| | | | | |

Senbernaras

Senbernarai kilę iš senovinių Azijos doginių šunų, įvežtų į Europą Aleksandro Makedoniečio žygio metu. Vėliau tuos šunis veisė romėnai ir naudojo bandų apsaugai bei kovose su laukiniais žvėrimis cirkuose. XVII a.vid. vienoje perėjoje iš Italijos į Prancūziją vienuolis Bernardas iš Montanos pastatė prieglaudą, kuri po pusės amžiaus išaugo į Sen Bernaro vienuolyną. Vienuoliai ieškodavo kalnuose pasiklydusių ir sušalusių keleivių bei teikdavo jiems pagalbą. Archyviniai vienuolyno dokumentai pasakoja, kad kasdien bet kokiu oru specialios vienuolių gelbėtojų grupės su pagaliais, kirviais, kopėčiomis ir kastuvais eidavo ieškoti pasiklydusių keleivių. Juos lydėdavo dideli vietiniai šunys, kurie apuostydavo griūčių vietas ir ieškodavo užpustytų žmonių, atkasdavo juos ir lodami šaukdavo gelbėtojų grupes.

| | | |

Keturkojis ginklas

Lietuvos tarnybinė kinologija išgyvena pakilimą. Šiuo metu Kaune specialiai apmokyti šunys kartu su Krašto apsaugos ir kriminalinės policijos bei I vidaus pulko kinologais vyksta ieškoti nusikaltėlių, padeda kalinių konvojams, dalyvauja atliekant kitas užduotis. Kiekvienais metais, siekiant patikrinti tarnybinių šunų pasirengimą, Vidaus reikalų ministerija organizuoja Kinologų daugiakovės varžybas, kurių metu išaiškinami patys stipriausi ir ištvermingiausi tarnybiniai keturkojai. Pasak I vidaus pulko instruktoriaus, šunų dresavimo mokyklos “Nuaras” vadovo Vytauto Gustaičio, dabar nė vienoje rimtesnėje policijos operacijoje būtų neįmanoma išsiversti be kinologų. Jie reikalingi ir pagal kvapus ieškant nusikaltėlio patalpoje ar lauke, ir lydint kalinius traukiniais iš vieno miesto į kitą, ir saugant Lietuvos sieną, ir dirbant kituose objektuose.

| | | |

Šuns pratinimas prie vardo

Šuns vardas – garsinis signalas dėmesiui atkreipti. Vardas parenkamas trumpas, skambus. Paprastai šuo prie vardo pratinamas jaunas. Kartais, nežinant vardo, tenka pratinti ir suaugusį šunį. Pratinama taip: kaskart priėjus prie šuns 3-4 m atstumu, švelniai 2-3 kartus ištariamas jo vardas. Po to visai priartėjus duodamas skanėstas. Šuniui ėdant, vardas ištarimas dar 2-3 kartus. Po kelių dienų, kai šuo pradeda reaguoti šaukiamas vardu, vietoj maisto ar skanėstų paskatinamas paglostant ir ištariant “Geras!”. Vėliau, šuniui pripratus prie vardo, jis skatinamas vis rečiau.

| | | | | |

Anglų Buldogas

Šios veislė šunys Anglijoje pradėti auginti XVIII a.pr., daug anksčiau, nei atsirado jų pavadinimas. Anglijoje tokie šunys buvo plačiai naudojami medžioklėje ir žaidynėse. Šuo puldavo galingą jautį, dantimis įsikabindavo į snukį ir tampydavo tol, kol jautis netekdavo jėgų. Todėl juos ir pavadino buldogais (angl. bull-dogs – jaučių šunys). 1835 m. Anglijos parlamentas priėmė įstatymą, draudžiantį tokias kruvinas dvikovas. Priėmus įstatymą, buldogai tapo nemadingi ir net baigė išnykti. Tik XX a. jais vėl susidomėta ir atnaujinta jų selekcija. Atrankos būdu buvo išvestas naujas veislės tipas.

Socialiniai santykiai
| | | |

Socialiniai santykiai

Šuo – tai gaujos gyvūnas. Gauja vadiname šunų grupę, kurioje kiekvienas narys užima tam tikrą vietą. Gaujos instinktas labai stiprus, dėl to šuo jaučiasi blogai, kai jis vienišas. Šunų gaujoje yra griežta hierarchija: šuniukai yra pavaldūs vyresniems nariams, nes jie negali pasirūpinti maistu ir apsauga. Augdami jie stengiasi iškovoti vietą gaujos hierarchijoje. Kadangi gaujos centrinė figūra yra vadas, jauni, stiprūs šunys išbando vadą, norėdami patikrinti jo pranašumą. Pagaliau senasis vadas pasiduoda, o jaunesnis ir stipresnis varžovas užima jo vietą. Tas pats vyksta ir žmogaus, šuns savininko, ir šuns gaujoje. Savininkas yra vadas ir bendraudamas su šunimi juo ir turi būti. Jeigu to neįvyksta, tai jums vadovaus šuo. Bendraudamas su šunimi, žmogus niekada neturi nusileisti, nes šuo priims tai kaip silpnumą. Jeigu jūs nebaudžiate šuns, visada atsiminkite, kad, norėdamas užimti lyderio poziciją, šuo jūsų nepagailės. Kai šuo yra stambus ir piktas, tai gali būti net pavojinga.

