Komunikacija

Sėkmingas skaitmenizuotos kalbos perdavimas viešais Frame Relay duomenų tinklais iškėlė video paslaugų perdavimo tais pačiais ryšiais atsiradimą. Skaitmeninis video nėra naujiena. Juo naudojasi daugybė ISDN vartotojų, nuomojančių linijas. Pagrindinis video informacijos apjungtos su kalba suspaudimo standartas yra pavadintas H.320. Frame Relay nėra nieko naujo. Jis egzistuoja keletą metų ir yra pakankamai paplitęs po visą pasaulį. Nauja H.320 standarte yra tai, kad naudojamas pastovus duomenų srautas maršrutizuojamas Frame Relay tinkle. Yra dvi pagrindinės techninės priežastys, dėl kurių nukenčia skaitmeninės video informacijos kokybė. Viena – tai vėlinimas, arba tiksliau jitter. Jitter yra vėlinimo nuo vieno paketo iki kito kitimas.

Daugelis iš jūsų turbūt prisimenate tą įžymią dieną, kai namuose atsirado kompiuteris. Tačiau bendravimas su naujuoju draugu, deja, palaipsniui gęsta. Jums atrodo, kad žaisti vienam jau nuobodu, kompiuterio intelektas pastebimai nusileidžia jūsiškiam, čia dar ir kaimynas iš antro aukšto vos ne kasdien pasakoja, kaip visą naktį klaidžiojo Internete ir žaidė Quake su amerikiečiais… Ir štai, po neilgų pamąstymų ir debatų su savimi, į galvą ateina paprasta išeitis: „Kursim tinklą!“. Pakankamai greitai sužinote, kad pas jus (kaimyniniame bute, įėjime, laiptinėje) yra daug vienminčių. Tačiau, kaip įvesti tinklą? Kokias tinklo plokštes išsirinkti? Ir pagaliau, pagrindinė problema: kaip apsisaugoti nuo šitų, visur egzistuojančių, hakerių, kuriems tik ir knieti įsilaužti į kompiuterį ir pavogti niekam, išskyrus jus, nereikalingus duomenis?

IP-protokole mazgo adresas, tai yra kompiuterio arba maršrutizatoriaus porto adresas, yra priskiriamas laisvai tinklo administratoriaus ir nėra tiesiogiai susijęs su jo lokaliu adresu, kaip tai pavyzdžiui realizuota protokole IPX. Priėjimu, panaudotu IP-protokole, patogu naudotis dideliuose tinkluose ir dėl jo nepriklausomumo nuo lokalaus adreso formato, ir dėl jo stabilumo, nes priešingu atveju, pakeitus kompiuteryje tinklo plokštę, šį pakeitimą turėtų įvertinti visi Interneto adresatai (tuo atveju, kai tinklas yra prijungtas prie Interneto). Lokalus adresas yra naudojamas IP-protokole tik lokaliame tinkle, kai vyksta duomenų persiuntimas tarp šio tinklo mašrutizatoriaus ir mazgo. Maršrutizatorius, gavęs skirtą vienam iš tinklų, betarpiškai pajungtų prie jo portų, mazgui paketą, paketo perdavimui turi suformuoti freimą, atitinkantį šio tinklo priimtos technologijos reikalavimus, ir jame nurodyti mazgo numerį, pavyzdžiui, jo MAC-adresą.

Optinis kabelis yra panašus į koaksialinį, tik neturi šarvo. Optinė skaidula yra sudaryta iš skaidrios šerdies (core) ir vieno ar kelių apsauginių sluoksnių (cladding), saugančių nuo išorinio poveikio ir suteikiančių optiniam kabeliui stiprumo. Ties dviejų aplinkų (šerdies ir apvalkalo) su skirtingais lūžio rodikliais riba atsiranda šviesos lūžis. Kai kritimo kampas didesnis už kritinį, šviesa nelūžta, ji visiškai atsispindi. Toliau viskas yra apsaugota plastmasiniu apvalkalu. Dažniausiai kabeliai jungiami po kelis ir apgaubiami dar vienu apsauginiu apvalkalu. Toks kabelis dažniausiai klojamas iki 1 m gylio žemėje ir, žinoma, neturi būti pažeistas klojant ar vėliau.

G.764 paketas yra sudarytas iš antraštės, šerdies, kurioje esančių duomenų užtenka norint užtikrinti mažiausią kalbos kokybę, ir papildomų bitų. Visa tai dalinama į du kadrus: vienas neša šerdies duomenis ir antraštės informaciją, o kitas išplėstus duomenis. Tinklas garantuoja tokį CIR, kuris užtikrina šerdies paketų garantuotą pristatymą adresatui. Kadrai nešantys papildomą informaciją visada pažymimi kaip galį būti išmesti (discard eligible – DE) perduodant nuo vieno vartotojo kitam, jie nėra įskaičiuojami į vartotojo CIR (naudojamą tinklo pralaidumą). Jie, jei galima, yra perduodami į tinklą, tačiau atsiradus informacijos kamščiams yra išmetami. Šis kalbos perdavimo Frame Relay tinklu metodas pakankamai gerai funkcionuoja.

