Turizmas

Šiauliai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

1524 m. Šiaulių miestas pirmą kartą paminėtas istorijos šaltiniuose - Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo rašte. Miestelis pažymėtas 1555 m. Kasparo Vopelos sudarytame Europos žemėlapyje ( ten jis vadinamas Sovli). Dėl istorijos šaltinių stokos negalima apibūdinti tuometinio miestelio dydžio ir vaizdo. Tačiau žinomas medinės bažnyčios buvimo faktas 1445 m. rodo, kad jau XV a. Šiauliai buvo stambi gyvenvietė, įgijusi krikščioniškojo miesto vaizdą. Tuometinių Šiaulių vaizdas toks - miestelis medinis, vienaaukštis, besistatantis pagal savaimingai susidariusį radialinį planą. Vienintelis architektūros akcentas tuomet buvo bažnyčia - iki XVII a. pr. medinė, o nuo 1634 m. mūrinė. Kitas svarbus urbanistinis miesto elementas buvo Šiaulių dvaras, kurio sodyba fragmentiškai išliko iki mūsų dienų. XVI a. Šiauliai - jau Šiaulių valsčiaus administracinis centras. Įsteigus karaliaus stalo valdą - Šiaulių ekonomiją (toliau ŠE), miestas tapo jos administraciniu centru. Per savo istorinės raidos šimtmečius miestas išlaikė XVI a. įgytą administracinio-teritorinio centro tradiciją.

Telšiai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kokiame pasaulio krašte bebūčiau, varpų skambėjimą lyginu su Telšių Katedros varpu, įsimintu kūdikystėje. Neseniai nuliedino naują, ir mano karta neteko savo gyvenimo kamertono. Bet tai mano kartos problema. Telšių metraštininkas Mečislovas Šilinskas fotografuoja naujųjų laikų miestą, jauniausios kartos kamertoną. Todėl nėra prasmės jaudintis, kad dabar yra ne taip, kaip buvo. Būkime tikri – bus dar ir kitaip. Žymus archeologas telšiškis dr. Adomas Butrimas Biržulio ežero saloje, už 30 km į pietus nuo Telšių, atkasė 6000 metų kapą, seniausią Lietuvos teritorijoje. Žynys ir moteriškaitė nebuvo nei žemaičiai, nei lietuviai, netgi ne indoeuropiečiai. Tai buvo Europos gyventojai. Tik po 2000 metų mūsų kraštus iš pietų užplūdo indoeuropiečiai. Nenoriu pasakyti, jog Telšių apylinkėse seniau nei kitur apsigyveno homo sapiens – nors tas faktas žemaičiui ir suteiktų garbę pasididžiavimo uodega maišyti debesis.

Pasvalys

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Krašte gausu senkapių, kurie ateityje bus sistemingai tyrinėjami. Žvalgomųjų archeologinių ekspedicijų radiniai, liudijantys apie seniausius krašto gyventojus, eksponuojami Pasvalio krašto muziejuje. Yra du piliakalniai: Migonių (dar vadinamas Šimonių ir Sindriūnų vardais) ir Ąžuolpamūšės. Tyrinėtojai mano, kad jie buvo gynybiniai ir saugojo nuo kalavijuočių skverbimosi gilyn į kraštą iš Rygos pusės. Praeityje buvusi vandeninga Mūšos upė tapo viena pirmųjų prekybinių vandens kelių tarp Šiaurės Lietuvos ir Rygos. Iš Lietuvos buvo vežamos žemės ūkio gėrybės, bitininkystės, medžioklės produktai, o iš Rygos – amatų, metalo gaminiai, druska ir pan. Taip buvę jau XIII amžiuje. “Mes, Aleksandras, Dievo malone Lietuvos didysis kunigaikštis, Rusios, Žemaitijos it t.t. Viešpats ir paveldėtojas, štai ką skelbiu šiuo raštu visiems, dabar gyvenantiems ir būsimiems, kurie susipažins su šiuo raštu... Nutarėme įsteigti ir aprūpinti bažnyčią, esančią Trakų vaivadijoje, Upytės apskrities vietovėje, vadinamoje Pasvaliu, kur iš vienos pusės yra Svalios upė, iš antrosios pusės Lėvuo įteka į kitą upę..." Šiuo Jogailos anūko raštu, duotu Pasvalio kunigui Jonui Grotui 1497 metų gruodžio 6 dieną, fiksuojama miesto užuomazga, jau anksčiau vietinių žmonių numatyta tarp Lėvens ir Svalios žiočių. Lietuvos hidronimų tyrinėtojai teigia, kad pats žodis “Pasvalys” kilęs iš Svalios upės vardo, o šis – iš “svilti”, “svelti”. Žodis “Lėvuo” taip pat reiškia šlapią, pelkėtą, klampią vietą, tačiau esąs latviškos kilmės (lėvenis – liūnas, klampynė).

