Lytis. Šio tyrimo duomenimis, Europoje išaugo interneto vartotojų moterų procentas. JAV interneto vartotojų vyrų ir moterų santykis sudaro atitinkamai 65 % ir 35 %, Europoje – 80 % ir 20 %, bendrai pasaulyje – 76 % ir 24 % [žr. 9 grafiką]. Kito tyrimo duomenimis, daugiausiai vartotojų moterų turi Kanada (ten internetu naudojasi 41 % visų vyrų ir 34 % moterų), mažiausiai – Indonezija (ten internetą vartoją po 1 % vyrų ir moterų). Žr. Grafiką] GVU duomenimis, nepriklausomai nuo geografinio regiono, nauji vartotojai (tai, yra tie, kurie tinkle lankosi trumpiau nei metai) išlieka gana subalansuoti lyties atžvilgiu. (moterys sudaro 48.5 %, vyrai 51.5 %).

Interneto vartotojų JAV augimas tęsiasi – kasmet jų padaugėja 35 %. Tačiau Cyber Dialogue tyrimų duomenimis, JAV interneto auditorijos augimas smarkiai lėtėja. Ši išvada remiasi kompanijos atlikta interneto auditorijos augimo nuo 1995 m. analize. Auga procentas suaugusiųjų, kurie išbandė ir atmetė tinklą, bei tų, kurie nejaučia poreikio internetui. Tai nulemia eilė priežasčių. Vienas pastovus barjeras yra vadinamasis “skaitmeninis pasidalijimas” tarp vartotojų, kurie gali sau leisti turėti kompiuterį ir priėjimą prie interneto, bei tų, kurie negali. Be to, didėja nenaudojančių internetą žmonių, kurie mano, kad jiems nereikia interneto (šis segmentas sudaro net trečdalį JAV suaugusiųjų).

Interneto plėtra Lietuvoje, kur daugelis rodiklių yra smarkiai atsilikę nuo pasaulio “pirmaujančių” šalių, yra, be abejo, sudėtingas uždavinys. Iš kitos pusės, šiandienos pasaulyje nepriklausomos valstybės ir jos piliečių veikla įvairiose sferose neatsiejama nuo globalaus tinklo ir interneto teikiamų galimybių bei reikalavimų. Todėl neišvengiamai kyla poreikis remti šį procesą įvairiais būdais. Vienas ir labai svarbus – tai valstybės politika šiuo klausimu, siekiant užtikrinti greitą ir efektyvią interneto plėtrą. Ši darbo dalis skirta svarbaus sėkmingos interneto plėtros užtikrinimui proceso – informacinės visuomenės kūrimosi – apžvalgai Lietuvoje.

Vokietijoje prieš užsieniečius veikia politiniai ekstremistai, ypač prieš islamo religijos atstovus. Dabar Vokietijoje yra apie 3-7 milijonus nelegalų. Prognozuojama, kad po 10 metų gali būti 16 milijonų nelegalų. Ypač daug yra turkų nelegalų. Turkai Vokietijoje nėra nereikšmingas žmonių sluoksnis. Jie vaidina didelį vaidmenį Vokietijos versle. Vokietijoje veikia islamo ekstremistai. Jie siekia pasaulinio viešpatavimo. Jie nori sunaikinti, išstumti Vakarų kultūrą, taip pat JAV, Izraelio ir kt. Vokietijoje turkų vertybės perduodamos mokyklose, religinėse bendruomenėse, šeimose. Vokiečiai padidino slaptų agentų tinklą, turkų religinių bendruomenių stebėjimą.

Vaikų pornografijos randama atliekant paiešką interneto tinklapiuose, elektroniniame pašte, diskusijų temose, naujienų grupėse. Vokietijoje už vaikų pornografijos skleidimą yra numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki 1 metų, už sunkesnius vaikų pornografijos nusikaltimus numatytos bausmės iki 5-10 metų laisvės atėmimo. Dažniausiai skiriama laisvės atėmimo bausmė mažiau nei 6 mėnesiai. Tokiais atvejais teismas turi paaiškinti, kodėl paskyrė tokią mažą bausmę. Vokietijoje vaikų pornografijos turėjimas jau yra baudžiamas. Vokietijos teisėje skaitmeninė informacija traktuojama kaip rašytinis dokumentas. Tai ne tik kompiuterio kietame diske ar diskelyje esanti informacija, bet ir informacija, esanti laikinojoje kompiuterio atmintyje (RAM). Vokietijos teisėje apibrėžta, kad vaikų pornografija laikoma pornografija vaikų iki 14 metų amžiaus atžvilgiu. Pornografiniuose vaizduose tikslaus vaizduojamų vaikų amžiaus nesimato. Vokietijos teisėje: jei yra įspūdis, kad vaikas yra jaunesnis negu 14 metų, tai jau yra vaikų pornografijos nusikaltimo sudėtis. Žinoma, tai sprendžia teismas.

