| | |

Ešerių gaudymas dirbtiniais masalais

Kaip ir lydeka, ne mažesnis grobuonis yra ešerys, kurį gaudant žvejas patiria daug įspūdžių ir malonumo. Sakoma, kad vienas stambus ešerys spiningautojui atstoja dvi lydekas. Ešerys nėra itin stambus, pagavus netoli 1 kg svorio laikomas labai dideliu. Daugiau jų yra ežeruose ir upių užtvankose, todėl ten ir geriausia juos gaudyti. Paprastai laikosi būriais, tik stambesnieji būna pavieniui. Ešeriai spiningu gaudomi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Geriausiai kimba praslinkus keliolikai dienų po neršto – balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje. Ešeriams gaudyti naudojamos nedidelės besisukančios blizgutės arba taip vadinami mikromasalai (guminiai vienuodegiai ar dviuodegiai įvairiaspalviai kirminėliai), patarčiau naudoti šiek tiek stambesnius, maždaug 3-4cm ilgio. Ešeriai spiningu gaudomi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Geriausiai kimba praslinkus keliolikai dienų po neršto – balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje. Ešeriams gaudyti naudojamos nedidelės besisukančios blizgutės arba taip vadinami mikromasalai (guminiai vienuodegiai ar dviuodegiai įvairiaspalviai kirminėliai), patarčiau naudoti šiek tiek stambesnius, maždaug 3-4cm ilgio. Ešerys maitinasi triukšmingai, puldamas žuveles vandens paviršiuje. Žuvelės, sprukdamos į visas puses, net iššoka iš vandens, tuo parodydamos žvejui kur ešeriai maitinasi ir kur reikia jį gaudyti. Nors ir godus, tačiau ešerys kartais labai atsargiai griebia masalą.

Neįtikėtinas paprastumas, arba šių dienų mini-vobleriai (1 dalis)
| | |

Neįtikėtinas paprastumas, arba šių dienų mini-vobleriai (1 dalis)

Tai amerikiečiai sukūrė pavadinimą vobleriams – idiot baits, kas pažodžiui išvertus – „masalas idiotams“ *. Ta prasme, ne galvok, o mesk ir trauk – ir būtinai kažkas panašaus į žuvį tikrai užsikabins. Galbūt apie save jie turbūt kažkiek teisūs, bet man ir visiems kitiems mano pažystamiems, UL gerbėjams, žūklę vobleriais vertinti kaip paprastą žuvies pagavimą, jos neišskiriant – tiesiog nepriimtina. Mums žūklė – tai sunki, tikslinė medžioklė. Palikdami amerikiečių pasisakymus jų sąžinei, mes pereikime prie temos apie tai, kas gi įdomesnio, vis kylant dėmesiui, UL pasaulyje: apie tuos pačius, nedidelių dydžių ir svorių „idiot baits“. Iš tikrųjų mini-vobleriai šiuolaikiniame UL turi ant tiek didelę reikšmę, kad neįvertinantys šio fakto, švelniai tariant yra trumparegiai, prarandantys daugybę įdomių akimirkų. Tiek atrodytų paprastų, o iš tikrųjų sudėtingų masalų žaidime, tiek kalbant apie emocijų audras gaudant šiais masalais. Kažkada ir man buvo atradimas kad mini-vobleriu galima pagauti daugiau nei gaudant įprasta sukriuke arba mini-vartykle. Aišku apie tai aš buvau girdėjęs, ir netgi skaitęs, bet patikėti vis tik buvo sunku, kol galiausiai kartą sėkmė lydėjo būtent mini-voblerius. Tą dieną kibo ir ant sukrės, bet vobleris pralenkė ją kibumu, net ir kokybinė „baltos žuvies“ sudėtis, kaip ir pagautos žuvies dydis, buvo ne sukrės naudai. Bėgant laikui panašių įvykių teigiama statistika vis augo, aš vis daugiau skirdavau laiko tokiai žūklei.

