Stintų žvejyba žiemą
| | |

Stintų žvejyba žiemą

Iš visų žieminės žūklės būdų, greičiausiai nebus kitos tokios azartiškos, greitos ir linksmos žvejybos, kaip stintų žvejybos. Lietuvoje stintos gaudomos gilesniuose ežeruose, tokiuose kaip Asveja ar Baluošas, bei Kuršių mariose. Geriausiai žiemą stintos kimba link pavasario – vasario mėnesį, tuo metu jų būriai didėja ir žvejyba būna azartiškesnė. Gruodžio ir sausio mėnesiais stintos kimba silpnai. Ko gi reikia stintininkui? Visas stintų žvejybos „arsenalas“ tai paruoštos meškerėlės, atsarginės avižėlės, kabliukai, valai, žvejo dėžutė (kartu naudojama kaip kėdė), grąžtas, graibštelis ledui iš eketės išgriebti, lentelė masalo pjaustymui, aštrus peilis. Meškerėlei imamas lengvas trumpas žieminis spiningėlis su sargeliu, arba visai paprasta žieminė meškerėlė. Pirmuoju atveju yra žymiai patogiau tai, kad ant spiningėlio dedama beinercinė ritė ir stintas traukiant iš didesnio gylio – nesupainiojamas valas, greičiau ir paprasčiau ištraukiama, o užkibus stambesnei žuviai, ypač Kuršių mariose vėgėlei ar didesniam ešeriui, panaudojus valo atsargą ritėje, nenutraukiamas valas, žuvis nuvarginama ir ištraukiama. Tačiau žieminė meškerėlė yra žymiai pigesnė, tad stintas gaudant vieną kart per metus taupumo sumetimais naudojama ir ji. Dar svarbu kad meškerėlė neturėtų ranka liečiamų metalinių dalių, kadangi priešingu atveju labai šąla rankos. Gaudant ežerines stintelės, ant meškerėlės ritės užvyniojama iki 50m 0,12 – 0,14mm valo.

Stintų žvejyba
| | |

Stintų žvejyba

Kai Kuršių mariose pradeda kibti stintos, žvejų mėgėjų, ypač savaitgaliais, pažvejoti susirenka iš visos Lietuvos. Praeitą sekmadienį žvejojome mariose ties Klaipėda. Oras pasitaikė ramus, temperatūra apie -10. Kai Kuršių mariose pradeda kibti stintos, žvejų mėgėjų, ypač savaitgaliais, pažvejoti susirenka iš visos Lietuvos. Praeitą sekmadienį žvejojome mariose ties Klaipėda. Oras pasitaikė ramus, oro temperatūra apie -10. Žvejybą pradėjome apie 7.30 val., tačiau daugelis žvejoti pradėjo gerokai anksčiau, kiti žvejojo per naktį. Naktį gerai kimba ne tik stintos, bet ir vėgelės. Pačioje žvejybos pradžioje vieną vėgelę pavyko pagauti. Vėliau kibo tik stintos ir viena kita plekšnė. Žvejybai, naudojome paprastą meškerėlės sistemėlę – 0,18 mm pagrindinį valą ir 4 plonesnius – 0,14-0,15 mm trumpus pavadėlius, prie kurių rišome vandenyje šviečiančias avižėles. Pagrindinio valo gale rišome 25-30g svarelį. Naudojome standų sargelį, nes mariose gana stipri srovė, todėl silpnesnius sargelius nulenkia. Turėkit omeny, kad vienu metu naudojamų bendras kabliukų skaičius stintų gaudymui gali būti maksimum 12 vienetų, t.y jei naudojate 2 meškerėles, ant jų gali būti tik 12 kabliukų (pvz. 2 meškerės su 6 kabliukais). Žvejybos pradžioje masalui naudojome strimelės gabaliukus su odele, vėliau masalui naudojome pagautas stintas. Pasak vietinių žvejų, žvejojant stintas, masalui gerai tinka kuojos, tačiau jų žvejybos vietoje, pagauti sudėtinga.