| | | |

Dresiruotojo ir šuns santykių užmezgimas

Geri dresiruotojo ir šuns savitarpio santykiai nusistovi jiems bendraujant. Dresiruotojas turi šunį kasdien valyti, šerti, girdyti, vesti pasivaikščioti. Kai šuo prie dresiruotojo pripras ir juo pasitikės, reikia pradėti jį dresiruoti. Jei dresiruotojui artinantis šuo džiaugsmingai loja, šokinėja, šiam priėjus glaudžiasi, nueinant žiūri įkandin, stengiasi sekti iš paskos, dresiruotojui pasislėpus ir pašaukus, ieško jo, pakėlus balsą, nebijo – vadinasi, šuns ir dresiruotojo santykiai geri.

| | | | | |

Pudelis

Nėra tokios šunų veislės, kuri būtų taip greit paplitusi, kaip pudelis. Į simpatiškus, judrius, nuovokius šunelius atkreipia dėmesį vis daugiau šunų mylėtojų. Tai labai stiprūs ir ištvermingi šuneliai, lengvai pakeliantys ilgas keliones, ištikimi, gerai suprantantys šeimininką. Gerai žinomas pudelis Ūsorius, kuris, lydėdamas vieną iš Napoleono armijų žygiuose, laiku įspėdavo karius apie artėjantį priešininką. Ūsorius buvo apdovanotas kariniu Prancūzijos ordinu. Ir žuvo jis kaip kareivis – mūšio lauke.

Kaip šuo mąsto?
| | | |

Kaip šuo mąsto?

Ar šuo mąsto? Kai kurie mokslininkai mano, kad šuns elgesys pagrįstas sąlyginiais refleksais. Šuo moka tik tą, ko jį išmoko. Tačiau tuo galima suabejoti. Proto buvimo rodiklis yra sugebėjimas priimti nepriklausomus sprendimus ir spręsti problemas. Ar gali šuo savarankiškai priimti sprendimus? Šuo gali asocijuoti kai kuriuos savo elgsenos momentus su palankiomis ar nepalankiomis situacijomis, atsižvelgdamas į ankstesnį patyrimą. Šuo turi gerą atmintį: jis gali atsiminti ir susieti tarpusavyje gana senus įvykius. Šuns elgesys, jo reakcija į aplinką susiejama su tam tikru aukščiausiosios nervinės veiklos tipu.

| | | | | |

Prancūzų buldogas

Ilgą laiką dėl šios veislės kilmės ginčijosi anglai ir prancūzai. Ir vieni, ir kiti šią veislę laikė sava. Ginčą nutraukė Pasaulinė kinologų federacija, pavadinusi šį įdomų šunį prancūzų buldogu. Kol vyko ginčai, XIX a. vid. prancūzų buldogai pelnė paryžiečių simpatijas. Sunku buvo rasti parduotuvę ar pirklio namus, kuriuose nebūtų gyvenęs šis įdomus šuo, prancūzų pasididžiavimas. Pirmą kartą į parodą prancūzų buldogai pateko Paryžiuje 1903 m. Tai ramus, sumanus, protingas šuo, geras namų sargas ir žmogaus draugas. Jis labai nereiklus gyvenimo sąlygoms, dėl trumpo kailio lengvai prižiūrimas, gali gyventi mažuose butuose. Stiprus, nedidelio ūgio, kresnas, trumpaplaukis, raumeningas, trumpu ir buku snukiu, tiesiomis stačiomis ausimis. Jis turi sverti ne daugiau kaip 14 kg ir ne mažiau kaip 8 kg. Aukštis proporcingas svoriui (30-35 cm).

| | | | | |

Dobermanas

Ši veislė vadinama mokesčių inspektoriaus iš Tiūringijos L.Dobermano vardu. Jis išvedinėjo piktų šunų veisles savo namų apsaugai – poravo pinčerius, dogus, rotveilerius, anglų kurtus bei kitų veislių šunis. Pirmieji dobermanai buvo stambūs, turėjo masyvią galvą. Vėliau šią veislę grynino Otas Geleris. Jis įmaišė greitgaudo ir Mančesterio terjero genų. Netrukus šiais šunimis susidomėjo policija, kuri kaip tik svajojo apie tokią šunų veislę. Tai pikti, bebaimiai, nuotaikingi, geros nuojautos šunys, nepasitikintys svetimaisiais, visada ginantys savo šeimininką. Tiesa, kai kurie sunkiai dresiruojami, reikalauja tvirtos rankos. Šiuo metu dobermanai populiarūs visame pasaulyje.