Nesveika mityba

Europos Komisija (EK) paskelbė, kad ES šalyse leidžiama auginti genetiškai modifikuotą (GM) bulvių veislę “Amflora”. Tikslas – gauti didesnį atitinkamos sudėties krakmolo kiekį, kuris bus naudojamas popieriui gaminti. Bet… GM bulvėmis leista šerti gyvulius, nors valgyti jos netiks. Gamtos puoselėtojai nesutinka su šiuo sprendimu, tačiau EK pareiškė, jog sprendimas priimtas remiantis daugumos mokslininkų išvadomis. Čekijoje ir Vokietijoje jau šiemet bus kasamas GM “Amflora” bulvių derlius, o švedai ir olandai šių GM bulvių derliaus sulauks kitąmet. Ar mūsų ūkininkai augins šias genetiškai modifikuotas bulves? Lietuviai žemdirbiai jų lyg ir neaugins, ir ne dėl gamtos puoselėtojų keliamo vajaus. Krakmolo gamyba šalyje galutinai sužlugdyta prieš kelerius metus, nes EK neatsižvelgė į daugkartinius ŽŪM prašymus padidinti maistinio krakmolo gamybos kvotas iki 10 tūkst. t. Euroderybininkų išsiderėta 1 211 t kvota nesudarė galimybių pelningai dirbti nei AB „Stumbras“ Antanavo krakmolo gamyklai (Marijampolės r.), nei „Ambraziškių krakmolui“ (Molėtų r.). Prieš porą dešimtmečių ES iškilo problema, kaip pagaminti pramonei reikalingo krakmolo, kurio sudėtyje būtų tik amilopektinas. Kaip sakė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialo direktorius dr. Almantas Ražukas, selekcininkai daug dirbo, bet sukurti tokių veislių nepavyko. Tad nutarta genetiškai modifikuoti kai kurias bulvių veisles. Pramoninio krakmolo gamybos technologija taps paprastesnė, sumažės išlaidos gamybai.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas neseniai svarstė Seimo narių D. A. Barakausko ir R. A. Ručio pateiktą Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) įstatymo pakeitimo projektą. Juo siekiama Lietuvoje uždrausti genetiškai modifikuotų augalų auginimą tiek komerciniais, tiek bandymų tikslais. Visi į svarstymą susirinkę parlamentarai ir valstybinių institucijų atstovai šią iniciatyvą entuziastingai palaikė. Taigi Lietuva pagaliau turi tai, ko ilgai trūko šiuo klausimu. Tai ryžtinga politinė valia. Iš esmės draudimai auginti visų rūšių GMO prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms, tačiau tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje – visame pasaulyje skamba jau ne vienerius metus. Šalys viena po kitos nebepaiso joms primestų tarptautinių įsipareigojimų ir uždraudžia savo šalyje auginti prieštaringai vertinamus genetiškai modifikuotus augalus. Lenkija dėl to jau teisiasi su Europos Komisija. Bulgarija taip pat jau gavo šešis įspėjimus. „Monsanto” kompanijos genetiškai modifikuotus kukurūzus MON810 savo teritorijoje uždraudė auginti jau penkios ES šalys. Visos jos rėmėsi austrų mokslininkų atliktais tyrimais, parodžiusiais, kad pamaitinus laboratorines peles šiais kukurūzais – net ketvirtoje palikuonių kartoje randama išsigimimų. Ypač skaudus praradimas šiai JAV korporacijai buvo Vokietija. Vokietijos vyriausybei uždraudus šalyje auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus, „Monsanto” ją apskundė teismui. Pastarasis skundą atmetė.

Europos Komisija prieš savaitę leido sodinti genetiškai modifikuotas bulves. Pavojaus, kad iš jų bus gaminami didžkukuliai, nėra – maistui jos nebus vartojamos. Bet įdare šių bulvių pėdsakų ateityje gal ir bus, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Europa beviltiškai atsilieka nuo JAV ar Kinijos pagal plotus, kuriuose auginami genetiškai modifikuoti organizmai (GMO). Vokietijos koncerno BASF išvestai bulvių veislei „Amiflora“ suteiktas leidimas – vos antrasis Europos Sąjungos istorijoje po JAV genų inžinerijos milžinės „Monsanto“ patobulintų kukurūzų. Šiuos leista sėti daugiau nei prieš dešimt metų. Pasak „Lietuvos ryto“, Lietuvoje nei viena, nei kita kultūra kol kas neauginama. Tačiau paguoda menka: kiek suvalgome genetiškai modifikuoto maisto – lieka tik spėlioti. „Lietuvos rytas“ primena, kad prieš trejetą metų Lietuvos žemdirbystės institutas šalia Vėžaičių (Klaipėdos r.) buvo užsimojęs užsėti bandymų lauką genetiškai modifikuotais rapsais. Tačiau Aplinkos ministerija nedavė leidimo. Mat nei valdininkų, nei visuomenės nepavyko įtikinti, kad šie augalai nesusikryžmins su įprastais ir neturės poveikio aplinkai.