Stintų laimikis žvejų šiemet nedžiugino
| | |

Stintų laimikis žvejų šiemet nedžiugino

Penktadienis – paskutinė diena, kai Pamario krašto žvejai dar gali žvejoti stintas Nemuno žemupyje. Tačiau žvejai sako vargu ar mesiantys tinklus, nes sunkiai pamena metus, kad stintų laimikiai būtų buvę tokie menki kaip šiemet. Kada uždrausti specializuotą stintų žvejybą Nemuno žemupyje, kasmet rekomenduoja mokslininkai prieš pat šių žuvelių nerštą. Šiemet tokia žvejyba uždraudžiama nuo šeštadienio. Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ tarybos pirmininkas Algimantas Dirsė sako sunkiai pamenantis metus, kada agurkais kvepiančių žuvelių laimikiai būtų buvę tokie menki kaip šiemet. Stintmetis truko vos kelias savaites. Iš 25 Nemuno žemupyje stintas žvejojančių įmonių vos vienai kitai per dieną pasisekė sužvejoti kelis šimtus kilogramų. Kitos, anot jo, neuždirbo nieko ar net patyrė nuostolių. Esą į tinklus daugiau pakliūdavo ne stintos, o žymiai smulkesnis jų porūšis – stintelės. Anot A. Dirsės, stintų galėjo nebūti dėl itin šaltos žiemos ir storo, daugiau nei pusmetrį siekusio Kuršių marių ledo.

Stintų žvejyba Asvejos ežere
| | |

Stintų žvejyba Asvejos ežere

Asvejos ežeras yra ilgiausias Lietuvoje. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 21,9 km. Kartu su visomis atšakomis ilgis siekia 29 km. Paviršiaus altitudė 138 m. Ežero plotas – 978,2 ha. Didžiausias plotis – 880 m. Didžiausias gylis – 50,2 m, trečias pagal gylį Lietuvoje. Vidutinis gylis 14,7 m. Jau senai girdėjau, kad ten yra stintų ir jos neblogai kimba, tik niekad nesusiruošiau pabandyti. Atėjo laikas, kai visgi buvo prisiruošiau, pagal rekomendacijas pasidariau meškerėlę su beinercine rite, kadangi ten gylis iki 30 metrų. Rytas buvo puikus, be vėjo, -3 laipsniai. Nuvažiavome į tą gilią atšaką prie Žalktynės. Žvejų jau buvo, bet ne daug, apie 10. Išsirinkau vietą kur gylis siekė 22m. Kadangi mekerė buvo su 4 kabliukais, t.y. dviem kabliukais, dviem avižėlėm, ant dviejų dėjau musės lervas, ant kitų uodo trūklio lervas, nors vėliau pamačiau, kad žuvims vienodai. Tik užmetus, kažkur 15m gylyje, pradėjo kibti. Tačiau užkirsti buvo sunku. Ilgiau užtrukdavo traukimas nei laukimas tarp kibimų. Tačiau dažnai stintos pabėgdavo. Kibo iki pietų, o tada nustojo. Įmerkiau ir paprastą ežerinę meškėrėlę tikėdamasis, kad geriau kibs, nes ji jautresnė. Pasiteisino. Ir po pietų daugiausia pagavau su paprasta ežerine, nors ir traukti buvo labai nepatogu. jei būtų didesnis šaltis, su ja nebūtų įmanoma žvejoti, nes painiotūsi ir šaltų rankos. Geriau pradėjo kibti į vakarą, tačiau geru laimikiu tądien negalėjau pasigirti. Kitiems žvejams sekėsi ne ką geriau.

