Kartą keliavo du vienuoliai. Lijo smarkus lietus ir kelyje telkšojo balos, buvo daug purvo. Kelyje jie sutiko jauną, švariai apsirengusią merginą, bandančią pereiti per purvyną. Vienas iš vienuolių paėmė ją ant rankų ir pernešė į kitą purvyno pusę. Likusią kelionės dalį vienuoliai ėjo tylėdami ir tik vėlai vakare, pasiekus nakvynės namus, vienas jų neiškentė ir paklausė savo draugo: -Kodėl tu taip pasielgei? Juk žinai, kad mums, vienuoliams, nedera artintis prie jaunų moterų. -Aš, pernešęs merginą per purvą, palikau ją ten, o tu, matau, vis dar ją neši?-atsakė kitas vienuolis.

Karmapos, prieš daug amžių pasiekę pilną prašvitimą, yra unikalūs tarp didžių Tibeto lamų. Savo praeities inkarnacijoje Karmapa buvo šalia istorinio Budos, kaip didysis bodisatva Čenrezigas arba “Mylinčios Akys”. Sanskrite jo vardas yra Avalokitesvara. Daug gyvenimų Karmapa gyveno kaip jogas Indijoje. Nuo 1110 metų iki šių dienų jis sėkmingai sąmoningai atgimsta kaip Karmapa arba “Juodosios Karūnos Lama”. Jis buvo pirmasis atpažintas atgimęs Tibeto lama. 1959 metais, kiniečiams griaunant Tibetą, 16-ajam Karmapai Rangdžiung Rigpe Dordže pavyko palikti šalį su savo mokiniais ir vertingiausiomis linijos relikvijomis, taip apsaugant Karma Kagyu linijos perdavimą.

Sėdime taip patogiai, kaip tik galime. Rankos pilvo apačioje, dešinė ilsisi ant kairės, nykščiai lengvai liečiasi. Nugara tiesi, bet nesame susikaustę, smakras šiek tiek įtrauktas. Pirma nuraminame protą. Jaučiame beformę oro srovę, kuri įeina ir išeina per mūsų nosies galą. Mintims, garsams leidžiame paprasčiausiai laisvai judėti, nesekame ir neatstumiame jų. Norime medituoti, kad patirtume proto prigimtį ir susikurtumėme distanciją nuo mūsų pačių kliudančių jausmų. Tik tada, kai mums tai pavyks, iš tikrųjų sugebėsime padėti kitiems. Mūsų krūtinės ląstos centre dabar atsiranda maža vaivorykštės šviesa. Ji vis labiau išplinta mūsų kūne. Kai visiškai mus persmelkia ir užpildo, bet koks kentėjimas, sunkumai ir kliūtys ištirpsta.

Dharma reiškia metodus, t.y. kaip prašvisti. Metodus, kuriuos naudojate praktikoje. Prieš pradėdami, jūs turite žinoti, kokia svarbi yra Dharma. Jūs gyvenate tol, kol gyvas jūsų kūnas, o ne protas. Protas visada lieka. Kas nutinka jūsų gyvenime, gera ar bloga, priklauso nuo jūsų praeities karmos. Mes, žmonės, ir visos gyvos būtybės šioje visatoje turime tą pačią kolektyvinę karmą, tą pačią erdvę, tą pačią prigimtį, panašią formą, ir galime bendrauti tarpusavyje. Tai pasirodo kaip kolektyvinės karmos pasekmė. Individualios karmos yra skirtingos. Vieniems sekasi geriau, kitiems – prasčiau. Asmeniniai skirtumai priklauso nuo mūsų pačių karmos. Tikrovėje visata (įskaitant ir jūsų formą) yra mūsų proto iliuzija, bet pasirodo kaip mūsų karmos pasekmė. Tai tęsis iki bus pašalinta priežastis (karma). Keičiant ją, vieną sapną pakeičia kitas. Taip veikia “priežastis – pasekmė”. Niekas nežino, kokią karmą jis turi, kokie veiksmai ją suformavo ir kas bus toliau. Niekas negali žinoti. Nes karmą jūs sukuriate iš savo neigiamų emocijų; ji yra nematoma, nėra iš nieko sudaryta. Neigiamos emocijos yra nematomos, todėl negalite matyti ir karmos. Tačiau pasekmę galime matyti, ir ji pasirodo kaip iliuzija. Kadangi jūsų neigiamos emocijos yra dalis jūsų proto, karma taip pat yra jūsų proto dalimi, tad ir pasekmė (iliuzija) yra proto dalimi.

Indija – Indija yra budizmo tėvynė, nes būtent čia VI a. pr. Kr. Buda pradeda skleisti savo mokymą. Jo populiarumą be kitų priežasčių lemia ir tais laikais pasireiškusi tradicinių moralinių ir religinių vertybių krizė. Galiausiai budizmas asimiliavo dvasines ir kultūrines Senovės Indijos tradicijas. Dar Budai gyvam esant naujojo mokymo pasekėjais tapo Magadha valstybės valdovai. Vėlesnius 300 metų budizmo pasekėjai jau sudarė rimtą socialinį gyventojų sluoksnį Magadhos valstybėje. Chandragupta Maurya, Maurijų dinastijos įkūrėjas, užima Magadhos sostą 321 m. pr. Kr. Jo anūkas Ashoka (?-232 m. pr. Kr. ), vienas garsiausių senojo budizmo skleidėjų, paskelbęs budizmą valstybine religija, buvo trečiasis Maurijų imperijos valdovas. Būtent jo valdymo metais Pataliputroje apie 250 m. pr. Kr. įvyksta trečiasis budistinės Sanghos Susisrinkimas, kuriame jis paskelbė ediktus, nukreiptus prieš Mokymo pasekėjų bendruomenės skilimo kurstytojus.

