Kurortui jau – 750 metų!

Palangos gyvenvietė, pirmą kartą paminėta 1253 metais, viduramžiais buvusi svarbiu prekybos ir ikikrikščioniškojo tikėjimo kulto centru, XIX a. pirmoje pusėje vis labiau ėmė garsėti kaip pajūrio vasarvietė. Greitai sklido žinia apie naują būdą gydyti visas ligas be gydytojo. Dar labiau Palangą išgarsino lenkų rašytojo, kilusio iš Lietuvos bajorų, Adomo Mickevičiaus apsilankymas 1824 m. Neilgai trukus Palanga tapo tokia populiari, kad visos gyvenvietės trobos, visi svirnai ir svirneliai buvo užimti atvykusių vasarotojų.

Grafų Tiškevičių dėka Palanga tapo tikru kurortu. Palangos dvaro savininkas grafas Juozapas Tiškevičius, matydamas puikią perspektyvą kurortui plėtoti, XIX a. aštuntame dešimtmetyje ėmėsi didžiulių investicijų: 1877 – 1880 m. atidarė erdvų restoraną bei pirmąjį kurorto viešbutį ir pagal kaimyninių kraštų tradiciją pavadino jį Kurhauzu. Grafo pastatyti net keli vasarnamių kompleksai, įkurtas vasaros teatras, nutiesti pasivaikščiojimo takai miške, pastatytos maudymosi kabinos jūros pakrantėje, įrengtos maudyklės su marmurinėmis voniomis ir pašildomu vandeniu. Ketindamas įrengti prieplauką, 1884 – 1888 m. J.Tiškevičius pastatė tiltą, vedantį į jūrą, kuris ilgainiui tapo vienu svarbiausių Palangos kurorto simboliu. Su neslepiamu pavydu to meto Klaipėdos miesto spaudoje buvo rašoma, kad grafo Tiškevičiaus įkurtas kurortas yra gausiai lankomas turtingų rusų iš įvairių Rusijos gubernijų, ir todėl sudaro konkurenciją Klaipėdai.

Po grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties Palangą paveldėjęs jo sūnus Feliksas Tiškevičius 1893 m. pietiniame Palangos pakraštyje pasistatė naujus dvaro rūmus ir aplink juos suformavo puikų angliško stiliaus parką, kuris iki šiol yra kruopščiai prižiūrimas ir todėl mėgstamas miesto gyventojų bei svečių. Tiškevičių giminės atstovai toliau želdino naujas kurorto teritorijas, statė vasarnamius ir šiltasias maudykles, įrengė specializuotas gydyklas. Nemažai šių statinių iki šiol puošia senąją Palangą ir tarnauja poilsiautojų reikmėms.

XX a. pradžioje Palanga prilygo geriausiems Vokietijos kurortams, o paplūdimys buvo įrengtas pagal geriausius užsienio pavyzdžius. Palangoje veikė gimnastikos – ortopedijos gydykla, kurioje dirbo masažistai ir buvo įrengtas soliariumas. Sezono metu poilsiautojų sveikata rūpinosi vietiniai gydytojai, taip pat keletas gydytojų iš Vilniaus, Varšuvos ir Lodzės. Parke ir pajūryje kasdien koncertuodavo pučiamųjų orkestras. Kurhauze buvo įrengta kavinė su bilijardine, žaidimų kambarys, skaitykla. Mieste buvo įrengtos gimnastikos, teniso, futbolo, kėglių, krepšinio aikštelės. Buvo galima pakeliauti ar pajodinėti žirgais po apylinkes. Į Palangą buvo rekomenduojama vykti žmonėms, sergantiems neurastenija, besiskundžiantiems virškinimo, skrandžio sutrikimais, moterims, sergančioms ginekologinėmis ligomis, taip pat buvo siūloma vežti vaikus, sergančius rachitu, chroniškais katarais, fiziškai silpnus ar nusilpusius po dažnų susirgimų. Palangon važiuodavo norintys sustiprinti organizmą po sužeidimų ar chirurginių operacijų, po sunkių psichinių pervargimų, tikintys čia atgauti gerą apetitą ir pagaliau ieškantys ramybės bei gaivaus oro.