Ežerinių stintų – stintelių žvejyba
| | |

Ežerinių stintų – stintelių žvejyba

Vienas iš ledynmečio reliktų giliuose Lietuvos ežeruose – ežerinė stinta, dar vadinama stintele. Tai stintinių šeimos (Osmeridae) šeimos žuvis, porūšis – europinė stinta (Osmerus eperlanus eperlanus). Gyvena giliuose ežeruose, tokių ežerų Lietuvoje apie 50 (Asveja, Baluošas, Baltieji ir Juodieji Lakajai, Siesartis, Tauragnai). Tai tokie ežerai, kuriuose net ir šilčiausiais periodais vandens temperatūra prie dugno išlieka apie 12 – 16 laipsnių. Stintos užauga iki 20 centimetrų ilgio ir 70 g svorio. Daugiausiai “stintininkams” žinomuose Asvejos ir Baluošo ežeruose dažniausiai kimba mažesni, 12-15 cm ilgio apie 30 g egzemplioriai. Teigiama, kad didžiausios stintos pagaunamos Tauragnų ežere. Daugiausia maitinasi planktoniniais vėžiagyviais. Stintų žvejybai naudojamos kelios sistemos. Ilgoji sistema, ji nėra labai patogi, tačiau su ja galima patikrinti platesnius vandens sluoksnius. Tokioje sistemėlėje kabliukai arba avižėlės rišami kas 70 – 100 cm. Naujokams nerekomenduočiau dėti daugiau 5 kabliukų, tuo tarpu pats naudoju sistemėles iš 8-10 kabliukų. Tokią sistemėlę verta naudoti tuose ežeruose, kur gilūs plotai užima didelius ežero plotus, stintų nėra daug arba neturite echoloto. Ten, kur duobės nedidelės, naudojama trumpa sistemėlė iš 5-6 kabliukų, kurių bendras ilgis neviršija 2 metrų. Greitam nuleidimui sistemos apačioje užrišamas 15-20 g švinas.

Nesaikinga stintų žvejyba
| | |

Nesaikinga stintų žvejyba

Stintos jūroje pateko į depresijos būklę, jų laimikiai susmulkėjo. Naudojant tinklus su padidintomis akimis išgaudytos stambios patelės. Tai yra nemokšiškumo gamtosaugoje pasekmės. Lietuvoje sutinkama praeivė jūrinė stinta dar vadinama didstinte, turi dvi grupes – mažąją stintelę Kuršių mariose ir ežerinę stintą Rytų Lietuvos ežeruose. Jų variacijos skiriasi pagal gyvenimo trukmę, lytinio subrendimo laiką ir biologines savybes. Praeivės stintos užauga iki 28 cm ilgio, 180 gramų svorio, neršia 3-4 kartus. Stintelės (rusiškai – Snietok) labiausiai telkiasi gilesnėje Rusijos Kuršių marių dalyje. 6-9 cm ilgio stintelės po pirmojo neršto žūva. Jų masė dengia vandens paviršių ir skleidžia smarvę. Kiek didesnės ežerinės stintos neršia ir pakartotinai. Ežerinių stintų verslinė žvejyba Lietuvoje galima tik Dusios, Baltųjų Lakajų, Juodųjų Lakajų, Luokesų, Virintų, Siesarties, Baluošo, Zaraso ežeruose ir Antalieptės mariose. Pastaraisiais metais vyko ryškūs tiek didstinčių, tiek stintelių ir ežerinių stintų nykimo požymiai. Sureguliavus žvejybos Baltijos priekrantėje kvotavimo sistemą ir pritaikius apsaugos priemones Kuršių mariose ir nerštavietėse, jūrinių stintų išteklius dar galima išsaugoti. Vienu aktualiausių stintų apsaugos priemonių yra tai, jog būtina sutvarkyti šių žuvų mėgėjiškos žvejybos apskaitą įvedant žvejybos knygeles. Pagal mano penkerių metų stebėjimus, žvejai mėgėjai atskirais metais stintų sugauna daugiau nei verslininkai.