| | |

Ešeriai

Ešerys viena iš labiausiai paplitusių žuvų. Sutinkamas beveik visoje Europoje (išskyrus Ispaniją), Šiaurės Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. JAV – tai dažniausias žvejų mėgėjų laimikis. Gyvena upėse, ežeruose, tvenkiniuose ir net nedideliuose rūgščiuose ežeriukuose. Spygliuota, raina žuvis, tamsesnės žalios spalvos nugara, šonuose turi 5-9 tamsesnes juostas, pilvas baltas. Žuvies spalvos tonai gali skirtis priklausomai nuo telkinio dugno. Po pirmųjų metų spartaus augimo į ilgį, ešeriai pradeda didinti svorį aukštyn ir platyn. Dėl to didžiuosius ešerius vadina kupriais. Didžiausi ešeriai užauga iki 50 centimetrų ir gali sverti apie 3 kilogramus, literatūroje minimi ir pagauti 5-6 kilogramus svėrę ešeriai. Mažesni ešeriai būriais vasarą dažniausiai laikosi nedideliuose gyliuose, vietose, užaugusiose vandens augalais. Tuo tarpu didieji ešeriai laikosi giliose vietose, dažniausiai pavieniui. Į būrius seklesnėse vietose renkasi vasaros pabaigoje. Iš gylio didesni ešeriai pakyla pamedžioti saulažuves. Žiemos metu į didesnius gylius nusileidžia ir mažesni ešeriai. Ešerių augimas dar nėra galutinai ištirtas. Kelia klausimą, kodėl iš didelio kiekio ešerių ne visi išauga į kuprius. Buvo net manoma, kad didieji ešeriai yra atskira ešerių rūšis. Tikima, kad augimą nulemia ešerių maitinimosi būdas. Didieji ešeriai, mokslininkų nuomone, yra kanibalai, po pirmojo gentainio surijimo ima sparčiai augti, auga apie 4 metus.

| | |

Tvičingas iš arti – 2 dalis

MEGABASS STEP CAT. Tai nedidelis, negiliai neriantis vobleris, skirtas konkrečių „taškų“ patikrinimui. Jo funkcija labai svarbi ir atsakinga – „valymas“. Kuomet lydeka, atakavusi bet kokį kitą masalą, nepasikirto arba pajutusi kabliukus išspjovė masalą, aš pasiūlau jai Step Cat. Savo žaidimu jis sugeba priversti žuvį jį atakuoti. Be to, Step Cat puikiai tinka ir tokioms vietoms, kuriose tiksliai žinoma kad yra plėšrūnių, bet pritraukti jų dėmesį niekaip nepavyksta. Paprastai tai yra vandenžolių „sienos“ pakraščiai, įvairūs „langai“ žolėse ir t.t. Mažas masalo dydis neglumina net stambios plėšrūnės, todėl žvejo gluminti irgi neturėtų. Step Cat traukimas – įprastas lengvas lėtas tvičingas. Taip traukiant vobleris aktyviai juda į šonus, ir šie judesiai labai tikroviškai imituoja paliegusią žuvelę. Jei žuvys neaktyvios, tarp trūktelėjimų reikėtų išlaikyti 2-3 sekundžių pauzes. Šios pauzės įtikina plėšrūnę kad jos puolimas bus rezultatyvus, juk auka bejėgė, o tai reiškia, kad nesugebės išsisukti. Seklumose gaudant šiuo vobleriu puikiai kimba ešeriai. Kada aš gaudau lydekas Step Cat vobleriu, ešerių kiekis laimikyje žymiai padidėja, lyginant su dauguma kitų lydekinių voblerių. ZIP BAITS RIGGE. Šiam vobleriui ypatingo pristatymo nebereikia. Jis priskiriamas minnow klasei ir paprastai gaminamas dviejų versijų: skęstantis ir plaukiantis. Rigge 70 ir 90, nepaisant identiškos formos, vis dėlto skiriasi savo judesiais ir traukimo ypatumais.

