Psichiatrija

Žmogus jau tokia būtybė, kad kuo daugiau rūpesčių jį slegia, tuo liūdnesnis jis yra. Na o studentams šiuo metu rūpestėlių tikrai netrūksta. Nors koliokviumai jau ir baigiasi, tačiau dar laukia kalnai referatų, kursinių darbų, atsiskaitymų, o apie milžinišku greičiu artėjančius egzaminus nesinori net pagalvoti. Ir iš vis dažnai net nesinori eiti iš namų, kai laukia švilpia vėjai ir pliaupia lietus. Tikriausiai ne vienam kartais kyla noras mesti visus darbus, užsidaryti savo namuose ir visam pasauliui išrėkti – palikit mane ramybėje – man rudeninė depresija. Ruduo – tai metas, kai depresija skundžiasi daugiausiai žmonių. Pasibaigusios vasaros atostogos, užgriuvę darbai ir nauji rūpesčiai, šaltas oras, saulės trūkumas – tai pagrindinės priežastys, dėl kurių žmogus rudenį jaučiasi prislėgtas ir kodėl depresiją ėmėme sieti būtent su rudeniu. Tačiau reikia nepamiršti, kad tai, jog kartais mus užplūsta bloga nuotaika, nepaaiškinamas liūdesys, nerimas, mieguistumas, o aplinkiniai ima erzinti, dar nereiškia, jog mes susirgome depresija (nors tai galėtų būti pirmieji depresijos požymiai). Suprantama, kad žmogus negali visą laiką jaustis gerai, džiaugtis, jam negali kiekvieną dieną būti linksma ir pan. Kiekvienam iš mūsų ateina toks metas, kai norisi paliūdėti, paverkti, pamąstyti, pabūti vienam, tačiau reiktų stengtis, kad ši būsena neužsitęstų per ilgai ir nevirstų savęs gailėjimosi būsena.

Dienos trumpėja, naktys ilgėja ir vėsta. Daugelis žmonių užsisklendžia savo namų prieblandoje nuo niūrios lauko aplinkos ir nugrimzta į „rudeninę“ depresiją. Kai artimas žmogus serga depresija, reikia įvertinti, ar tai negresia savižudybe. Tyrimai rodo, kad klausinėjimas apie ketinimą žudytis gali padėti užkirsti savižudybei kelią. Jei savižudybės grėsmė itin didelė, asmenį galima gydyti priverstinai. Mokydamiesi pažinti kitus, išmoksite pažinti ir save bei savo jausmus. Būkite dvasiškai stiprūs ir sveiki, saugokite vidinę pusiausvyrą. Depresija – tai liga, kuriai būdinga liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, vangus mąstymas, judesiai ir kalba. Manoma, kad depresiją sukelia paveldimass smegenų veiklos biocheminės pusiausvyros sutrikimas. Be šios priežasties, depresiją gali sukelti ir daugelis kitų veiksnių: paveldimumas, sunkios somatinės (kūno) ligos, alkoholio ir narkotikų vartojimas, hormonų pusiausvyros sutrikimai (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo), staigus įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimas (išėjimas į pensiją, darbo netektis, emigracija), ilgalaikis stresas (mylimo žmogaus mirtis, šeimyninė nesantaika, skyrybos).

