Komunikacija

Duomenų persiuntimas kabeliniais tinklais gali būti vykdomas skirtingais kanalais. Kaip jau buvo pasakyta, yra du variantai kabelinio modemo pajungimui – simetrinė ir nesimetrinė kabelinių sistemų pajungimas. Simetrinė architektūra turi eilę trūkumų, ribojančios jos vartojimą. Paruošti spartų greitį per simetrinį kabelinį tinklą sunku ir brangu, todėl, kad atbulinis signalo perdavimas vykdomas neefektyviai. Tiesioginis signalo perdavimas stipriai veikia atbulinį, kadangi visa informacija perduodama vienu kanalu. Maršrutizavimas ir apsauga apžvelgiami kaip išoriniai sistemos elementai. Būtent dėl to kabelinių modemų gamintojai atiduoda pirmenybę nesimetrinei architektūrai, kuri turi kitus privalumus. Plačiai naudojama bevielio tinklo ribose, kadangi atbulinį ryšį su stotimi dažnai reikia vykdyti telefono pagalba arba ISDN tinklais. Galima kurti tinklus su minimaliu siuntimo ir gavimo duomenų perdavimo skirtumu. Minimalūs reikalavimai atbuliniam duomenų perdavimui. Duomenų perdavimo ir gavimo kanalų atskyrimas leidžia naudoti esamą aparatūrą duomenų perdavimui nuo stoties iki vartotojo.

Atsiradusios sistemos populiarumas arba programinio produkto tiesiogiai priklauso nuo jau esamomis progaminėms įrangoms. Šia kryptimi RadioLAN kūrėjai ir akcentuoja, derindami savo įrangą su esamais rinkoje lokaliniu kabelių tinklais. Tokiame sprendime yra didelis šios įrangos potencialas tolimesniam rinkos užkariavimui. Iš vienos puses, siūloma RadioLAN aparatūra lokalinių radijo tinklų yra reali alternatyva jau esamai panašiai įrangai. Tuo pačių naudojami aukšti nesami (naudojami tik pastato viduje) dažniai, kas leidžia keletą kartu padidinti duomenų perdavimo greitį.

Interaktyvių paslaugų populiarumas Internet tinkle sparčiai auga. 1994 m. Internet naudojosi 30 mln. žmonių, 1995 m. pabaigoje jų jau buvo 100 mln., o 1998m. pagal prognozes buvo 300 mln. Visiems šiems vartotojams parūpinti pilnavertį Internet priėjimą reikalingas spartaus greičio duomenų perdavimas. Būtent tokia priemonė yra kabelinis modemas, todėl ši technologija turi nuostabią perspektyvą, juk ja galima naudotis aukštos spartos Internet priėjimu iš namų, mokyklos arba ofiso. Kabelinių modemų naudojimas turi ir kitus privalumus: greitis, lankstumas, maštabavimas, skirtingos architektūros variantai, skirtingų protokolų palaikymas.

Programinės aparatūros pagrindą lokalių radijo tinklų firmos RadioLAN, pavadintą RadioLAN/10, sudaro specialiai sukurta tinklinė operacinė sistema 10BaseRadioLINK. Ši operacinė sistema vykdo tryjų pagrindinių tinklo funkcijų valdymą: kontrolės ir valdymo, dinaminio masterio, dinamines retransliacijos. Valdymo ir kontroles funkcijos. Operacinę sistemą valdo dinamiškai reguliuoja ir nustato kiekvieno iš lokalinio radijo tinklo mazgų.Tuo pačių automatiškai nusistato reikiamas pastoviam bendradarbiavimui lygis išėjimo galingumo ir jautrumui. Dinamiškai vyksta adaptavimas kai keičiasi lokalinio tinklo sudėtyje arba kai keičiasi radijo mazgo, įeinantis į tinklo sudėtį.

Vietinis (local area network – LAN). Tai uždarasis tinklas, aptarnaujantis mažoje teritorijoje esančius vienos organizacijos vartotojus, sujungtus telefoninio , kabelinio arba optinio ryšio kanalais (didžiausias atstumas tarp vartotojų – kelio dešimtys kilometrų). Jame paprastai naudojama speciali ryšio įranga, o ne modemai ar kitos ryšio priemonės. Toks tinklas gali būti sujungtas su kitais vietiniais tinklais bendros paskirties arba jam skirtomis ryšio linijomis. Municipalinis (metropolitian area network – MAN), įvairiomis ryšio linijomis jungiantis kompiuterių vartotojus didelėje teritorijoje (rajone, mieste). Globalusis (wide area network – WAN). Tai ryšio kanalais sujungtų mažesnių tinklų visuma.