Pirmosios nepriklausomybės laikais Palanga tapo neoficialia Lietuvos vasaros sostine. XX a. trečiajame – ketvirtajame dešimtmetyje iš grafo F.Tiškevičiaus įsigiję žemės sklypus, turtingesni Lietuvos piliečiai iš įvairių vietovių Palangoje ėmė statytis vasarnamius ir vilas. Palangoje vasarodavo Lietuvos prezidentai Antanas Smetona ir Aleksandras Stulginskis, garsūs Lietuvos menininkai ir inteligentai. Dažnai savaitgaliui suvažiuodavo ir ministrai, kartais netgi vykdavo Ministrų kabineto posėdžiai.

Sovietiniais laikais išsiplėtė kurorto ribos, iškilo daug žinybinių poilsio namų, sanatorijų, buvo pastatyta nemažai viešojo maitinimo įstaigų. Kurorto reikmėms pastatytas oro uostas. Palanga buvo tapusi vienu svarbiausių Sovietų Sąjungos Baltijos jūros kurortų.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, poilsiautojų srautas iš rytų žymiai sumažėjo, tačiau per ilgus metus sukaupta patirtis padėjo Palangos sanatorijoms persiorientuoti ir prisitaikyti prie naujų rinkos reikalavimų. Dauguma Palangos sanatorijų ir kitokių reabilitacijos įstaigų sparčiai atsinaujina, įsigyja naujausią reabilitacijai ir gydymui reikalingą įrangą, naudoja pažangiausias gydymo bei reabilitavimo metodikas ir sėkmingai tęsia savo veiklą. Kasmet įsikuria ar atsinaujina po kelis naujus viešbučius ar kitokios rūšies nakvynės paslaugas teikiančios įmonės.

Jie garsino Palangą

1874 m. Palangoje muitinės darbuotojo šeimoje gimė žymus lietuvių keliautojas, Vidurinės Azijos tyrinėtojas Konstantinas Aris (1874-1941), parašęs dviejų tomų knygą ,,Mano kelionė į Vidurinę Aziją”.

1885 m. lapkričio 17 d. Palangos valsčiuje gimė kunigas, ateitininkas, ekonomikos profesorius, Lietuvos banko organizatorius, Lietuvos nacionalinės valiutos ,,tėvas”, Lietuvos Mokslų akademijos pirmininkas Vladas Jurgutis (1885 – 1966). Palangoje, J. Piktuižio gatvės 17-as namas, kuriame gimė Vladas Jurgutis, paženklintas atminimo stela. Palaidotas Vladas Jurgutis Palangos kapinėse.

1909 m. kovo 15 d. Palangoje gimė Lietuvos Laisvės Kovų sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis – Vytautas (1909 – 1954), žuvęs Maskvos Butyrkų kalėjime (sušaudytas).

Palangoje gimė rašytoja beletristė Aleksandra Šilgalytė (1904-1997), rašytojai Ignas Pikturna, Ramutė Skučaitė, Laimonas Tapinas, Raimundas Daukšas.

Palangos progimnazijoje 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje mokėsi įžymūs tarpukario Lietuvos veikėjai: VDU profesorius Steponas Kairys (1879-1964), generolas leitenantas Pranas Liatukas, advokatas Liudas Noreika (1884-1928), advokatas II ir III Seimų narys, 1920 – 1922 m. vidaus reikalų ministras Rapolas Skipitis (1887-1976), Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona (1874-1944), filosofijos daktaras, Lietuvos diplomatas, pasiuntinys Vatikane, Vokietijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje Jurgis Šaulys (1879-1948) ir jo brolis – bažnytinės teisės profesorius, Kauno arkivyskupijos generalinis vikaras Kazimieras Šaulys (1872-1964), Lietuvos Universiteto profesorius Jonas Šimkus (1873-1944), advokatas Petras Šniukšta (1877-1952), Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras JAV Povilas Žadeikis (1887-1957), žurnalistas, ,,Kario” redaktorius Stanislovas Kuizinas, kompozitorius, operos dirigentas Juozas Tallat – Kelpša. Net keturi iš jų, Antanas Smetona, Steponas Kairys, broliai Jurgis ir Kazimieras Šauliai, 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktą.

Palangoje vieną meilės vasarą praleido ir čia kūrė kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir jo sužadėtinė rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Palangoje gyveno ir kūrė kompozitoriai Eduardas Balsys ir Balys Dvarionas (Palangos kapinėse palaidoti Balys Dvarionas, Aldona Smilgaitė-Dvarionienė, Aldona Dvarionaitė).