Nuo pat sukūrimo aštuntąjame dešimtmetyje, Internetas buvo pilnai decentralizuota duomenų perdavimo priemonė. Tur būt todėl labai greitai jį pamėgo ne tik studentai ir mokslininkai, bet ir nešvarių darbų mėgėjai. Ir turbūt pirmaisiais Internetu pasinaudojo pornografijos platintojai. Primieji skandalai dėl pornografijos Amerikos universitetuose kilo dar devinto dešimtmečio pradžioje. Na, o vėliau Internetu susidomėjo ir tikri nusikaltėliai.

Kiekvienas asmuo turi unikalų skaitmenį parašą (digital signature). Šis parašas yra visuomet matomas, kuomet atliekamos finansinės operacijos. Kadangi pirkimai bet kur – virtualioje erdvėje ar “realiose” parduotuvėse atliekamos kortele, tuomet galima lengvai nustatyta, kada ir kas yra pirkta. Taip pat galima nustatyti, iš kur ir kaip jis legaliai gauna pajamų. Be to, šį parašą naudoja prie kitų atliekamų veiksmų – išsailavinimas, karjera etc. Taigi kasdieniniai veiksmai – pajamos, pirkimai, įvairūs biografijos faktai – yra nepaliaujamai fiksuojami tam tikrose duomenų bazėse. Tuo pačiu metu sistema vykdo sekimą, t.y. sistema yra automatiškai suprogramuota, kad pastebėjusi bet kurio individo neįprastus veiksmus iš karto apie yra pranešama.

Interneto atsiradimas neatsiejamas nuo “šaltojo karo” metų. Šeštajame dešimtmetyje, kuomet beveik visos pasaulio valstybės buvo susirūpinusios ginklavimusi bei gynybinių sistemų stiprinimu, Tarybų Sąjunga paleido į orbitą pirmą dirbtinį žemės palydovą. JAV vyriausybės atsakas – Perspektyvių tyrimų projektų tarnybos ARPA (Advanced Research Project Agency, kuri 1972 m. tapo DARPA – Defense Advanced Research Project Agency) įkūrimas. Šios agentūros, kurioje buvo suburti įžymiausi to laikotarpio JAV mokslininkai, užduotis buvo įvairių su technologijų vystymu bei karinių problemų sprendimu susijusių projektų vykdymas. Pirmasis ARPA projektas buvo per 18 mėnesių sukurtas amerikiečių kosminis palydovas. 6 dešimtmečio pabaigoje ARPA pradėjo kurti kompiuterines telekomunikacijas. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas informacinio tinklo, kuris sėkmingai dirbtų net atominio karo metu, kūrimui.

1969 m. – ARPANET (Advanced Research Project Agency) – pirmasis bandymas apjungti kompiuterius panaudojant telefono linijas. Finansavo JAV gynybos ministerija (US Govemment’s Department of Defence)
1971 m. – tinklas apima 15 mazgų
1972 m. – pirmasis tarptautinis ARPANET susijungimas: Anglija ir Norvegija.
1974 m. – duomenų perdavimo protokolo TCP detali specifikacija.
1976 m. – AT&T Bell Labs protokolo UUCP (Unix-to-Unix-Copy Protocol) paruošimas, apsikeitimui elektroniniu paštu.
1977 m. – THEORYNET sukūrė elektroninį paštą

Europos Komisijos iniciatyva pavadinta “eEurope” siekia sukurti skaitmeningai išprususią ir socialiai apimančią Europą, prijungdama kiekvieną žemyno individą ir verslo organizaciją prie interneto. Tai bus pasiekta, orientuojantis į 10 prioritetinių sričių, kurios apima elektroninės komercijos ir kortelių su integrine mikroschema supaprastinimą, priėjimo prie interneto neįgaliesiems, studijuojantiems ir pan. palengvinimą ir užtikrinimą, sveikatos apsaugos gerinimą, transporto paslaugų užtikrinimą, ir t.t. Komisija pasisako už pigesnes prisijungimo kainas, didesnę kapitalo riziką, naujų technologijų verslui diegimą ir visos su vyriausybe susijusios informacijos pateikimą internete. Šią iniciatyvą pradėjo komisijos prezidentas Romano Prodi 1999m. gruodžio mėn. pradžioje. Tikimasi, kad Europa, gali pasiekti JAV sėkmę, kur 2.3 mln. darbų yra sukurti tiesiogiai per interneto kompanijas. Vien 1999m. JAV buvo įkurta 700 tūkst. interneto darbų vietų. “eEuropos” planai bus pradėti įgyvendinti per Portugalijos prezidentavimą Europos Sąjungoje, kuris prasidės 2000 m. sausio mėn.