Standartas Hiperlan pasprendžia funkcionavimą sutinkamai su dviems atviru sistemų tarpusavio modelio veikimo lygiais (Open System Interconnection OSI ). Pirmas lygis – fizinis (Physical Layer), antras kanalinis (Data Link Layer). Pirmo lygio standarto Hiperlan funkcijos yra apribuoti lygio srities pasiekimo (MAC-adresavimas). Tai reiškia kad bazinius Hiperlan reikalavimus sudaro loginio jungimo valdymo (Logical Link Control) kanalinio lygio OSI polygio, dirbantisaukščiau Hiperlan MAC. Fiziniame lygyje standartas Hiperlan turi galimybe funkcionuoti dviejose diapazonuose. Pirmas diapazonas yra apribojamas dažniais nuo 5.15 GHz iki 5.25 GHz, su galimybe praplėsti iki 5.30 GHz. Radijo aparatūra, dirbanti šiame dažnių diapozone, turi turėti galingumą 1 Vt. Antra dažnių atkarpa plečiasi nuo 17.1 GHz iki 17.3 GHz.

Tai viena labiausiai paplitusių kompiuterio tinklo konfiguracijų. Visi įrenginiai, jungiami prie centrinio kompiuterio, yra vadinami mazgais (nodes). Toks tinklas naudojamas, kai dideliam vartotojų skaičiui reikia dalytis dideliais skaičiavimo pajėgumais. Žvaigždinio tinklo kompiuteris valdo duomenų srautus tarp atskirų tinklo mazgų. Kai dauguma tinklo mazgų yra terminalai, centrinis greitaeigis didysis kompiuteris (mainframe), vadinamas valdančiuoju kompiuteriu (host computer). Kai tinklo mazgai yra asmeniniai kompiuteriai, centrinis kompiuteris paprastai esti mikrokompiuteris, turintis didelės talpos diskus, kurie naudojami mazgų informacijai saugoti. Tokio tipo centrinį kompiuterį galima vadinti bylų baze (file server).

Visu pirma, turėkite naujausias modemo tvarkykles, jas daugeliu atveju rasite savo modemo gamintojo svetainėje, arba užsukę į tvarkyklių puslapius: www.hardware.lt/drivers, http://www.windrivers.com/, http://www.drivershq.com/ ir kitus. Turėkite omenyje, kad modemas su naujausiomis tvarkyklėmis dirbs pastebimai sparčiau.

Dauguma vietinių tinklų yra magistraliniai arba žiediniai. Visi magistralinio tinklo kompiuteriai sujungiami viena magistrale – susuktų laidų pora, koaksialiniu arba optiniu kabeliu. Magistralėje vienu metu gali būti tik vieno kompiuterio siunčiama informacija. Galimi du kompiuterio prijungimo prie magidtralės būdai: centralizuotas ir laisvas. Pirmuoju būdu, kuris yra tipiškas vietiniams tinklams, vienas tinklo kompiuteris išskiriamas kaip vedantysis (boss computer), kuris pagal nustatytą algoritmą sprendžia ir duoda nurodymus, kada ir kas gali jungtis prie magistralės.

TCP/IP parametrus nusistatyti turbūt svarbiausias darbas po tvarkyklių instaliacijos. Reikėtų IPT pasiklausti kokie pas juos prisijungimo TCP/IP nustatymai, jei tai nebuvo nurodyta. Pasiekti šiuos parametrus galima taip: Spragtelėkite dešiniuoju pelės klavišu piktograma “Dial-Up Networking”, pasirinkite “properties”, susiraskite aplanką “server types”, žemiau turi būti mygtukas “TCP/IP settings…”, spragtelkite jį, atsiradusiame lange įrašykite parametrus, ties Primary DNS ir Secondary DNS. Kur Specify IP address eilutė nieko rašyti nereikia, nes kas kart prisijungus per dial-up (tel. linija) suteikiamas vis kitoks IP adresas.