Kaip charakterizuoti kompanijos SMC įrenginį Barricade? Naujienomis naudotis vis lengviau, tačiau įterpti juos į klasifikacijos rėmus – sunkiau. SMC Barricade aparatas šalia komutatoriaus funkcijų įmontuota ugniasienė (FireWall), spausdintuvo serveris, automatinis DHCP nustatymo serveris. Jis leidžia prisijungti prie išorinio lokalaus tinklo per tinklo jungtį arba per modemą. Žodžiu, – tinklo kombainas. Tam, kad patikrinti naujovę „kovinėje“ parengtyje, mes sujungėme į tinklą du PK, su įmontuotomis SMC EZ 10/100 tinklo plokštėmis, taip pat prijungėme kompanijos Hewllet-Packard nešiojamą kompiuterį OmniBook 500 su 10/100 Mbitų tinklo plokšte.

Adresas 127.0.0.1 yra rezervuotas atgalinio ryšio organizavimui, kai yra testuojama programinė įranga. Realiai paketas nėra išsiunčiamas į tinklą. Tokio adreso pavadinimas yra loopback. Jau minėta grupinio IP-adreso forma – multicast – reiškia, kad duotasis paketas turi būti parsiustas iškart keliems mazgams, kurie sudaro grupę, kurios numeris nurodytas adreso lauke. Mazgai identifikuoja patys save, tai yra patys nustato, kuriai grupei jie priklauso. Vienas ir tas pats mazgas gali įeiti į keletą grupių. Toks pranešimas, skirtingai nuo plačiai išsiunčiamo pranešimo, vadinasi daugiasiunčiamu (multicast). Grupinis adresas nėra dalinamas į tinklo ir mazgo numerių laukus, bet yra apdorojamas maršrutizatorių specialiu būdu.

Thiknet koaksialinis kabelis yra pakankamai storas, apie 0,5 colio diametro. Kartai jis yra vadinamas Standartinis Ethernet, kadangi tai buvo pirmasis kabelis panaudotas populiariuose Ethernet kompiuteriniuose tinkluose. Šiuose kompiuteriniuose tinkluose varinė magistralė yra žymiai storesne negu thinnet tipo koaksialiniuose tinkluose. Kadangi šių kabelių magistralinė šerdis yra storesnė, o tai reiškia mažesnį pasipriešinimą bei mažesnę varžą negu thinnet, todėl signalas normaliai gali būti perduodamas iki 500 metrų atstumu. Kadangi thiknet topologija gali perduoti duomenis tokiu atstumu, todėl kartais ji yra naudojama sujungti kelis thinnet kompiuterinius tinklus į vieną. Koaksialinis kabelis gali būti 50 ir 75 omų. Pirmasis naudojamas skaitmeniniam perdavimui, o antrasis – analoginiam perdavimui. Jis būna 10 – 12 mm skersmens ir yra nelabai lankstus. Koaksialiniu kabeliu galima perduoti informaciją nuo 1 iki 2 Gbps greičiu. Ilgesni negu 500 m kabeliai taip pat yra naudojami, tačiau pasiekiamas mažesnis greitis arba įrengiami stiprintuvai. Koaksialiniai kabeliai naudojami ir telefonų tinkluose, tačiau dabar daug kur keičiami optiniais kabeliais. Jie dar plačiai naudojami kabelinėje televizijoje.

Frame Relay sąsaja sukurta duomenims perduoti ISDN ir ne ISDN bazės tinklais. Visas protokolo mechanizmas ir paslaugų kokybė orientuota į duomenų ir balso perdavimą. Taigi galima pasirinkti pastovų arba kintamą vėlinimą, kuris yra būdingas paketinio komutavimo tinklams. Vėlinimas priklauso tiek nuo tinklo grandžių komutavimo, tiek nuo tarpmagistralinio sujungimo greičio. Abu vėlinimai gali būti sumažinami naudojant tiek kadrų komutaciją, tiek didesnių greičių tarpmagistralinius sujungimus. Statiniuose (paz., Frame Relay) tinkluose, pagrindinis uždavinys – priimtą vieno vartotojo informaciją pristatyti kitam.

IP-adresas turi 4 baitų ilgį ir paprastai yra užrašomas keturių skaičių pavidalu, kurie yra kiekvieno baito atvaizdavimas dešimtainėje sistemoje ir atskirti taškais. Pvz. : 128.10.2.30 – tai tradiciška dešimtainė adreso atvaizdavimo forma, o 10000000 00001010 00000010 00011110 – tai dvejetainėje formoje atvaizduotas tas pats adresas.