Mokslininkai sukūrė genetiškai modifikuotus pomidorus, kurie švieži išbūna mėnesiu ilgiau nei įprasti. Genetiškai modifikuoti vaisiai švieži išlieka 45 dienas – tris kartus ilgiau nei normalūs pomidorai, kurie vysti pradeda maždaug po 15 dienų. Mokslininkai mano, kad jų pasiekimas padės pratęsti ir kitų vaisių gyvenimą. Be to jie tikisi, kad atradimas prisidės ir prie vaisių pigimo. Prailginant pomidorų gyvenimą, rašo britų „The Daily Telegraph“, buvo „išjungti“ genai, atsakingi už dviejų enzimų gaminimą. Paprastai šie proteinai yra atsakingi už vaisiaus nokimą. Panašūs procesai vyksta ne tik pomidoruose, bet ir kituose vaisiuose, vadinasi mokslininkų technika gali būti pritaikoma auginant mango, papajas ar bananus. Mokslininkai teigia, kad pakeitimai nesukėlė jokių kitų pasikeitimų. Naujieji pomidorai auga normaliai, bręsta tuo pačiu laiku kaip ir visi likę pomidorai. Šių vaisių derlius būna toks pats kaip ir nemodifikuotų pomidorų. Mokslininkai savo tyrimo rezultatus publikavo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“. Genetiškai modifikuotų produktų kritikai teigia, kad šis pasiekimas neatskleidžia, ar vaisiai nebus pavojingi sveikatai – dar netirtas ilgalaikis jų poveikis.

Kinijos vyriausybė leido pradėti šalyje auginti komercinės paskirties genetiškai pakeistų ryžių veisles. Ši šalis tapo pirmąja pasaulyje, kurioje įteisintas genetiškai pakeistų ryžių auginimas maisto pramonės poreikiams, pranešė „New Scientist“. Pasak leidinio, genetiškai pakeisti ryžiai Kinijoje bus pradėti auginti jau kitais metais. Šiuo metu vykdomi naujųjų veislių bandymai eksperimentiniuose laukuose. Kinijos žemės ūkio ministerija leido naudoti dvi genetiškai pakeistų ryžių veisles – „Huahui 1“ ir „Bt Shanyou 63“. Abiejose yra iš Bacillus thuringiensis bakterijų paimtų „Bt“ baltymų, kurie apsaugo ryžius nuo stiebus pažeidžiančių kenkėjų. Šie vabzdžiai ryžių pasėliams Kinijoje kenkia labiausiai. Pasak Kinijos Mokslų akademijos atstovų, pirmiausia šių kenkėjams atsparių ryžių veislių auginimas 2011 m. bus pradėtas Hubėjaus provincijoje – viename svarbiausių ryžių gamybos regionų, o po to išplis po visą šalį. Beveik visas Kinijoje išaugintas ryžių derlius skirtas savo rinkos poreikiams – ši šalis eksportuoja tik 1 proc. visų joje išaugintų ryžių.

