|

Judaizmas

Judaizmas – monoteistinė religija, išpažįstama beveik vien žydų. Judaizmo doktrina remiasi Biblija ir Talmudu. Pagrindiniai judaizmo principai yra tikėjimas vieną ir vienintelį Dievą Jahvę, pasaulio kūrėją ir visų žmonių tėvą, pomirtinį atlyginimą už gerus darbus ir bausmę už blogus, žydų laikymas Dievo išrinktąja tauta. Judaizmo etikos pagrindas yra 613 priesakų ir draudimų, suformuluotų Senajame Testamente ir Talmude ir reikalaujančių griežtai laikytis žydų gyvensenos taisyklių, ypač apipjaustymo, šabo, maitinimosi apribojimų, švenčių, pasninko. Judaizmo išpažinėjų skaičius laikomas artimu bendram žydų skaičiui (apie 12 mln.).

Induizmas

Induizmas – sinkretinė religija, paplitusi Indijos tautose. Pirmasis induizmo raidos etapas siejamas su šventaisiais tekstais – Vedomis (Rigveda, Samaveda, Jadžurveda ir Atarveda). Antrasis raidos etapas – brahmanizmas – prasideda I tūkstantmečio p.m.e. pirmojoje pusėje. Labiausiai garbinami trys dievai: pasaulio kūrėjas Brahma, žmogaus likimo viešpats Višnus ir pasaulio griovėjas Šyva. I tūkstantmečio p.m.e. viduryje galutinai susiformavo upanišados – religinio bei filosofinio turinio tekstų rinkinys. Jose plėtojama koncepcija, pagal kurią, gilindamasis į save, žmogus patiria, jog jo giliausia savastis (Atmanas) yra identiška aukščiausiai realybei, absoliutui (Brahmanui).

|

Budizmas

Budizmas – pasaulinė religija, atsiradusi Indijoje I tūkstantmečio pr. Kr. viduryje, vėliau išplitusi Pietryčių bei Centrinėje Azijoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Budizmo pradininku laikomas Sidharta Gautama, pramintas Buda. Doktrinos pagrindą sudaro Budos suformuluotos „keturios kilnios tiesos“: 1) yra kančia; 2) yra kančios priežastis; 3) yra kančios įveikimas;

| | |

Baptistai

stai (gr. baptistes – krikštytojas) – viena labiausiai paplitusių protestantizmo atšakų. Atsirado Anglijoje tarp puritonų. Pirmąją baptistų bendruomenę 1612 įsteigė D. Smitas. Vieninteliu tikėjimo šaltiniu pripažįsta Bibliją, krikštija tik suaugusius, t.y. galinčius suvokti krikšto reikšmę. Dvasininkijos nelaiko tarpininke tarp tikinčiųjų ir Dievo.

Pasaulio religijos

Adventistai – protestantų sektos, skelbiančios greitą antrąjį Kristaus atėjimą. Tikėjimo pagrindai – buvusio baptistų pamokslininko V.Miulerio (1782–1849, JAV) idėjos. V.Miuleris skelbė, kad Kristus ateisiąs 1844. Dabar gausiausia yra septintosios dienos adventistų sekta. Jos nariai vietoje sekmadienio švenčia šeštadienį, gerus darbus laiko išganymo išraiška, kovoja su alkoholizmu ir narkomanija. Anglikonybė – protestantizmo kryptis; susiformavo XVI a. Anglijoje.