Žvejai įtikėjo: stintų ištekliai – neišsenkantys
| | |

Žvejai įtikėjo: stintų ištekliai – neišsenkantys

Ar galima gaudyti neršiančias žuvis? Lietuvoje galima. Kuršių mariose jau gerą mėnesį tinklais semiamos neršti plaukiančios stintos. Tačiau netolimoje ateityje jų apskritai gali nebelikti. Rusnėje visą praėjusią savaitę žvejai dirbo be poilsio. Savaitgalį pagaliau pradėjo eiti stinta. Šio momento pamario žvejai laukia kaip didžiausio metų įvykio. Kai kurios žvejybos įmonės tik dėl stintų ir išgyvena. Todėl stengiamasi nepramiegoti to momento, nes nežinia, kiek laiko truks šis vajus. Žvejai spėja, jog šią savaitę stintos jau pradės neršti ir žvejyba baigsis. Kai pradeda eiti stintos, žvejojama net naktimis. Verslinės žuvininkystės atstovai tuo metu apsigyvena prie marių. Žvejai pakrantėje turi įsirengę laikinus namukus, kuriuose gali pailsėti ir pasidėti savo įrankius. Neretai tai būna senas autobusas ar vagonėlis, kuriame įrengtas ir šildymas. Verslininkai žuvis gaudo tinklais, kuriuos tempia net aštuoni vyrai arba traktorius. Vienu kartu ištraukiama apie 140 kilogramų žuvų. Pasak žvejų, vakare pagaunama dar daugiau. Čia pat, pakrantėje, stintos ir pardavinėjamos. Agurkais kvepiančių jų pirkti atvažiuoja ne tik iš Klaipėdos ir aplinkinių rajonų, bet ir iš Kauno. Kitose šalyse stintos laikomos kone parazitinėmis ir jų niekas nevalgo. Anksčiau šiomis žuvimis netgi tręšdavo laukus. Tačiau Lietuvoje, Latvijoje ir ypač Estijoje stintos paklausios. Verslininkams jas beveik be apribojimų leidžiama gaudyti Baltijos priekrantėje, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje.

Kodėl būtina saugoti neršiančias lašišas
| | |

Kodėl būtina saugoti neršiančias lašišas

Lietuvos upėse prasideda lašišų nerštas. Dabar nerš ne tik lašišos, bet ir šlakiai, ir margieji upėtakiai. Tuo pat metu kiršliai tykos lašišinių žuvų ikriukų. Nuo seno žinoma, kad šiaurinėse upėse, kur kiršlių ypač gausu, vienas iš populiarių masalų jiems gaudyti yra lašišos ikrelis arba jo imitacija. Taigi, raudonaisiais ikrais mėgsta pasmaguriauti ne tik žmonės. Kultūringomis save laikančios šalys lašišinių žuvų žūklę neršto metu draudžia. Pas mus taip pat taikomas draudimas. Tačiau iki šiol ne visi supranta jo svarbą. Lašišinės žuvys ikrelius užkasa kaupuose ir slėptuvėse žvirgždėtame dugne. Ikreliai žiemą vystosi, o balandį išsirita jaunikliai. Gamta yra taip patvarkiusi, kad žuvys, kurios saugo savo palikuonis – šiuo atveju supildamos jiems slėptuves, išleidžia nedaug ikrelių. Dviejų kilogramų šlakio patelė padeda apie 2500–3000 ikrelių. Tokio pat dydžio vėgėlė išneršia kelis šimtus tūkstančių ikrelių. Kiekvienos lašišos, šlakio ar upėtakio patelės žūtis prieš nerštą stipriai atsiliepia šių žuvų populiacijai. Pavyzdžiui, Danės upėje, neršia tik apie du šimtai patelių. Nesunku sutrikdyti normalų jų populiacijos atsikūrimą. Todėl reikia netrukdyti šioms žuvims neršti, jei norime jų turėti ir mėgautis mėgėjiškos žūklės teikiamu malonumu nuo sausio 1-osios ir pavasarį. Svarbu yra tai, kad upės nebūtų pertvertos tinklų, naudojami draudžiami žvejybos būdai nerštavietėse.