| | |

Ant Danės ledo – kova dėl ešerių

Poledinės žūklės entuziastai šeštadienį Klaipėdoje buvo gana gausiai apgulę užšalusią Danės upę – vyrai viliojo ešerius. Ties Mokyklos gatvės tiltu vienas žvejys reporterių apie 11 val. paklaustas, kada atvyko gaudyti žuvų, linksmai tarstelėjo: “Kai žmona išvarė, tada ir atėjau”. Dar vienas numojo ranka, teigdamas, kad kimba tik menki ešeriukai ir pūgžliai, tačiau pridūrė, kad namie kimba tik barakudos. Žvejų susibūrimo vietoje šalia geležinkelio tilto Joniškės gatvėje nuotaikos buvo visai kitokios, mat vyrai traukė vieną po kito vidutinio dydžio, kokių 10-15 cm ešerius. Netoli Danės gyvenantis ponas Rimas per valandą iš upės ištraukė 8 ešerius. “Ateinu čia iš namų, pasėdžiu kelias valandas. Kimba, nekimba, sušąlu, ir einu namo. Ešerius vilioju uodo trūklio lervomis. Kiti – vadinamosiomis avižėlėmis, musių lervomis”, – pasakojo klaipėdietis. Jis žurnalistų akyse per keletą minučių iš po ledo “išpešė” porą vidutinio dydžio ešerių. Ant ledo teko sutikti ir keletą vyrų su mažamečiais vaikais, kurie mokėsi poledinės žūklės gudrybių. Klaipėdietis Martynas prisipažino, kad savo 9 metų sūnų Marką žvejoti ant ledo atsivedė pirmą kartą, tad berniukas uoliai timpčiojo poledinės žūklės meškerę. “Pavyko ištraukti keletą ešeriukų. Galima žuvis gaudyti ant trūklio lervų, tačiau didesnė gali užkibti naudojant blizgę. Sėkmė priklauso ir nuo to, kurioje vietoje skylę lede išgręši”, – teigė Martynas.

| | |

Tvičingas iš arti – 1 dalis

„Tvičingo“ populiarumas auga kaip lavina. Daugėja publikacijų, kuriose autoriai dalinasi savo nuomonėmis dėl masalų pasirinkimo ir traukimo ypatumų. Egzistuoja didžiulis „tvičinginių“ voblerių pasirinkimas, bet apie praktinį jų panaudojimą beveik nėra jokios informacijos. Tvičingas – tai dirbtinio masalo traukimo būdas, kai atliekami trumpi trūkčiojimai spiningu, ko pasėkoje masalas juda kaip sužeista ar nusilpusi žuvelė. Vienas iš pagrindinių natūralios atrankos principų: išgyvena stipriausias; ligotas ar sužeistas žuvis plėšrūnai suryja pirmiausiai, netgi kuomet nėra alkani. Būtent į tai ir orientuotas tvičingas. Kada žuvys maitinasi aktyviai, jos griebia siūlomą masalą, traukiamą bet kokiais būdais. Bet jei plėšrūnai pasyvūs, žūklaujant tuo pačiu būdu kibimų skaičius ženkliai sumažėja arba kibimas apskritai liaujasi. Dauguma žvejų, pamanę, kad šiandien „nekibos diena“, baigia žūklę, o ypatingai užsispyrę piliečiai keitinėja masalus, tikėdamiesi atrasti kibųjį variantą, arba bando keisti masalo traukimo būdą. Dažnai iš pradedančių spiningautojų tenka girdėti, kad kai tik jie pradėdavo naudoti lėtesnį masalo traukimą, darydami pauzes ir įvairius staigesnius trūktelėjimus, tuoj pat sulaukdavo kibimo. Tokiais atvejais jie aiškindavo, kad lydekos aptingusios ir tiesiog neturi jėgų ir noro vaikytis greitai traukiamų masalų.

