Užmuškime GMO!
Štai prieš mane ant stalo guli violetinis pomidoras. Tiksliau sakant tiek, kiek iš jo liko. Kitką jau suvalgiau. Šiaip pomidorų nemėgstu, bet tie violetiniai patinka. Skonis geras. Žinau, kad tas pomidoras – GMO, tai yra genetiškai modifikuotas, todėl mintyse dėkoju biotechnologams, sugalvojusiems tokį augalą. Tie GMO patinka ne tik man. Lesyklon padedu genetiškai modifikuoto margarino gabalą zylutėms – lesa net pasičepsėdamos. Tik dažnai nespėja sulesti – atskrenda kaimynės šarkos ir visą gabalą nusineša sau. Užtat zylutėms lieka genetiškai modifikuotų saulėgrąžų, taip pat ir kviečių kruopų, paskanintų genetiškai modifikuotu aliejumi. O kai atidarau šaldytuvą ir užmetu akį į jo turinį, matau, jog viskas ten – daugiau ar mažiau modifikuota. Iki kūdikių tyrelių imtinai. Gal specialiai visa tai užsisakinėju iš kokios nors GMO firmos? Ne. Paprasčiausiai, kaip ir kiti žmonės, perku parduotuvių maisto skyriuose. Mat jeigu įdėmiau patyrinėsime, tai etiketės su užrašais „GMO produktas“ būna tik ant tų prekių, kurios „grynakraujės“. O kai didesnės ar mažesnės sudėtinės GMO dalys įvairiausiais keliais patenka į vadinamus „švarius“ produktus, šitą nustatyti sunku. Reikėtų labai sudėtingai tikrinti kiekvieną vištos kiaušinį. Jeigu jau taip, tai kodėl vis dar tęsiasi nors ir labai negausios, bet triukšmingos protesto akcijos prieš GMO? Turėjo žmogus draugą – meškiną. Žmogus užmigo po berželiu, o meškinas žiūrėjo, kad saldaus miego niekas netrukdytų.