Depresija – nuotaikos sutrikimas, kai be aiškios priežasties dvi ar daugiau savaičių žmogų kankina prislėgta nuotaika, liguisti nevertingumo, kaltės jausmai, miego sutrikimai, sulėtėjęs motorinis aktyvumas ar ažituotas elgesys. Tuomet sumažėja domėjimasis ir pasitenkinimas bet kokia veikla. Kuo pasireiškia depresija? Yra nustatyta, kad iki paauglystės 10-15 proc. vaikų jaučia blogą nuotaiką, tačiau depresija diagnozuojama tik 2 proc., o paauglystėje – 4 proc. vaikų. Pastebėta, kad iki 16 m. berniukai serga dažniau nei mergaitės, tačiau paauglystėje mergaitės serga 3 kartus dažniau negu berniukai. Depresijos sindromo, kaip ir bet kurio kito psichikos sutrikimo, struktūra priklauso nuo vaiko ar jaunuolio asmenybės, siejasi su asmeninio gyvenimo aplinkybėmis: namais, šeima, mokykla, praeitimi, dabartimi. Skirtingo amžiaus vaikams stebima kiek skirtinga ir depresijos išraiška. Kūdikių depresijos ypatumai. Kūdikių depresija susijusi su atskyrimu nuo brangaus asmens ar dažnai keičiantis besirūpinantiems asmenims. Ji gali pasireikšti: apatija, liūdnumu, rezignacija, svorio neaugimu, anoreksija, viduriavimu (be specifinės priežasties), miego sutrikimais, psichikos nesivystimu, regresija. Jei depresinė būsena užsitęsia, kūdikis praranda akių kontaktą, verkia, guli plačiai atmerktomis, bereikšmėmis akimis, nežaidžia rankomis, barškučiais, nerodo smalsumo, susidomėjimo, lėtai reaguoja į stimulus. Stebimi autostimulaicijos, autoagresyvūs veiksmai.

Pacientų aprūpinimas smegenų stimuliatoriais gali sukelti sunkiai gydomą depresiją, mano Didžiosios Britanijos ekspertai. Technologija, kuri jau naudojama gydant Parkinsono ligą, naudoja laidus ir baterijos šaltinį, kuriais stimuliuojamos giliai esančios smegenų dalys siunčiant į jas elektros srovę. Ši technologija gali ne tik padėti depresija sergantiems pacientams, kuriems nesėkmingai buvo taikomos kitokios terapijos formos, bet ji gali taip pat būti naudinga gydant persekiojimo manija sergančius pacientus. Didžiosios Britanijos neurologai pranešė, kad ketina tai išmėginti po sėkmingų JAV atliktų tyrimų. Bristolio universiteto ir Karalienės Elžbietos II ligoninės ekspertai šiuo metu ieško pacientų, sergančių persekiojimo manija, kurie galėtų dalyvauti tyrime, kuris prasidės kiek vėliau dar šiemet. Jie remiasi profesorės Helen Mayberg iš Emorio Universiteto medicinos mokyklos (JAV) praktika, kuri pirmoji pradėjo tirti giliųjų smegenų sluoksnių stimuliavimą gydant depresiją prieš 15 metų. Tirdama gilia depresija sergančių žmonių, kuriems nepadėjo vaistai, psichoterapija ar kiti taikyti gydymo būdai, skenogramas, ji nustatė, kad jų smegenyse buvo fiksuojama aktyvi veikla tam tikroje smegenų zonoje, esančioje limbinėje sistemoje, kuri yra siejama su žmogaus nuotaika. Šie žmonės taip pat pasižymėjo mažesniu nei paprastai aktyvumu priekinėje smegenų skiltyje, tai manoma, buvo susiję su neįprastai aktyvia veikla limbinės sistemos dalyje, kurią profesorė Helen Mayberg vadina ‘zona

Antidepresantai buvo išrasti XX a. viduryje, ir tai buvo didelis žingsnis pirmyn gydant psichikos ligas. Iki antidepresantų atsiradimo depresija ne tik atimdavo sugebėjimą džiaugtis gyvenimu – nuolatinis liūdesys, dvasios skausmas, nepagrįsti kaltės jausmai visiškai sutrikdydavo miegą, apetitą, sukeldavo nerimą, prikaustydavo žmogų prie lovos. Naujos kartos antidepresantai nuo pat jų pasirodymo (prozakas ir jam chemiškai artimi giminaičiai, selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, kitaip SSRI – seroksatas, zoloftas, fevarinas ir cipramilis) tapo populiariausiais šių laikų antidepresantais. Jie puikiai išsklaido tamsius depresijos debesis, ir daugelis ligonių galėtų prisiekti, jog SSRI labai pagerino jų gyvenimo kokybę. Tačiau, be kitų antidepresantų šalutinių poveikių: pykinimo, nervingumo, nemigos, viduriavimo, burnos džiūvimo, ir rankų drebėjimo, SSRI išgarsėjo kaip sukeliantys lytinių problemų: lytinio susijaudinimo netekimą, orgazmo susilpnėjimą ar net visišką nesugebėjimą jo pasiekti, o vyrams – erekcijos sutrikimus. Remiantis tyrimais, iki 50-80 proc. vartojančiųjų SSRI skundėsi bent vienu iš išvardintų sutrikimų. Depresija ir seksualinė funkcija. Galbūt ne visiems pacientams aktualus lytinis gyvenimas arba jie nesitiki tapti seksualiai aktyvūs, mat vienas iš depresijos simptomų yra susidomėjo lytiniu gyvenimu stoka.