Lamų budizmas – šiaurės budizmo, paplitusio Tibete, Mongolijoje pavadinimas, priimtas Vakarų valstybėse. Patys jo pasekėjai savęs taip nevadina, o Jo Šventenybė XIV Dalai Lama pataria šios sąvokos atsisakyti kaip klaidinančios ir pabrėžia, kad vyraujanti Tibeto religija yra budizmas, tikra ir neiškraipyta Budos skelbtoji doktrina, kurios nederėtų vadinti jokiais naujais vardais. Lama (tibet. “aukštesnis”) – tai mokytojas, gilesne nei Vakaruose priimta, prasme. Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio termino “lamaizmas” stengtasi nevartoti dar ir todėl, kad komunistinė Kinija, nuo 1959 m. naikindama budistinę kultūrą Tibete skelbė, kad čia vyrauja degradavusi budizmo forma, lamaizmas, kuris nevertas išsaugojimo ir neturi jokio išliekamos vertės.

Karma Kagyu yra viena pagrindinių budistinių mokyklų Tibete. Tai betarpiško žodinio perdavimo linija, ypatingai vertinanti meditaciją, ir per bendravimą su kvalifikuotu mokytoju galinti suteikti tiesioginį proto prigimties išgyvenimą. Savo artimiausius mokinius istorinis Buda Šakjamunis mokė Karma Kagyu metodų. Šie metodai buvo išlaikyti ir perduoti indų mahasidhų Padmasambhavos, Tilopos, Naropos ir Maitripos bei garsių Tibeto jogų Marpos ir Milarepos.

Sėdime kiek įmanoma patogiau. Rankas laikome pilvo apačioje, dešinė ilsisi kairėje, nykščiai lengvai liečiasi. Nugara tiesi, bet nesame susikaustę, smakras įtrauktas. Pirmiausia nuraminame protą. Jaučiame beformę oro srovę, kuri įeina ir išeina per mūsų nosies galą, mintims ir garsams leidžiame laisvai tekėti, nesekame paskui juos, ir neatstumiame jų. Norime medituoti, kad galėtumėm patirti proto prigimtį ir sukurti atstumą tarp savęs ir savo kliudančių emocijų. Tik tada, kai mums tai pavyks, galėsime iš tiesų padėti kitiems.

Tik labai nedaugelis žmonių gali prasmingai medituoti ilgesnį laiką, o leistis praryjamam sąlygoto pasaulio yra tikras potencijos švaistymas. Geriausia yra įtraukti Budos mokymus į kasdieninį gyvenimą, ką mes, kagyu, tikrai mokame ir turime stiprų pagrindą. Turėdami artimą ryšį su mokytoju ir išskirtinius Mahamudros mokymus mes galime vystytis kiekvieną akimirką, kiekvienoje situacijoje. Tai nėra kasdieninės ištisas valandas trunkančios praktikos, bet “karališkasis greitkelis”: elgtis kaip Buda, kol patys tapsime Buda. Nedualistinis požiūris yra tik keleto esminių tiesų apie proto prigimtį žinojimas, o po to reikia stengtis matyti, kaip šios tiesos žaidžia gyvenime. Būti budistu ir nesinaudoti šiomis tiesomis yra tiesiog kvaila. Darant įžangines Nyndro praktikas ir spontaniškas Karmapos meditacijas, naudinga saugoti mokytoją savo širdyje ir leisti jo šviesai spinduliuoti į visas būtybes. Kartu šie metodai leidžia pamatyti protą iš Mahamudros lygio.

Šri Lanka – budizmo atsiradimas saloje yra apipintas legendomis ir pasakomis. Rašytinė istorija pateikiama Mahavamsa kronikoje, kuri prasideda VI a. Maurijų imperijos valdovo Ashoka (?-232 m. pr. Kr.) sūnus, budistų vienuolis Mahinda, pirmasis pradėjo skleisti budizmą Šri Lankoje, kuri ilgainiui tapo senojo budizmo antrąją tėvyne, atkeliavęs čia su Budos palaikų relikvija ir Bodhi medžio, po kurio Buda pasiekė Nušvitimą, ataugėle. Įdomi Šri Lankos Theravados budizmo specifika, paremta žiniomis iš Mahavamsa, senųjų istorinių metraščių bei legendų rinkinio. Didžioji dauguma Šri Lankos budistų tiki, kad Mokymo tėvynė yra būtent jų šalis. Ir šiais laikais tūkstančiai piligrimų lanko 16 šventų salos vietų, susijusių su Buda, jo pamokslais, Nušvitimu, garbina šventąsias relikvijas: Budos dantį, Budos antakių plaukus, Budos pelenus, Budos pėdos antspaudą.