Kol specialistai ginčijasi dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) poveikio, sveikas protas pataria išlikti atsargiems. O kaip tai padaryti, kai trūksta net elementarios informacijos, aiškinasi Rasa Navickaitė. Praėjusią savaitę „seimūnas“, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys Dailis Alfonsas Barakauskas pateikė pasiūlymą dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) įstatymo papildymo. Jame siūloma, kad užrašai, įspėjantys apie produkto sudėtyje esančius GMO, atsirastų ir vitrinose šalia nefasuotų maisto produktų. Taip pat įspėjimai turėtų atsirasti ir viešojo maitinimo įstaigų valgiaraščiuose. Trečias pasiūlymo punktas siūlo, kad specialus ženklinimas atsirastų ir ant tų maisto produktų, kurie buvo pagaminti ar gauti iš GM pašarais šertų gyvūnų. Įstatymo papildymas neabejotinai skamba kaip žingsnis didesnės pagarbos vartotojo teisėms link. Tačiau atrodo, kad į klausimus, susijusius su GMO, paprastų atsakymų nebūna. „Atgimimo“ kalbintas biochemikas Leonas Grinius teigia, kad niekur Europoje tokių draudimų nėra, tai esąs „naujas pono Barakausko išradimas“. Profesorius mano, kad ėmus Lietuvoje žymėti mėsą, gaunamą iš GMO pašarais šertų gyvūnų, žmonės paprasčiausiai pirks pigesnę lenkišką, kuri bus nežymėta, tačiau taip pat turinti sudėtyje GMO. Pašnekovo teigimu, dauguma Lietuvoje auginamų gyvulių yra šeriami genetiškai modifikuotais pašarais, tad šitoks įstatymo patobulinimas tik kenktų mūsų ūkiui.

Ant gyvųjų būtybių kailio kitos gyvosios būtybės vis sumano daryti šiokius tokius eksperimentus. Kartais, žiūrėk, žmogus sako, jog tai yra labai gerai (vaistų gamyba), kartais pasimuistoma ir teigiama, jog „naujieji mengelės ateina“… Tad šioje šviesoje, o ir mūsų šalies Aplinkos ministerijai uždraudus atlikti Lietuvoje eksperimentus su genetiškai modifikuotais (GM) kukurūzais (ties Dotnuva) ir rapsais (ties Vėžaičiais), norisi teirautis Jūsų: ar gyvenimas ekologinio ūkininkavimo propaguotojams jau ir šviesus?.. Juk nėra didelė paslaptis, jog GM kukurūzai Lietuvoje jau sėjami – niekas apie tai net nešvilpauja. Tiesa, čia vadovaujamasi taisykle: nepagavo – ne vagis! Mat nėra sunku atsigabenti GM kukurūzų ar rapsų sėklos, pasėti ir džiaugtis: chemikalams kukurūzas atsparus, piktžolės išnyko, pašaro yra puikaus, gyvuliai juo šeriami, pienelį žmonės geria, per barzdą varva, o apie GMP – nė čiukšt!.. Tatai, Aplinkos ministerija atšaukė kai ką, tačiau ar „nesijuokia puodas, kad katilas juodas“?.. Dėl tų bandymų?.. Čia aplinkos ministras gali išduoti, gali ir neišduoti leidimą. Tačiau jei ES bus nutarta, jog galima auginti kokius GM kukurūzus, – viskas. Nes esame juk ES nariai. Lieka tik kai kurios procedūros. Jas, žinoma, galime apsunkinti. O ką būtų atnešę tie legalūs bandymai atvirame lauke su GM rapsais ir kukurūzais? Mūsų mokslininkai būtų laviravę, nes jie juk būtų buvę tik samdiniai. Tie samdiniai mums būtų greitai tapę aiškūs, tačiau šeimininkai?

Štai prieš mane ant stalo guli violetinis pomidoras. Tiksliau sakant tiek, kiek iš jo liko. Kitką jau suvalgiau. Šiaip pomidorų nemėgstu, bet tie violetiniai patinka. Skonis geras. Žinau, kad tas pomidoras – GMO, tai yra genetiškai modifikuotas, todėl mintyse dėkoju biotechnologams, sugalvojusiems tokį augalą. Tie GMO patinka ne tik man. Lesyklon padedu genetiškai modifikuoto margarino gabalą zylutėms – lesa net pasičepsėdamos. Tik dažnai nespėja sulesti – atskrenda kaimynės šarkos ir visą gabalą nusineša sau. Užtat zylutėms lieka genetiškai modifikuotų saulėgrąžų, taip pat ir kviečių kruopų, paskanintų genetiškai modifikuotu aliejumi. O kai atidarau šaldytuvą ir užmetu akį į jo turinį, matau, jog viskas ten – daugiau ar mažiau modifikuota. Iki kūdikių tyrelių imtinai. Gal specialiai visa tai užsisakinėju iš kokios nors GMO firmos? Ne. Paprasčiausiai, kaip ir kiti žmonės, perku parduotuvių maisto skyriuose. Mat jeigu įdėmiau patyrinėsime, tai etiketės su užrašais „GMO produktas“ būna tik ant tų prekių, kurios „grynakraujės“. O kai didesnės ar mažesnės sudėtinės GMO dalys įvairiausiais keliais patenka į vadinamus „švarius“ produktus, šitą nustatyti sunku. Reikėtų labai sudėtingai tikrinti kiekvieną vištos kiaušinį. Jeigu jau taip, tai kodėl vis dar tęsiasi nors ir labai negausios, bet triukšmingos protesto akcijos prieš GMO? Turėjo žmogus draugą – meškiną. Žmogus užmigo po berželiu, o meškinas žiūrėjo, kad saldaus miego niekas netrukdytų.