Čia surašyti įvairūs būdai, kaip susidoroti su savo depresija. Tai tik bendri nurodymai, kiekvienas turi pasirinkti konkrečiai sau priimtinus. Darykite kasdieninius užrašus. Nepamirškite valgyti. Atkreipkite dėmesį, ar ką nors (cukrų ar kavą) valgant / geriant keičiasi jūsų nuotaika. Pasidarykite sau įdomius pietus, galite ką nors pasikviesti. Išsimaudykite, gal net vonioje su putomis Paklibinkite kompiuterį. Išsinuomokite komedijinių filmų. Išeikite ilgam pasivaikščioti. Šokite. Vienas(a) namuose arba su draugu(e). Gerai valgykite. Maišykite jūsų mėgstamą maistą su tuo, kurį jum reikėtų valgyti. Praleiskite laiką, žaisdami su vaiku. Nusipirkite sau dovaną. Paskambinkite draugui. Perskaitykite juokingas laikraščių dalis. Padarykite kam nors, ką nors netikėtai malonaus. Padarykite sau ką nors neįtikėtinai malonaus. Išeikite laukan ir pažiūrėkite į dangų. Atlikite kokius nors pratimus, būdami lauke, tik ne per rimtai. Ravėkite piktžoles ar šiaip pakasinėkite. Dainuokite! Jei bijote kritiškų kaimynų atsiliepimų, išvažiuokite kur nors ir ramiai sau traukite mašinoje. Dainuoti senas mėgstamas dainas yra kažkas tokio… Ypač padeda lopšinės. Pasirinkite mažą ir lengvą užduotį (pvz. išvalyti grindis) ir ją įvykdykite. Jei mokate – medituokite, tai tikrai padeda. Bet jei esate tikrai smigęs, tai padaryti bus beveik neįmanoma. Jūsų sugebėjimas medituoti grįš, kai tik pakils nuotaika.

Atrodytų, kad pavasaris neša gerą nuotaiką, džiaugsmingą laukimo jausmą, bet, pasirodo, ne visiems. Psichiatrai žino, kad šiuo metų laiku pagausėja pacientų, sergančių depresija. Pavasarinė depresija dažniau sukelia nerimą, sujaudinimą, padidėjusį aktyvumą. Statistika rodo, kad pavasarį padidėja savižudybių skaičius, kuris siejamas su pavasarinės depresijos ypatumais (autoagresija). Sergančiajam depresija gyventi darosi sunku, nes ši liga paveikia nuotaiką, protą, kūną, elgesį, bendravimo sugebėjimus. Svarbu suprasti, kad depresija nėra vienalytė liga. Skirtingiems asmenims ji pasireiškia skirtingai. Net depresiją sukeliančios priežastys gali būti skirtingos – vieniems ji išsivysto dėl sutrikusios hormonų pusiausvyros, kitiems dėl sunkių išgyvenimų, tretiems po persirgtos kitos ligos, o kai kuriems ji pasireiškia tam tikrais metų laikotarpiais (sezoninė depresija). Depresijos simptomai taip pat gali išsivystyti sergant kitomis psichikos ligomis (pvz., sergant adaptacijos sutrikimu, nerimo sutrikimu, įvairiomis priklausomybėmis, demencija, šizofrenija ir kt.). Kiti depresijos simptomai: susilpnėjusi dėmesio koncentracija (skundžiamasi „pablogėjusia atmintimi“); sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi; kaltės ir savęs nuvertinimo idėjos, nepasitikėjimas savimi, dėl daugelio gyvenimo įvykių sergantysis linkęs prisiimti kaltę; ateitis kelia baimę, nerimą; kyla mintys apie mirtį ar savižudybę; sutrikęs miegas (nemiga ar mieguistumas).

