Galvos oda

Odos raginio sluoksnio lupimasis yra normalus reiškinys, paprastai plika akimi nematomas. Kai jis tampa matomas, tai ir vadinama pleiskanojimu. Pasak prof. habil. dr. Gerimantos BALEVIČIENĖS (Prof. G. Balevičienės klinika, A. Vivulskio g. 22, Vilnius), pleiskanojimo priežastis – silpnesnis ar stipresnis galvos odos uždegimas. Jis gali pasireikšti paraudimu, patinimu, odos sustorėjimu, bet kartais nebūna jokių matomų pakitimų. Pleiskanojimas gali būti sausas, sėleninis, kai labai smulkios pleiskanos byra vos prisilietus prie galvos, ir riebus. Šių skirtingų pleiskanojimo rūšių priežastys skirtingos. Paprastąjį pleiskanojimą, kuris dažniausiai prasideda nuo 12 metų ir gali trukti iki 50-ties, dažniausiai sukelia padidėjęs odos sausumas, nulemtas nepakankamo riebalinių liaukų kiekio. Tokioje odoje grybeliai ar bakterijos pradeda greičiau daugintis ir sukelia dar didesnį pleiskanojimą. Dar viena paprastojo pleiskanojimo priežastis – netinkama galvos odos priežiūra. Kai kurie netinkamai parinkti šampūnai gali išsausinti odą ir sukelti dar didesnį pleiskanojimą bei stiprų niežėjimą. Riebiojo pleiskanojimo priežastis – seborėja. Ji siejama su žmogaus organizmo endokrininių liaukų veikla, t.y. su padidėjusiu androgenų aktyvumu. Dėl jo ištekėję iš riebalinių liaukų riebalai suskyla į riebalų rūgštis, kurios pradeda dirginti odą ir sukelia jos uždegimą, pasireiškiantį storomis, gelsvai pilkšvomis pleiskanomis.

Kiekvieną kartą plaunant galvą, šampūną galima paskirstyti masažuojamaisiais judesiais. Masažą galima daryti ir sausiems plaukams. Europoje šiuo metu populiarėja plaukų šukavimas pirštais kai nebenaudojamos šukos. Žinoma, tai tinka tokiems plaukams, kurie yra trumpi ar labai lengvai pasiduoda formavimui. Tačiau šiuo atveju ypatingas dėmesys skiriamas galvos odos masažui. Masažuojama pirštų galiukais. Rankų nykščiai dedami ant smilkinių, o kitais pirštais daromi sukamieji judesiai. Masažuojama visa galva, pradedant nuo kaktos viršugalvio link. Paskui nykščiai dedami po ausimis, ir masažuojama atvirkštine kryptimi nuo kaklo link galvos vidurio. Taip pat patariama lengvai patempti plaukus prie šaknų.

Jautri plaukuotosios galvos dalies oda… Tokios ligos nėra. Jautrumas – tik požymis, rodantis, kad ši kūno dalis negaluoja. O kas jai yra, nustatys dermatologas. Savarankiškai gydytis jautriai galvos odai skirtais šampūnais neveiksminga – juos reikėtų derinti su individualiai parinktais gydomaisiais (tokie nėra skirti kasdienei galvos priežiūrai). Jautrios odos šampūnais tinka plauti galvą ir baigus gydymo kursą. Seborėjinės pleiskanos – dažniausia galvos odos jautrumo priežastis. Reikia naikinti pleiskanas sukeliantį grybelį. Gali būti, kad ši problema atsiranda dėl itin dažnai keičiamų gydomųjų šampūnų arba kai šampūnas, kuriuo rekomenduojama galvą plauti tik keletą kartų per savaitę, vartojamas kasdien. Galvos niežulys. Tokia būsena yra seborėjinio dermatito ar netinkamai gydomos šios ligos padarinys. Kartais problema išnyksta atsisakius gydomųjų produktų ir pradėjus vartoti gydytojo paskirtas kasdienes galvos odos priežiūros priemones. Kontaktinis dermatitas. Dažniau pasireiškia moterims. Oda pleiskanoja, raudonuoja, niežti. Priežastis – galvos odos reakcija į permanentiniuose plaukų dažuose (ypač tuose, kurie dažo ir žilus plaukus) esančias medžiagas. Atsisakius dažų, problema išnyksta. Kartais galvos odą sausina ir pleiskanoti skatina plaukų formavimo priemonėse esantis spiritas. O kartais kontaktinio dermatito priežastis – odos reakcija į ultravioletinius spindulius.