Kėdainiai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pirmą kartą Kėdainių apylinkės istoriniuose šaltiniuose paminėtos 1372 m. – H. Vartbergės Livonijos kronikoje. Kėdainių kraštas išsidėstęs Vidurio Lietuvos žemumoje, kuri įsiterpusi tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos aukštumų. Toji žemuma, einanti plačiu, iki 100 km, ruožu per patį Lietuvos vidurį, yra didžiausia Lietuvos žemuma, dažnai vadinama Lietuvos vidurio lyguma. Šiaurėje ji prasideda latvių žemėje, į Lietuvą įeina Mūšos ir jos intakų srityje, toliau traukiasi į pietus iki Nemuno ir nuo jo, pasisukusi į vakarus, nusitiesia per visą šiaurinę Sūduvos dalį. Vidurio Lietuvoje nedaug ežerų, tačiau gausu upių ir upelių, kurie išteka iš pelkėtų miškų ir girių. Upių slėniai lėkšti, tačiau platūs, apaugę gražiomis pievomis, krūmokšniais ir medžiais, o tarp upių besitęsiantys miškai pagyvina šiaip monotonišką lygumos gamtovaizdį. Per patį jos vidurį iš šiaurės ir pietų vingiuoja Nevėžis – didžiausia vidurio Lietuvos upė. Nuo kitų Nemuno intakų – Neries, Šventosios, Dubysos ir Mūšos – Nevėžis skiriasi tėkmės lėtumu. Tokį upės būdą nulemia geografinė padėtis, nes Nevėžis teka priešinga paviršiaus nuolydžiui kryptimi. Nors vidurio Lietuvos žemuma žemėja į šiaurę, tačiau Nevėžis savo vandenis plukdo į pietus, į Nemuną.

Tibetas: 45-eri metai po sukilimo

pagal
monks beside green trees
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Štai ką apie padėtį Tibete savo autobiografijoje rašo Tibeto dvasinis ir politinis vadovas Dalai Lama: Tibete kovos už laisvę sąlygos nuolat sunkėja. Blogėja žmogaus teisių padėtis.Vien 1999 metais užregistruoti šeši mirties ir žiaurumų bei prievartos atvejai. Kinų valdininkai išvijo iš vienuolynų 1432 vienuolius, nes šie atsisakė pasmerkti Tibeto išsivadavimo siekius arba Dalai Lamą, kaip dvasinį bei politinį vadovą. Iš savo gyvenamųjų vietų bei mokyklų ištremti 11409 vienuoliai (nuo 1996 iki 1999 metų). Didžiulė iškilusi grėsmė Tibetui - nenutrūkstantis atvykstančių kinų persikėlėlių srautas. Dėl to keičiasi Tibeto visuomenės struktūra. Ji artėja prie svetimo tibetui modelio, būdingo rinkos kapitalizmui. Kartu į šalį plūsta prostitucija, azartiniai žaidimai, alkoholizmas. Šiuos reiškinius remia kinų valdžia, tuo griaudama tradicinę socialinę sanklodą ir moralines Tibetiečių vertybes. Tai net blogiau už bet kokią fizinę prievartą, nes tibetiečiai savo šalyje virsta tautine mažuma, tolsta nuo tradicinio tikėjimo ir kultūros. Kinijos vadovai tibetiečių tautos kultūrinėse ir religinėse ypatybėse įžvelgia pagrindinį atsiskyrimo motyvą, todėl stengiasi sugriauti kūrybingąjį Tibeto civilizacijos ir tautinio identiteto pradą. Nauji kultūros, religijos ir švietimo sistemos apribojimai byloja apie kultūrinio genocido politiką.

Krikščionybė ir Egiptas

pagal
white and blue concrete buildings during daytime
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Keturis šimtus su viršum metų tauta vergavo, jie buvo pripratę gyventi vergystėje, daryti plytas, gauti šiaudus ir statyti faraonui piramides. Jie buvo pripratę valgyti žuvį iš Nilo upės ir buvo pakankamai patenkinti tuo, ką turėjo. Nors tuo pačiu tauta šaukėsi laisvės. Per pažadus Abraomui, Izaokui ir Jokūbui Dievas įrašė į izraelitų širdis: "Jūs būsite laisva tauta, jūs nevergausite". Per daugelį gyvenimo Egipte metų susiformavo izraelitų-vergų gyvenimo būdas, įpročiai, nors taip pat tose širdyse buvo kažkas, kas gyveno juose per pažadus Abraomui, kuriuos jis buvo gavęs iš Dievo.

Senovės Egiptas

pagal
man in black suit standing on brown wooden door
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Egipto senove domėjosi jau Antikos rašytojai: Herodotas, Plutarchas ir kiti. Bet jie visi rėmėsi pašnekesiais su egiptiečiais, o jei ir matė egiptiečių rašto paminklų, tai negalėjo jų perskaityti. Kai 332 m. pr. Kr. Egiptą užkariavo Aleksandras Makedonietis ir ten persikėlė daugybė graikų, susidomėjimas šios šalies praeitimi dar labiau sustiprėjo. Vėliau, 18a. pabaigoje, Napoleono žygio į Egiptą metu, prasidėjo sistemingi šio krašto tyrinėjimai. Štai, 1822m. prancūzų mokslininkas Ž.F. Šampolionas pirmas perskaitė egiptiečių hieroglifus. Daugelis archeologų ir mokslininkų paskyrė savo gyvenimus senovės Egipto tyrinėjimams, nes ši seniausia civilizacija “buvo europietiško valstybingumo, europietiško meno, daugelio religinio gyvenimo ir buities reiškinių motina”.