Depresija – tai nuotaikos sutrikimas, kuriam būdinga liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, sulėtėjęs mąstymas, energijos stoka, prislopinti judesiai ir kalba. Greta šių pagrindinių depresijos požymių, dažnai pasireiškia ir savęs nuvertinimo, kaltumo idėjos. Depresija yra plačiai paplitęs sutrikimas, nurodoma, kad net 10 procentų visų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, dažniau sutrikimas pasitaiko moterims. Depresijai išsivystyti svarbios yra vidinės ir išorinės priežastys. Manoma, kad depresiją sukelia paveldėtas smegenų veiklos biocheminis sutrikimas. Svarbūs depresijos mechanizme yra neuromediatoriai (medžiagos, atsakingos už signalų perdavimą smegenyse) serotoninas, noradrenalinas ir kiti. Depresijai atsirasti rizika padidėja sergant sunkiomis somatinėmis ligomis, ištikus psichologinei traumai, esant ilgai trunkančiam stresui, esant hormonų kiekio kraujyje svyravimams (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo). Depresinis sutrikimas diagnozuojamas tada, kai ne trumpiau nei dvi savaites trunka prislėgta, liūdna nuotaika, būna energijos stoka, apatija. Taip pat pasireiškia ir lydintys simptomai: interesų susiaurėjimas, malonumo pojūčio praradimas, miego sutrikimai (dažnai sunku užmigti vakare, atsikelti ryte, žmogus nesijaučia pailsėjęs, būna mieguistas dieną), nerimas, dėmesio sutrikimai, kaltės, pesimizmo ir savęs nuvertinimo jausmai, nuolatinis nuovargis, sutrikęs apetitas ir kūno svorio pokyčiai.

Sveikatai skirtose televizijos ir radijo laidose, įvairiuose periodiniuose leidiniuose vis dažniau vartojamas terminas “depresija”. Ne mažiau populiarus šis terminas ir buitinėje kalboje, kur depresija dažnai tapatinama su bloga nuotaika. Tačiau depresijos apibrėžimas teigia, kad tai yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis liūdna nuotaika, sumažėjusiu energingumu, aktyvumu ir pasitenkinimu bei padidėjusiu nuovargiu. Nors depresija paauglystėje yra viena iš dažniausių patologijų, visuomenė kreipia dėmesį tik į suaugusiųjų depresiją, o vaikų ir paauglių depresija tebelieka specialistų diskusijų objektu. Kaip pasireiškia paauglių depresija? Depresijos paauglystėje žalingumas pasireiškia ne tik dideliu sergamumu, mirtingumu dėl savižudybių, bet ir įvairiomis psichosocialinėmis problemomis, tokiomis kaip narkotinių medžiagų vartojimas, mokymosi, bendravimo sunkumai, blogas prisitaikymas mokykloje ir namuose, nusižengiantis elgesys. Tai leidžia teigti, kad depresija šiame amžiaus tarpsnyje yra viena iš didžiausių visuomenės sveikatos problemų. Simptomai. Netipinė depresija. Netipinei paauglių depresijai būdinga nemiga nakties pradžioje ar padidėjęs mieguistumas; apetito ir svorio padidėjimas; paūmėjimas vakare; impulsyvi nuotaika. Jei suaugusiesiems būdingesnis užsidarymas savyje, vienatvė, sustingimas, susikoncentravimas ties savais pergyvenimais, tai tarp paauglių depresijos simptomų vyrauja padidėjęs jautrumas ir tarpasmeninių santykių nestabilumas.