Palangos vardą 19 a. pabaigoje išgarsino pirmojo lietuviško vaidinimo A.Keturakio ,,Amerika pirtyje” organizatoriai rašytoja Gabrielė Petkevičaitė – Bitė ir daktaras Liudas Vaineikis. Apie Palangą rašė aušrininkas dr. Jonas Šliūpas, lietuvių tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius, kunigas Juozas Tumas – Vaižgantas, profesorius Ignas Končius, rašytojas Motiejus Valančius, rašytoja Stasė Vaineikienė. Palangą apdainavo poetai Silvestras Valiūnas (1789-1831), Jonas Mačiulis – Maironis (1862-1932), Vincas Mykolaitis – Putinas (1893-1967), Salomėja Nėris (1904- 1945).

Palangai savo darbus kūrė skulptoriai Robertas Antinis (skulptūra ,,Eglė-žalčių karalienė”), Stasys Žirgulis (atkūrė Palangos parko skulptūrą ,,Laiminantis Kristus”), Nijolė Gaigalaitė (skulptūra ,,Jūratė ir Kastytis”), Konstancija Petrikaitė – Tulienė (skulptūra ,,Birutė”). Savo darbus Palangai dovanojo lietuvių išeivijos skulptorius Antanas Mončys, žemaitis, gyvenęs ir kūręs Paryžiuje, amžinam poilsiui atgulęs Grūšlaukėje, Kretingos rajone.

Kurorte ilsėdavosi garbingiausi Lietuvos veikėjai. Kiekvieną vasarą iki pat mirties Palangoje atostogaudavo kalbininkas Jonas Jablonskis. Palangoje vasarodavo šalies prezidentai Antanas Smetona ir Aleksandras Stulginskis. Palangoje lankėsi ir plačiai pasaulyje žinomi žmonės – Adomas Mickevičius (1824 m.), skautų judėjimo įkūrėjas seras Robertas Baden – Powell’as (1933 m.), poetas, 1992 m. Nobelio literatūrinės premijos laureatas Josifas Brodskis (1967 m.).

Palangos orkestras

Palangos kurorte gyvuoja šimtametė tradicija – pučiamųjų orkestrų muzikavimai gatvėse, skveruose, parke.

Jau 19 a. kurorto valdyba kviesdavo groti geriausius to meto orkestrus: Kuršo dragūnų pulko pučiamųjų orkestrą, Plungės kunigaikščio M.Oginskio orkestrą, Policijos ir kitus orkestrus.

20 a. šią pučiamųjų muzikos tradiciją Palangos kurorte tęsė Lietuvos Radiofono, Valstybinis pučiamųjų orkestras „Trimitas”, kiti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos orkestrai kuriems dirigavo žinomi vadovai ir dirigentai : B.Jonušas, J.Domarkas, R.Balčiūnas, J.Jonušas, A.Radzevičius, T.Adomavičius.

„Palangos orkestras” buvo įkurtas 1953 metais. Jo įkūrėjas – didelis šio žanro entuziastas – Augustas Juška. Orkestras tęsė pučiamųjų orkestrų tradicinius muzikavimus Palangos kurorte ir aktyviai dirbo.

Nuo 1978 metų darbą pradėjo naujos sudėties „Palangos orkestras” vadovaujamas Romualdo Petraičio. Su šiuo orkestru siejami pučiamųjų festivaliai Palangoje, „Vasaros fanfarų” šventė, laimėjimai įvairiausiuose konkursuose Lietuvoje, Maskvoje, gastrolės Rusijoje, Vokietijoje, Armėnijoje, tradiciniai orkestro žygiavimai kurorto gatvėmis, muzikavimai Botanikos parke.

Jau trečius metus Palangoje vėl aktyviai dirba „Palangos orkestras”, kuris savo veiklą po aštuonerių metų pertraukos pradėjo 2000 metų balandžio mėnesį. Vėl rengiami orkestro vasaros žygiavimai kurorto gatvėmis, koncertai Botanikos parko rotondoje. Dabar orkestras yra didžiausių Lietuvos pučiamųjų orkestrų švenčių dalyvis. Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionato čempionas, tarptautinio konkurso Vokietijoje nugalėtojas. Per tris metus koncertavo per 120 kartų. Aktyviai reprezentuoja Palangą Lietuvoje ir užsienyje.

