Komunikacija

Avaya sukūrė sekančios kartos bevielio LAN bazinę stotelę (Access Point-3), kuri informacijos perdavimui naudos 5GHz dažnio radijo bangas ir užtikrins didesnį perduodamų duomenų greitį. Bazinė stotelė AP-3 turi galingą procesorių ir dvi vietas 32-bitų CardBus tipo kortelėms instaliuoti. Tai įgalina į vieną bazinę stotelę instaliuoti vieną 11 Mbps, 802.11b standarto radijo kortelę ir naują 802.11a standarto radijo kortelę, kurios turėtu netrukus pasirodyti rinkoje. Tokia architektūra užtikrina palaipsnį perėjimą nuo dabar naudojamų 2.4 GHz 11 Mbps radijo kortelių prie naujo standarto 5 GHz radijo kortelių, kurios galės dirbti iki 54 Mbps greičiu. Bazinėje stotelėje AP-3 abiejų standartų radijo kortelės gali dirbti vienu metu, kas užtikrina investicijų saugumą, palaipsnį perėjimą nuo vienos technologijos prie kitos.

Kaip ir įprastame tinkle, į kiekvieną kompiuterį yra instaliuojama bevielio tinklo plokštė; tai atlikus kompiuteris jau gali būti jungiamas į bevielį tinklą. Kaip ir tradicinis “Ethernet” tinklas, bevielis LAN siunčia duomenis paketais. Kiekvienas kompiuteris gauna pastovų savo identifikacijos numerį, vadinamą adresą, kuriuo siunčiami jam skirti duomenų paketai. Iš kompiuterių duomenys yra perduodami į bazinę stotelę (“Access Point”)- mažą dėžutę su antena, kuri yra montuojama ant sienos ar lubų. Gavusi signalą bazinė stotelė jį sustiprina ir persiunčia į kitus kompiuterius radijo bangų, arba tradicinio Ethernet tinklo pagalba.

Lyginant tradicinio “laidinio” ir bevielio tinklo savybes, pastarasis turi aiškių privalumų. Kaip pavyzdį paimkime paprasčiausius verslo susitikimus. Be jų, joks verslas nėra įmanomas. Susitikimai reikalingi keistis informacija, nagrinėti problemas, išdėstyti pasiūlymus ar kurti planus. Tokiu būdu didelė dalis darbuotojų laiko, o tuo pačiu ir jų darbo sąnaudų yra skiriama susitikimams. Jiems savo ruožtu yra bandoma iš anksto numatyti vietas ir paruošti visas tam reikalingas patalpas ir priemones: projektorius, kompiuterius ir t.t. Tam taip pat išleidžiama krūvos pinigų, tačiau ilgainiui rezultatas vis dėlto dažnai būna toks, kad balta nešiojama lenta ir spalvoti markeriai tarnauja kaip patogiausia ir lanksčiausia vaizdinė priemonė, nes paruošta patalpa yra užimta, o susitikimo vietoje paprasčiausiai neįmanoma prisijungti prie tinklo ir pasiekti norimą informaciją.

Be akivaizdžios praktinės naudos, kai informacija gali būti pasiekiama, kada jos reikia, bevielis LAN yra lengviau instaliuojamas, plečiamas ir prižiūrimas nei tradicinis tinklas. Bevielių tinklų diegimas yra žymiai ekonomiškesnis, ypač tose vietose, kur instaliuoti kabelius yra nepatogu arba problematiška. Pavyzdžiui, jei gatvė ar kita kliūtis skiria ofisus, pigiau kainuoja jų apjungimas bevieliu tinklu, nei fizinis kabelių tiesimas ar skirtinės linijos nuoma. Bevielis LAN taip pat yra patogus ir ofiso svečiams-atvažiavus nereikia ieškoti laisvo tinklo lizdo tam, kad perskaitytum savo elektroninį paštą ar atsispausdintum dokumentus. Todėl toks sprendimas yra ypač patogus viešbučiuose, konferencijų salėse ar oro uosto laukimo salėse.

Nors bevielis LAN jau keletą metų yra naudojamas ir nėra staigmena Lietuvos vartotojams, pagerinus greitį ir patobulinus stabilumą, bevielė alternatyva pastaruoju metu tapo finansiškai ir techniškai patrauklesnė. Iki šiol bevieliai tinklai turėdavo tris pagrindinius trūkumus: mažas greitis, aukšta kaina ir neužtikrintas perduodamos informacijos saugumas. Laimei, pirmaujančios šioje srityje kompanijos padarė didelį progresą sprendžiant šias problemas. Patvirtinus IEEE 802.11b standartus, Ethernet kokybės duomenys perduodami 11 Mb/s greičiu, kurio pilnai užtenka įprastam naudojimui.

