Masažas ir jo paskirtis
Šiuolaikiniame pavidale šis žodis atėjo į rusų kalbą iš Prancūzijos ir kilo iš prancūziško veiksmažodžio "masser" - trinti, o prancūziškas veiksmažodis atėjo iš arabų kalbos, arabiškai "la mass" - liesti, čiupinėti. Lotynų kalboje "massa" - prilipti prie pirštų, o graikiškame "masso" - spausti rankomis. Senovės žydų kalboje "maschesh" apčiuopti, o sanskrite "makh" - čiupinėti. Europoje, Azijoje, Amerikoje, Afrikoje, Australijoje ir visose salose, kur buvo įžengusi žmogaus koja, masažas žinomas nuo neatmenamų laikų ir kiekvienoje tautoje egzistuoja savo masažo istorija ir savos tradicijos. Galingos pramonės ir technikos amžiuje, spartėjant mūsų gyvenimo ritmui, daugėja ligų, kurių didumą lemia įtampa. Todėl vėl prisimenami tradiciniai būdai ir įsitikinama, kad jie veiksmingi. Šie būdai vertinami vis labiau ir labiau, jie papildo šiuolaikinę moderniąją mediciną. Žmonėms jau nuo pirmykščio būvio laikų giliai įaugęs poreikis lytėti ir būti liečiamiems. Mes nevalingai triname sopamą vietą, glostome vienas kitą, norėdami nuraminti. Daugeliu atvejų jį pakeičia masažas. Masažo metu atsiranda ryšys tarp duodančiojo ir imančiojo, hipnotizuojamas judesių ritmas ir atsipalaidavimas suteikia ramybę tiek vienam, tiek kitam. Šiandien daugelis įsitikina, kad kartais pašalinti negalią galima, atgaivinant savo natūralų gyvybingumą, glūdintį mumyse. Trokšdami sveikatos mes tikrai galime padėti sau ir kitiems.