Rudeninė lydekų žūklė
| | |

Rudeninė lydekų žūklė

Lydeka – pati populiariausia ir, galima drąsiai sakyti, pati geidžiamiausia mūsų vandenyse gyvenanti žuvis. Kiekvienas vos prakutęs meškeriotojas, nors kartą nuskandinęs blizgę vandenyje, jaučia “pareigą” sugauti lydeką. Lydekos – kaulinės žuvys, tačiau jų pelekuose vyrauja minkšti, elastingi spinduliai, panašūs į karpio, lašišos ar menkės. Įdomus pelekų išsidėstymas – nugarinis pelekas gerokai pasislinkęs atgal, išaugęs tiesiai virš analinio peleko. Šis abiejų pelekų bei galingos uodegos “komplektas” – tai tiesiog tobulas “variklis”, galintis žaibiškai iššauti į priekį torpedos formos kūną. Mokslininkai ištyrė, kad lydeka, sulaikyta puolimo metu, gali turėti pagreitį, aštuonis kartus viršijantį gravitacijos jėgą. Kitaip sakant, jei neatsižvelgtume į vandens pasipriešinimą, vieno kilogramo svorio lydeka turi jėgos patempti aštuonis kilogramus. Lydekos paplitusios beveik visos Europos gėluosiuose vandenyse. Lietuvoje lydekos aptinkamos beveik visuose ežeruose ir upėse, o ypač jų gausu Nemuno deltoje. Ruduo nuo seno žvejų lydekautojų yra vadinamas didžiųjų laimikių laiku. Tai visų metų kantrybės ir laukimo derlius. Pradėjus rudeniškai vėsti orams, margašonės ima aktyviai maitintis kaupdamos atsargas nenuspėjamai žiemai. Šiuo metų laiku lydekos būna pasiskirsčiusios visame vandens telkinyje ir, ko gero, niekas iš anksto nesugebėtų tiksliai nurodyti jų buvimo vietų.

| | |

Spalvų pasirinkimas

Kokių spalvų spiningo masalus naudoti. Čia pateiksiu pagrindines taisykles, kaip ir kokias spalvas mato žuvys. Šias taisykles galima pritaikyti visiems masalams – sukrėms, vobleriams, guminukams ar vartiklėms. Kokių spalvų spiningo masalus naudoti. Čia pateiksiu pagrindines taisykles, kaip ir kokias spalvas mato žuvys. Šias taisykles galima pritaikyti visiems masalams – sukrėms, vobleriams, guminukams ar vartiklėms. Skirtingos žuvys mato skirtingas spalvas. Dugninės žuvys (šamai) gali matyti tik pilkus atspalvius – jos gali atskirti objekto šviesumą, bet ne jo spalvą. Daugelis seklių vandenų ar paviršinių žuvų (upėtakiai, aukšlės, karpiai) gali matyti visą spalvų spektrą, net ir ultravioletines spalvas, kurių nemato žmogus. Kitų žuvų spalvų matymas ribojamas iki juodos, rudos, žalios ir raudonos ir geltonos. Nors žuvys sugeba skirti kai kuriuos atspalvius, tai labai neįtakoja kibimo, nes jas vienodai traukia raudonas ir tamsiai raudonas masalas. Jei renkatės dviejų spalvų masalą, reikia kreipti dėmesį ne į spalvas, o į jų kontrastą. 1 pav. pateikiamas pavyzdys, kaip skirtingos žuvys mato raudonos ir mėlynos spalvos masalą. Vanduo, kaip žinia filtruoja šviesą – kuo giliau jos patenka mažiau. O spalva matoma pagal tai, kiek šviesios atspindi paviršius. Jei į didesnius gylius patenka mažiau šviesos, reiškia, kad kai kurios spalvos gali būti nematomos. Tai labai priklauso nuo vandens skaidrumo – kuo skaidresnis vanduo, tuo giliau patenka šviesa.

