Reklama internete

Auganti interneto reklamos rinka ir kiekvieną dieną didėjanti reklamos formų įvairovė verčia interneto reklamos kūrėjus ieškoti vis naujų galimybių, kaip iš naudoti interaktyviosios reklamos privalumus. Viena iš naujovių, prieš porą metų pasirodžiusi JAV ir pamažu populiarėjanti Lietuvoje - videoreklama internete. Videoreklama internete – tai videoklipai, transliuojami įvairaus formato reklaminiuose skydeliuose. Klipai būna įvairios trukmės, tiek su garsu, tiek be garso. Siekiant neerzinti interneto vartotojų, klipas su garsu transliuojamas tik vartotojui inicijavus šį procesą: nuspaudus mygtuką, užvedus pelę ir panašiai. Pagrindinė priežastis, dėl kurios videoreklama plėtojasi tik dabar - techninis barjeras: anksčiau dauguma vartotojų naudojosi pernelyg lėtu interneto ryšiu. Dabar vartotojai jau yra pasiruošę priimti videoreklamą: Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2005 m. antrąjį ketvirtį 75,3 proc. interneto prieigos taškų turėjo 128 kbps ir greitesnį ryšį, pakankamą videoreklamos transliavimui.

Nuo seniausių laikų žmonėms reikėjo įvairiausių dalykų. Norint juos įsigyti, tekdavo mainytis su kaimynais, vėliau pirkti ir pardavinėti. Kol žmonės buvo neraštingi, pirkėjus viliodavo šaukliai, rėkaudami apie šeimininkų prekes gatvių kampuose. Apie 1440 metus, išradus spausdintinį šriftą, atsirado daugiau raštingų žmonių, ir reklama tapo masine produkcija. Pirmoji spausdinta reklama buvo afišos, reklaminiai lapeliai, skelbimai laikraščiuose. Šių “komercinių” pranešimų pagrindinis tikslas buvo informacija, o ne įtikinimas.Žodis reklama (advertisement) atsirado apie 1655 metus. Jį naudojo Biblija ir jis reiškė perspėjimą ar pranešimą. Knygų leidėjai šiuo terminu pavadindavo daugumą pranešimų apie būsimus leidinius, o 1660 metais šį žodį parduotuvių savininkai pripažino kaip komercinės informacijos pavadinimą. Vėliau atsirado žurnalai, kinas, radijas, televizija. Visi jie tarnavo ir tarnauja reklamai. Šiandien reklama rengiama kompiuteriu, atsirado nauja reklamos forma – reklama pasauliniame Interneto tinkle, turinti masiškiausią auditoriją ir neturinti valstybinių sienų. JAV firmos, besireklamuojančios bei prekiaujančios Internete, per pastaruosius du metus padvigubino šitokios savo prekybos apimtis. Reklama tapo paslaptinga meno, matematinių skaičiavimų ir marketingo dalimi.

Kartais reklamą vykdyti agentūros pagalba yra brangiau, negu savo jėgomis. Ypač mažose įmonėse, kur minimalia reklama gali užsiimti net direktoriaus sekretorė. Didesnėse firmose reklamos organizavimo funkcijas atlieka marketingo skyrius, kuriame darbuojasi nuo keleto iki kelių dešimčių žmonių. Jie gal būt geriau negu agentūra suvokia pagrindines savo problemas ir rinkos ypatumus, reklamos kokybiškumą. Jų tarpe gali būti žmonių pakankamai gerai nusimanančių apie reklamos principus bei dizainą, kad galėtų paruošti puikų jos projektą. Ypač šiuo metu, kai beveik visa naudojama reklama, kaip ir bet koks kitas poligrafijos elementas, projektuojama kompiuterių pagalba, o verslui skirtos grafinės programos turi galingus įrankius, įgalinančius sukurti efektingus dokumentus ir kompensuoti verslininkų dizaino patirtį. Reikalui esant, pati įmonė gali kreiptis į specifinių paslaugų tiekėjus (fotografus ir pan.). Be to, toli gražu ne kiekviena reklamos agentūra turi didelę patirtį, talentų bei meistriškumo kokybiškai reklamai sukurti. Kartais reklamos agentūra pasiekia puikių rezultatų dirbdama su vieno tipo klientu, bet negali išspręsti kito kliento problemų. Pasitaiko, kad reklamos agentūros atsisako išklausyti klientų nuomonę bei mėgina primesti šiems visai nepriimtinus sprendimus.

Visa reklama, kaip ir laikraščiai bei žurnalai, šiandien projektuojama ir kuriama kompiuteriais. Iš principo, minimali elektroninės reklamos leidimo sistema yra kompiuteris ir spausdintuvas (dažniausiai lazerinis). Yra gausybė kitų įrenginių, kurie papildo šią sistemą: skeneriai, skaitmeniniai fotoaparatai, skaitmeninės piešimo lentos (digitaizeriai), tinklo plokštė, įvairios duomenų saugyklos, ir t.t. Reklamos dizaino darbus dirbantys žmonės nėra paprasti kompiuterio vartotojai. Jiems reikia specialių žinių ir įgūdžių bei specialios techninės bei programinės įrangos. Atliekant dizaino darbus kompiuteriu, reikia tiesiogiai ir intensyviai kontaktuoti su vaizdine medžiaga, būtinas atidumas, dėmesingumas. Neretai ekrane mėginama įžiūrėti ir pataisyti taškelio dydžio elementus, plonytes linijas smulkutėlį šriftą. Todėl, norint paruošti kokybišką produktą, reikia rinktis ir kokybiškas darbo priemones. Verslui skirta grafikos programa turi turėti galingus įrankius, kuriais galima būtų sukurti efektingus dokumentus, tačiau sykiu ji turi kompensuoti dizaino patirtį, kurios verslininkai dažnai stokoja. Ruošiant paprastą tekstinį dokumentą, tinklalapio puslapį ar paprasčiausią skelbimą dažnai iškyla teksto pagražinimo piešinuku klausimai, o tuo pačiu ir klausimas, kaip ir iš kur jį paimti. Tam yra kuriamos įvairios piešinių galerijos (pvz Clip Art), kuriomis galima laisvai naudotis.