Natūralu, kad bevieliai LAN vis dar turi potencialių “spąstų”. Prieš instaliuodami bevielį tinklą visuomet atsižvelkite į aplinką, pavyzdžiui, laikykitės atokiau nuo lifto šachtų arba kavinių. Lifto šachta užblokuos radijo signalus, o mikrobanginės krosnelės dažnai veikia tame pačiame bangų diapazone kaip ir bevielis LAN (2.4GHz). Tokie trukdžiai gali įtakoti siunčiamos informacijos kokybę arba klaidas siunčiamuose duomenyse.
Todėl prieš instaliuodami, gerai išanalizuokite patalpas; jei įmanoma, atlikit radijo tinklo testavimą.

Be pasaulyje šiuo metu dominuojančios Lucent Technologies (Avaya) Orinoco įrangos (nuo Lucent Technologies atsiskyrus kompanijai Avaya, Orinoco siūlo abi) bevielius radijo tinklus siūlo Cisco, 3Com, Ericsson, Breezecom ir kiti gamintojai. Žurnalo PC Week specialistai atlikę bandymus ir įvertinę įrangos savybes padarė išvadą, kad vartotojams rekomenduoti galima Cisco Aironet, 3 Com AirConnect, tačiau geriausią įspūdį paliko Lucent Technologies Orinoco bevielių radijo tinklų įranga. Pagal minėtą IEEE 802.11b standartą, sertifikuotų gamintojų produktai “susišneka” tarpusavyje, tačiau, kaip rodo praktika, dalis savybių ir greičio yra prarandama. Todėl sistema veikia stabiliau, kai kompiuteriai aprūpinti to paties gamintojo įranga.

Nepriklausomi testuotojai patvirtino, kad naujasis “Lucent Technologies” serveris (tarnybinė stotis) “DHCP 5.2” yra 13 proc. spartesnis nei anksčiau. Informacijos technologijų kompanijos “Lucent Technologies” serveris “Dynamic Host Configuration Protocol” (DHCP) tapo dar spartesniu. Remiantis nepriklausomais laboratorijos “Exodus Performance” tyrimų duomenimis, naujausia DHCP serverio versija yra 13 proc. spartesnė nei anksčiau. Testavimo rezultatai parodė, kad naujasis “Lucent Technologies” serveris gali identifikuoti daugiau kaip 79 tūkst. IP adresų per minutę. Anot “Lucent Technologies” viceprezidento Madan Kumar, naujasis DHCP serveris pasižymi ne tik itin didele sparta, tačiau ir papildomomis galimybėmis.

Tokio tinklo magistralėje kiekvienas kompiuteris yra įjungtas taip, kad galėtų ne tik siųsti ir priimti jam skirtą informaciją, bet ir retransliuoti toliau tą jos dalį, kuri adresuota ne jam. Tam, kad, dugedus kuriam nors kompiuteriui, žiedinis ryšys nenutrūktų, retranslaivimo stiprintuvai paprastai atskiriami nuo paties kompiuterio. Paprasčiausiu atveju žiediniame tinkle būtų galima dirbti “tuščio lango” būdu. Tačiau tik tol, kol kuris nors siuntėjas apsirikęs nurodys tinkle nesančio gavėjo adresą. Tuomet informacija keliaus ratu – kiekvienas kompiuteris ją vis perdavinės sekančiam. Šis atvejis rodo, kad tokiame tinkle reikalingas tam tikras centralizuotas valdymas – kažkas turi sekti ir pašalinti “niekieno” informaciją ir pranešti apie tai siuntėjui.

Šalia “Port Settings” mygtuko yra “Advanced…” mygtukas, nuspauskite jį. Atsiradusiame lange “Advanced Connetions Settings” uždekite varneles an tų parametrų, kuriuos išvardinsiu: “Use error control”, “Compress data”, “Use flow control” ( tašką nustatykite ant “Hardware (RTS/CTS)”). Kitus laukelius palikite tuščius, o jeigu juose jau uždėtos varnelės, tada jas nuimkite. Nusistatykite prievadų parametrus. Spragtelėkite dešiniuoju klavišu “My computer” piktogramą, pasirinkite “Properties”, susiraskite aplanką “Device manager”, po to skyrių “Ports”. Išskleidę šį skyriu, pasirinkite tą prievadą, kuriuo naudojasi jūsų modemas. Pasirinkę prievadą, paspauskite lange žemiau esantį mygtuką “Properties”. Atsiradusiame lange pasirinkite skyrių “Port settings” ir nustatykite “Bits per second” didžiausią parametrą. “Flow control:” laukelyje turetu būti nustatyta “Hardware” reikšmė.