Draudimas žvejoti lašišas ir šlakius – žvejų labui
| | |

Draudimas žvejoti lašišas ir šlakius – žvejų labui

Aplinkos ministerija tikslina ir papildo 2009 spalio 30 dieną dienraštyje išspausdintoje publikacijoje “Ministras uždraudė žvejoti” pateiktą informaciją. Informuojame, jog nei Aplinkos ministerija, nei jos vadovas Gediminas Kazlauskas nėra nusistatę prieš žvejus mėgėjus. Tačiau toks įspūdis galėjo susidaryti iš kai kurių publikacijos teiginių. Šiuo metu galiojantis draudimas žvejoti tam tikruose upeliuose ir upėse nuo spalio vidurio iki metų pabaigos, apie kurį kalbama minėtoje publikacijoje, priimtas po ilgalaikės analizės ir svarstymų. Dar 2008 m. gegužės 30 dieną (kuomet Aplinkos ministerijai vadovavo Artūras Paulauskas) Mėgėjiškos žūklės plėtros taryba svarstė pasiūlymus dėl šlakių ir lašišų licencinės žūklės tvarkos pakeitimų. Šios tarybos pirmininkas yra Klaipėdos universiteto dėstytojas Antanas Kontautas. Į tarybą įeina Sportinės žūklės asociacijos atstovas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos karpininkų asociacijos prezidentas, žūklės klubo “Merkys” atstovas, grupė mokslininkų ir gamtos apsaugos specialistų. Tąkart visi be išimties pritarė nuostatai, kad reikia uždrausti bet kokią žūklę lašišų ir šlakių neršto metu, kadangi šiuo laikotarpiu taisyklėse paminėtuose upeliuose kitų žvejybos objektų paprasčiausiai nėra. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys primena, kad sprendimas uždrausti meškerioti lašišų nerštavietėse nuo spalio vidurio iki metų pabaigos brendo ne vienerius metus.

Prasideda akcija “Lašiša – 2009”
| | |

Prasideda akcija “Lašiša – 2009”

„Rudens mėnesiais vyksta lašišų bei šlakių migracija į nerštavietes ir jų nerštas, – sakė Inspekcijos Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis. – Šiuo laikotarpiu jos lengviau sugaunamos, todėl suaktyvėja brakonieriavimas. Žvejyboje neteisėtai naudojami tinkliniai, duriamieji ar užkabinamieji įrankiai ir net elektros srovė“ Pasak Kęstučio Motiekaičio, Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija šias akcijas rengia vadovaudamasi Helsinkio komisijos rekomendacija 19/2. Helsinkio komisiją pasirašiusių šalių vyriausybėms rekomenduojama imtis visų įmanomų priemonių pagerinti aplinkos sąlygas esamose ir potencialiose lašišinėse upėse, ateityje palengvinant natūralią lašišų reprodukciją. Akcijos metu vykdomos ir IBSFC (Tarptautinė žvejybos Baltijos jūroje komisija) veiksmų plane „Lašiša 1997 – 2010“ numatytas priemonės. Dėl pastaraisiais metais sėkmingai vykdomų akcijų lašišų bei šlakių ištekliai mūsų šalies vandenyse sparčiai gausėja. Akcijos metu aplinkosaugos pareigūnai budės prie vandens telkinių, kuriuose, mokslininkų teigimu, vyksta intensyviausia lašišų ir šlakių migracija Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose, Nemuno deltos regione ir Nemuno upe bei yra gausiausios nerštavietės – Neries, Žeimenos, Meros, Vilnelės, Šventosios ir Siesarties upėse.