Daugeliu atvejų efektingas informacijos pateikimas lemia ir jos poveikio efektyvumą. Tai labai svarbu tiek skaitant pranešimą konferencijoje, tiek ginant diplominį ar magistro darbą, tiek pristatant naują gaminį ar projektą. Visada norisi patraukti auditorijos dėmesį ir jį išlaikyti tol, kol pateikiate savo idėją ar informaciją. Todėl informaciją reikia paruošti taip, kad ji būtų lengvai suprantama ir įtaigi. Seniai žinoma, kad geriausia priemonė įtaigai pagerinti – pranešimą ar pasakojimą papildyti vaizdinėmis priemonėmis. Vadinasi, jeigu naudojamos vaizdinės priemonės, pasiekiamas žymiai didesnis efektas nei be jų. Šiais laikais, pristatant savo veiklą mugėse ar parodose, jau nepakanka meniškai , patraukliai ir įdomiai apiforminti parodos stendą ir visą ekspoziciją. Juk ne visus reklamuojamus gaminius galima atsigabenti su savimi. Taip pat neįmanoma perskaityti pranešimo mokslinėje, spaudos ar gamybinėje konferencijoje, vesti kursų, paskaitų ar apginti projekto (tiek gamybinio, tiek mokslinio), nesinaudojant vaizdine medžiaga. Tam jau nebereikia rulonų juodai – baltai ar spalvingai pagamintų plakatų ar brėžinių.

Internetas yra pats populiariausias globalus kompiuterių tinklas, jungiantis dešimtis tūkstančių mažesnių kompiuterių tinklų beveik visose pasaulio šalyse. Prisijungus į pasaulinį Interneto tinklą, galima naudotis visomis jo paslaugomis. Bendravimo būdas. Internete naudojami įvairūs bendravimo būdai: informacijos apie save pateikimas, pranešimų siuntimas, tvarkymui skirtų dokumentų perdavimas, diskusijų, naujienų grupės, elektroninis paštas, konferencijos ir kt. Bendravimas čia ypač efektyvus, nes jis vyksta pasaulio mastu ir greitai. Duomenų saugykla. WWW (World Wide Web) – pasaulinio “ voratinklio” tinklapiai, - tai unikali duomenų biblioteka. Interneto vartotojai gali naudotis milijonuose tinklo kompiuterių saugomais duomenimis. Tai tekstai, statistinių duomenų rinkiniai, taikomosios programos, paveikslėliai, diagramos, fotografijos, video bei audio klipai, daugybė informacijos apie pasaulio įmones, organizacijas, paslaugas, žmones. Elektroninės komercijos rinka. Internete galite milijonams lankytojų pateikti informaciją apie savo įmonę, prekes, paslaugas. Tai labai patogi reklamos priemonė, leidžianti be didelių sąnaudų nuolat atnaujinti ir skleisti informaciją. Yra nemažai WWW puslapių, kuriuose galima užsisakyti prekes bei už jas sumokėti kreditine kortele. Internetas tapo erdviausia pasaulyje prekių ir paslaugų pasiūlos vieta.

Reklamos ateitis sunkiai nusakoma. Manoma, kad jos likimui daug įtakos turės demografiniai pasikeitimai. Tipinis pirkėjas taps vyresniu ir gudresniu, pasikeis daugelis jo požiūrių ir gyvenimo stilius, išaugs technologinių naujovių supratimas, susirūpinimas socialiniais klausimais ir aplinkos problemomis. Reklama turės būti punktuali, remtis faktais ir būti pateikta tinkamiausiu momentu, kai pirkėjui reikia informacijos. Tam reikės interaktyvių kabelinių tinklų, kurie leis pirkėjui lengvai pasirinkti reklaminę žinutę pagal savo skonį. Reklamos informacija specializuosis pagal vartotojus. Visi marketingo įrankiai, nuo reklamos iki įpakavimo turės būti suorganizuoti taip, kad turininga ir įtikinanti žinutė būtų nukreipta tiesiai į auditoriją, kuriai ji skirta. 1990m. išnykus prekybiniams barjerams, susidarė didžiulė pasaulinė rinka, reklama tapo globaline. Taigi, teks vienu metu naudoti ir globalinę ir lokalinę reklamą, o pagrindiniu reklaminės strategijos uždaviniu taps reklamos standartizavimas arba specializavimas tam tikram vartotojui. Reklamai teks prisitaikyti prie tokių masinio informavimo priemonių, kurios dirbs tinkliniuose asmeninių ar laisvai prieinamų duomenų bazių režimuose.