Egipto puslapiai

pagal
brown concrete statue under blue sky during daytime
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Egiptas yra Šiaurės Afrikoje. Pietuose šalis ribojasi su Sudanu, vakaruose - su Libija, o rytuose - su Izraeliu. Rytinę šalies pakrantę skalauja Raudonoji jūra, o šiaurinę - Viduržemio jūra. Valstybės plotas - apie 1 mln. kv. km, gyventojų skaičius - 60 mln. Daugiau nei 90 proc. šalies teritorijos - dykumos. Beveik visas šalies gyvenimas koncentruojasi Nilo deltoje ir palei Nilą. Šalies sostinė - Kairas, kuriame gyvena daugiau nei 16 mln. gyventojų. Valstybinė Egipto kalba - arabų, šnekamoji - egiptiečių tarmė. Tokia būtų trumpa oficiali šalies vizitinė kortelė.

Saulės šalies policija – didžiulis autoritetas

pagal
Saulės šalies policija – didžiulis autoritetas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šį pavasarį mūsų šalies spaudoje kaip niekad buvo populiari Egipto tema. Ši paslaptinga šalis vilioja viso pasaulio turistus. Mes į Egiptą žvilgtelėsime tikro egiptiečio – Egipto Arabų Respublikos piliečio trisdešimtmečio SAYED SALAMA akimis. Jis maloniai sutiko papasakoti apie savo šalį, neužmiršdamas paliesti ir svarbiausios mums temos - ar yra Egipte gaisrų ir gaisrininkų… Sayedas Kairo universitete baigė komercijos mokslus, vėliau šio miesto institute – rusų kalbą ir istoriją. Ketverius metus Egipte dirbo gidu. Šiuo metu Vilniaus universitete lanko lietuvių kalbos kursus ir yra egiptietiškų prekių parduotuvės „Izidė“ konsultantas. Tėvai gyvena Kaire. Tėvas – darbų vykdytojas statybose, mama – namų šeimininkė. Sayedas turi vieną brolį ir keturias seseris. Visi jie jau baigę arba siekia mokslų aukštosiose mokyklose.

Dėl lietuvės studentės Egipte susimušė 17 arabų

pagal
group of people riding camel on sand dune
Teksto dydis: +1, +2, normalus

TV4 projekto "20 dolerių šou" dalyvės, 20 metų Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentės bei VU Studentų atstovybės (VU SA) laisvalaikio komiteto narės Silvijos Rindzevičiūtės nuotykiai Egipte, pasak jos pačios, būtų idealiausias scenarijus televizinėms muilo operoms. Savaitė paslaptingame Egipte buvo ne tik nenuspėjamų užduočių, atsitiktinių uždarbių metas, bet ir pramogos, intrigos, meilės daugiakampiai... Apie tai kalbamės su pačia "20 dolerių šou" heroje Silva. Sakyk, kas tave pastūmėjo tokiam nutrūktgalviškam žingsniui – bandyti tapti projekto "20 dolerių šou" dalyve ir atsidurti nežinomoje šalyje tik su 20 dolerių kišenėje?

Hurghada

pagal
green grass field with trees and brown concrete building
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tai populiarus kurortas, kurio krantus skalauja Raudonoji jūra. Šis kurortas pastatytas tik prieš keliolika metų, anksčiau tai buvo ramus žvejų miestelis. Vanduo Raudonosios jūros pakrantėje yra toks pat skaidrus ir nepamirštamas kaip ir senieji šalies paminklai. Povandeninis šios jūros pasaulis yra pats turtingiausias ir spalvingiausias visame Šiaurės pusrutulyje. Vandens švarumą ir skaidrumą lemia tai, jog į ją neįteka nei viena upė. Pagal viešbučių kiekį vienam asmeniui Hurgada užima pirmą vietą pasaulyje. Šiuo metu Hurgadoje gyvena apie 35 tūkstančius gyventojų. Šiame kurorte galima ne tik puikiai pailsėti, bet ir patirti aibę nuotykių užsakius įvairias ekskursijas - į Luksorą (270 km) arba Kairą (500 km). Nepakartojamos iškylos laivu iki koralinių rifų, kur galima pasigrožėti nuostabiais pavandeninio pasaulio vaizdais.

Lankytinos vietos

pagal
Lankytinos vietos
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Egiptas – derlingojo Nilo dovana. Net ir laikas čia matuojamas Nilo potvyniais ir atoslūgiais. Jau prieš 5 tūkstančius metų Nilo slėnio gamta suformavo polinkį siekti tvarkos ir reguliarumo. Senovės egiptiečių teiginys, jog didžiausios būties vertybės yra tvarka ir pastovumas, kiaurai persmelkia visą senovės Egipto gyvenimą, religiją, mitologiją. Tai akivaizdžiai liudija visa, kas išliko per tūkstantmečius, kas ir šiandien žadina vaizduotę ir nepraranda savo mįslingo žavesio.