Lydekų žūklė gyva žuvele
| | |

Lydekų žūklė gyva žuvele

Ežeras pakankamai gilus visame savo ilgyje, gylis jau nemažas visai šalia kranto. Prie kranto dažni nuvirtę medžiai, povandeniniai kelmai. Lydekos pasislėpusios stoviniuoja netoli nuo kranto, stengiasi neišsiduoti puldamos eilinę savo auką. Kuojų ar ešeriukų būrius jos nesivaiko, o puola iš savo slaptaviečių pavienes, atsilikusias nelaimėles. Net visai prie pat kranto gylis yra apie 1m ir daugiau, todėl plėšrūnės puolimas plikai žvejo akiai lieka nematomas. Todėl daug kas net nenumano, kad čia netoli kranto ežere gali būti lydekų. Žvejybą spiningu padaro problematiška ne tik povandeniniai kelmai, kiti kliuviniai, bet ir plaukiantys medžių lapai. pastarieji užkliūva už masalo, valo, taip atbaido plėšrūnes. Pirmą kartą pradėjau aš čia gaudyti lydekas gyva žuvele praeitų metų pačioje lapkričio pradžioje. Žvejybos įranga neįmantri: 3.30m ilgio, 20-40g užmetimo spiningas, didelė plūdė, atitinkamas svarelis, pavadėlis, dvišakis kabliukas – štai ir visa ekipiruotė. Pačioje mano sistemėlės gale tvirtinau didesnį svarelį, kuris gulasi ant dugno. Virš svarelio, 30-40cm atstumu pritvirtinamas pavadėlis su dvišakiu. Gyva žuvelė užkabinta ant dvišakio visada yra 20-30cm aukščiau dugno bei pastoviai plaukiojas, “dirba”. Žuvelę kabinu ant kabliuko po nugariniu peleku, niekada neveriu stovinčiame vandenyje per burną – labai daug tuščių kibimų. Žuveles lydekoms gaudau vietoje. Tokiuose vandens telkiniuose lydekos retai migruoja dideliais atstumais.

| | |

Geriausi – fluorokarbono valai

Situacijų, kai reikia žvejoti ypač skaidriame vandenyje ir būtina naudoti kuo mažiau pastebimą valą, žūklėje pasitaiko kiekvieną sezoną. Pasitaiko ir taip, kad net ir drumstame vandenyje žuvys kimba tik tada, kai naudojamas maksimaliai plonas valas, kurį sunku įžiūrėti. Deja, tada susiduriama su kita problema – plonyčiu plaukeliu neįmanoma išvilkti stambių egzempliorių. Kokią išeitį galima pasiūlyti žvejams? Dabar tokia išeitis jau yra – tai specialūs „Fluorocarbon“ tipo valai, tačiau svarbiausia, kad šį sezoną Lietuvos meškeriotojams tapo prieinamas „Seaguar“ valų, kurie šiandien laikomi geriausiais, spektras – jį pateikė kompanija „Salmolita“. Kiekvieną rudenį prieš šalčius nuskaidrėja vanduo ežeruose ir upėse. Spiningininkai šio meto labai laukia, nes tada prasideda stambių lydekų kibimas. Jam iš anksto rengiamasi: parenkami masalai, derinami įrankiai. Deja, neretai pasitaiko, kad visi kruopščiausi pasirengimai nueina šuniui ant uodegos, nes nepavyksta parinkti tinkamo masalo arba įspėti kažkokios subtilybės. Papasakosiu konkrečią situaciją. Pernai rudenį toks kuriozas nutiko su dviem pažįstamais spiningininkais, kurie iš eilės dvi dienas žvejojo gerai pažįstamame vandens telkinyje, tačiau užkibo tik viena vidutiniokė lydekaitė. Kadangi abu puikiai žinojo, kad tokiu metu nereti 4 – 5 kg egzemplioriai, nutarė kitą savaitgalį žvejoti ten pat. Žinoma, iki žūklės jiedu nesėdėjo rankas sudėję, o rengėsi naujam iššūkiui.