„Žaliojo pasaulio“ 7-ame numeryje skaitytojus jau informavome, jog vasario 14-15 dienomis buvo surengta konferencija „Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) naudojimas ir visuomenės požiūris“. Renginys vyko Trakų rajone esančiame verslo ir laisvalaikio centre „Margis“ (Penkininkų kaime). Tad aptartos GMO naudojimo perspektyvos Lietuvoje, galimas šių organizmų ir produktų poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai, teikimas vartotojų rinkai, informacijos visuomenei teikimo svarba, etiniai klausimai, Lietuvos visuomeninių organizacijų požiūris į GMO naudojimą. Konferenciją organizavo Aplinkos ministerija, Pasaulio aplinkos fondas ir Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos projektas „Biosaugos sistemos įgyvendinimas Lietuvoje”. Tai lyg ir antroji to projekto dalis. Po šios konferencijos išsamiau papasakoti apie GMO naudojimo perspektyvas Lietuvoje, o ypač – žemės ūkyje, paprašėme Aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėją dr. Danių LYGĮ. Tai buvo įžanginė konferencija prasidėjus JT remiamam projektui „Biosaugos sistemos įgyvendinimas Lietuvoje“. Turiu pasakyti, jog mūsų ministerijoje jau aptariamos paraiškos, kuriomis prašoma įsileisti į Lietuvą atlikti eksperimentus žemės ūkyje su GMO. Tad ir susidomėjimas minėtuoju renginiu buvo didelis – norinčių dalyvauti buvo kur kas daugiau nei būta salėje vietų. Malonu, jog konferencijoje dalyvavo ir medikai, džiaugiuosi atsiradusiais sąlyčio taškais su gydytojais.

„Žaliajame pasaulyje“ publikuotas įdomus Zenono Butkevičiaus straipsnis apie violetinį pomidorą ir naująsias biotechnologijas, kurių sukurtais produktais neišvengiamai tenka naudotis visiems. Tiesa, aprašyto labai skanaus violetinio pomidoro man taip ir nepavyko rasti nei turguose, nei prekybos centruose, nei sveiko maisto parduotuvėse. Nepavyko, nes ten jų niekada ir nebuvo. Užtat lentynose gausybė tradicinių spalvų puikiai išlaikytų, tačiau „medinio“ skonio daržovių. Sezonas mažuose turgeliuose, kur prekiaujama soduose užaugintomis gėrybėmis, prasidės dar negreitai. Tikėtina, kad ten nebus prekiaujama violetiniais pomidorais. Reaguodama į straipsnyje išsakytas mintis, norėčiau pratęsti įdomią diskusiją. Tikiuosi, kad prie šios plačiai aptarinėjamos temos prisijungs ir daugiau skaitytojų. Kalbant apie ilgalaikį GM maisto poveikį graužikams, primatams ir jų giminaičiams žmonėms, laboratorijose atliekami eksperimentai prieinami nedidelei saujelei žmonių, tuo tarpu visiems kitiems belieka remtis jų pateikiama informacija, kurios objektyvumu niekas nedraudžia abejoti. Populiarioje spaudoje kaunasi du frontai, tiesa, konkrečias mokslininkų, dirbusių su GMO, pavardes ir jų darbų aptarimą teko matyti tik GMO priešininkų straipsniuose. Šioje kovoje jau dabar aiški viena tiesa – nuo seniausių laikų laimi tas, kuris turi didesnį pinigų kapšą. Pietų šalyse teisus yra garsiau rėkiantis, šiauriečiai gi pasaulį valdo tyliai – pirkdami ir pakreipdami balsus reikiama linkme.