Bangos atveria žvaigždynų tylos duris šiurpiai girgždančias.

Ištaškęs jūras, atsigulsi laikrody, visai be rodyklių.

Delnams nesvarbu, kokios triušių uodegos, svarbiausia ausys.

Pasmaugiau vinį savo blakstienų virvėm, prikalu naktis.

Užrašiau spyglį ant minkšto debesėlio minties nageliu.

Sumaišius vilnis, tą rudenį įsiūtą į stygas bučiuok.

Reikia pirmiau atminti neviltį – išvirkščią viltį.

Nuplaukia jūra. Laivai balzamuos žuvis, mūs dangų prakirs.