Svarbiausios Palangos istorijos datos

III tūkst. pr. Kr. – Pirmieji gyventojai Palangoje.
V – VI a. Žmonės apsigyvena pietinėje miesto dalyje, Rąžės upelio kairiajame krante, Birutės kalno papėdėje, Žemaičių kalnelyje (dabartinio Botanikos parko teritorijoje).

IX a. – Įsikuria prekybinė gyvenvietė Birutės kalno papėdėje.

X – XII a. – Palanga – prekybinis centras, susidedantis iš keturių gyvenviečių.

1161 06 15 – Legendinis Palangos vardo paminėjimas.

1253 04 05 – Palanga paminėta Vokiečių ordino
šaltiniuose.

XIV a. vidurys – Birutės gyvenimo Palangoje laikotarpis.

XIV a. pabaiga – Birutės kalne įrengtas alkas – paleoastronominė observatorija.

1429 m. – Pradedama minėti Elijos („Heilige Aa”) gyvenvietė – Šventosios pirmtakė.

1435 12 31 – Bresto taikos sutartimi Palanga visiems laikams atitenka Lietuvai.

1507 m. – Būtingės kaimo pradžia.

1596 m. – Palangos bažnyčios fundacija.

1679 m. – Šventojoje kuriamas naujas miestas – Janmarienburgas.

1701 m. – Švedijos laivynas sunaikina Šventosios uostą.

1767 m. ir 1788 m. – P.Pilsudskio ir M.Oginskio Šventosios uosto atstatymo projektai.

1819 m. – Palanga prijungiama prie Kuršo gubernijos.

1824 m. – Mykolas Tiškevičius nusiperka Palangą.

1886 m. – Grafo Juozapo Tiškevičiaus lėšomis Palangoje įsteigta progimnazija.

1891 – 1900 m. – Šventojoje veikia jūreivystės mokykla.

1891 m. – Palangos dvarą paveldi grafas Feliksas Tiškevičius, sparčiau plėtojama kurorto infrastruktūra.

1897 m. – Užbaigta grafo Tiškevičiaus rūmų statyba.

1898 m. – Pirmą kartą Palangoje lankosi garsus prancūzų landšafto architektas Eduardas Fransua Andrė ir pradeda kurti parką (dabartinį Palangos botanikos parką).

1899 08 20 – Palangoje surengtas pirmas lietuviškas vaidinimas ,,Amerika pirtyje”.

1907 m. – Užbaigta naujosios Palangos katalikų bažnyčios statyba.

1915 03 23 m. – Palangą užima vokiečių kariuomenė.

1919 11 – 1921 03 30 – Palanga ir Šventoji priklauso Latvijai.

1921 03 30 – Palanga ir Šventoji prijungiamos prie Lietuvos.

1923 – 1925 m. – Šventojoje statomas uostas.

1933 m. – Palanga gauna miesto teises. Išrenkamas pirmasis Palangos miesto burmistras Jonas Šliūpas. Palangoje lankosi skautų judėjimo įkūrėjas seras Robertas Baden – Powell’as.

1937 m. – Pradėta statyti naujai suplanuota Šventosios gyvenvietė.

1938 05 10 – Didysis Palangos gaisras. 1500 gyventojų liko be pastogės.

1941 06 22 – Palangą užima vokiečių kariuomenė.

1944 10 10 – Palangą užima sovietų armija.

1961 – 1963 m. – Tiškevičių rūmuose įrengtas Gintaro muziejus.

1990 03 24 – Išrinkta pirmoji po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Palangos miesto taryba.

1992 – Sovietų armijos kariai paliko Palangos pajūrį.

1993 06 14 – Tiškevičių parke atstatyta “Laiminančio Kristaus” statula.

1997 – Paminėtas Palangos parko 100-metis. Grafui Tiškevičiui suteiktas Palangos garbės piliečio vardas (pirmasis toks vardas kurorte).

1997 – Po rekonstrukcijos atidarytas naujasis Palangos pėsčiųjų tiltas į jūrą.

1999 – Pirmoji vidurinė mokykla reorganizuota į Senąją gimnaziją.

1999 12 04 – Palangoje siautėjo uraganas “Anatolijus”.

2001 12 26 – Palangoje baigta statyti Iveros Dievo Motinos ikonos vardo cerkvė.

2002 08 25 – Sudega vienas iš seniausių Palangos kurorto objektų – Kurhauzas.

2003 – Palangos kurortas švenčia 750 -ties metų jubiliejų.

Views All Time
Views All Time
4074
Views Today
Views Today
1
0 0