|

Izraelyje rastas osuarijus – ne Jėzaus brolio

Izraelio archeologai pareiškė, kad užrašas ant osuarijaus, kur neva buvo Jėzaus brolio Jokūbo palaikai, iš tikrųjų yra klastotė. Osuarijus (archeologijoje šitaip vadinami indai mirusiųjų kaulams laikyti) ir ant jo išgraviruotas užrašas “Jokūbas, Juozapo sūnus ir Jėzaus brolis” davė pagrindą manyti, kad tai apčiuopiamas įrodymas apie Jėzaus egzistavimą. Tačiau Izraelio kultūros paveldo apsaugos tarnybos atstovas Shuka Dorfmanas (Šuka Dorfmanas) šį atradimą vadina apgaule. “Osuarijus yra tikras, tačiau užrašas ant jo yra klastotė. Kažkas paėmė tikrą urną ir išgraviravo užrašą, norėdamas šiam objektui suteikti religinę svarbą”, – Reuters agentūrai teigė S.Dorfmanas. Jokūbas, kuris buvo užmėtytas akmenimis 62 mūsų eros metais, yra minimas Evangelijoje kaip Jėzaus brolis. Tačiau katalikai laiko jį tik Jėzaus pusbroliu. Gideonas Avni, vienas iš archeologų, kurie nuo kovo mėnesio tyrė radinio autentiškumą, sakė, kad specialistų nuomonė yra vieninga. Tyrimo ataskaitose taip pat rašoma, kad nors osuarijus yra autentiškas, nėra pagrindo manyti, kad jame buvo Jėzaus brolio palaikai. Be to, akmuo, iš kurio padarytas karstas, labiau būdingas Kiprui ir Šiaurės Sirijai negu Izraeliui.

|

Wudu

Pranašas Mohammad pasakė: “Iš tiesų, Prisikėlimo Dieną mano pasekėjai bus pavadinti ‘al-Ghurrul Muhajjalun’ priklausomai nuo to, kiek jų kūnai spindės švara; dėl to tie, kurie gali ir sugeba praustis, tegul prausiasi”. (Al-Bukhari). Prieš pradėdami melstis, musulmonai turi pasiruošti maldai, t.y nusiprausti. Šis procesas yra vadinamas WUDU. Wudu yra būtina atlikti prieš kiekvieną maldą. Šv.Korane yra pasakyta: “O Jūs, kurie tikite, prieš pradėdami melstis, nusiprauskite savo veidus ir nusiplaukite rankas iki alkūnių; perbraukite rankomis per plaukus ir nusiplaukite kojas iki kulkšnų” (5:6).

|

Terorizmas ir islamas

Po 2001 m. rugsėjo 11 dienos antpuolių Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriuos sąlygojo religinės priežastys, buvo tiek daug rašoma apie terorizmą ir islamą, jog gali kilti klausimas: “kurių galų dar vienas straipsnis?” Kadangi daugiau nei 10 metų praleidau Viduriniuosiuose Rytuose, Teherano universitete studijavau islamą, klasikinę arabų ir Viduriniųjų Rytų kultūrą, norėčiau paaiškinti kai kuriuos esminius islamo aspektus, kuriuos populiarioji žiniasklaida nutyli. Pirma, dėl ypač skirtingų Vakarų ir Rytų pasaulėžiūrų tik nedidelė dalis vakariečių supranta tai, ką Raphael Patai vadina “arabiškuoju mąstymu” to paties pavadinimo knygoje.

|

Islamas

Islamas – arabiškas žodis po Muhamedo įgavęs religinę reikšmę, kuria ženklinama Korano ir Muhamedo religija. Gramatiškai islamas – tai vadinama ketvirtoji taisyklingo negalininkinio kamieno salima veiksmažodinė forma, reiškianti „būti saugiam” , „būti apsaugotam” ir pan. Kitomis formomis jis gali reikšti „apsaugoti”, „išlaisvinti”, „taikinti”, „tapti taika”, „pasiduoti” ir pan. Todėl islamas reiškia „visiškas atsidavimas Dievo valiai”, o jo išpažinėjai vadinami musulmonais, pagal žodį muslimun (sing. muslim), reiškiantį „tas, kuris atsidavė” arba „tikintysis”. Atmetantys „Dieviškąjį skelbimą” vadinami kafirs, mushriks(tai yra tais, kurie įvairius dievus sieja su Dievybe) arba pagonimis. Tapti musulmonu istoriškai reiškė tapti Muhamedo ir jo tikybos pasekėju ir matomai pradžioje neturėjo to moralinio ir teologinio krūvio, kuris taikomas jam šiandien.