Finansų krizės priežastys

Finansų krizė: devalvacijų „paradas“ apims visas šalis

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

JAV federalinė rezervų sistema ( FRS ) paskelbė, kad nustatomas pagrindinio tarifo diapazonas 0,00-0,25% metinio lygio. Tai absoliutus rekordas. Taigi, tiltai sudeginti, Rubikonas peržengtas. FRS nebegali stimuliuoti ekonomikos, mažindama tarifus. Bet vargu ar šis įvykis turės lemiamos įtakos ekonomikai - tarifo sumažinimas iki nulio turi greičiau simbolinę prasmę. Bankai labai nenoriai kredituoja verslą. O JAV ekonomikos smukimas tęsis ir toliau. Situaciją komentuoja žinomas ekonomistas Michailas Chazinas, dar 2003 metais savo knygoje aprašęs dabartinę ekonomikos krizę: -Amerikiečiai davė signalą, kad pinigais užvers save ir visus kitus. JAV turėjo tris variantus. Iš viso nutraukti dolerių spausdinimą- ir tada viskas būtų sugriuvę labai greitai. Spausdinti pinigus, bet tik labai mažais kiekiais- tada žlugimas būtų trukęs 2,5-3 metus. Arba stakles įjungti pilnu pajėgumu, sukeliant hiperinfliaciją, ir tada kolapsas ištiks po metų - pusantrų. Buvo pasirinktas trečias variantas. Kitaip jie negalėjo pasielgti. Dabartiniam Vašingtono elitui svarbiausia - išgelbėti giminingus bankus. Būtent tuo jie dabar ir užsiims. Iš esmės tai korupcinė schema, kurią mes matome ir kituose šalyse. Vartojimo defliacijos fone įsibėgės nominalioji infliacija, ir JAV įvyks stagfliacija. T.y.JAV paklius į ypatingai bjaurią situaciją - ekonomikos smukimą esant aukštam infliacijos lygiui. JAV ekonomika smuks trečdaliu, amerikiečių gyvenimo lygis - du kartus.

Kredito rinkos krizė

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pastaruoju metu nemaži rinkų svyravimai daugelį investuotojų privertė susidurti su įvykiais JAV finansų rinkose, kuriuose žiniasklaida apibūdina taip: "rizikingų būsto paskolų rinkos krizė", "likvidumo krizė", "kredito krizė". Tai, kas priverčia mažėti akcijų kainas beveik visame pasaulyje, natūraliai kelia susidomėjimą, todėl šio mėnesio temoje aptarsime sukrėtimų JAV bei kitų šalių rinkose priežastis bei įtaką mūsų investavimo regionui - Vidurio ir Rytų Europai. Prieš ketverius metus bazinės palūkanos JAV siekė vos 1 proc. - taip buvo siekiama išvengti ekonominės recesijos bei defliacijos. Rekordiškai mažos palūkanos lėmė kreditavimo bumą bei paskatino nekilnojamojo turto rinkos augimą. Kylančioje rinkoje paskolos pradėtos teikti ne itin rūpestingai - už didesnes palūkanas jas neretai gaudavo ir tie, kurie vargiai gali mokėti net ir palūkanas (verslo planas pagrįstas tuo, jog turto brangimas leis uždirbti jį parduodant, arba paskola bus refinansuota dar geresnėmis sąlygomis). Tiesa, rizikingų būsto paskolų ("subprime mortgages") teikėjai sau paprastai pasilieka tik dalį rizikos - tokios paskolos "supakuojamos" ir obligacijų pavidalu parduodamos investuotojams - bankams, apribotos rizikos ("hedge") fondams, kai kuriais atvejais - net ir konservatyviems, tačiau didesnio pelningumo siekiantiems pensijų fondams. Tokių obligacijų, dar vadinamų CDO, 2006-aisiais išplatinta už daugiau nei 500 mlrd. JAV dolerių, iš jų maždaug pusė turi rizikingų būsto paskolų.

JAV ir pasaulio finansinė krizė: per daug socializmo, per mažai modernaus valstybės vaidmens

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tokį JAV vykdytos monetarinės politikos apibūdinimą pateikia „Royal Roads University (Canada) profesorius, Columbia University (JAV) mokslinis bendradarbis, vadybos bei ekonomikos mokslų daktaras Valdas Samonis, PhD, CPC. Tebesitęsiančios ekonominės krizės fone su dr. Samoniu kalbamės apie dabartinę padėtį, ją lėmusias priežastis, pasekmes bei išėjimo iš jos perspektyvas. -Prieš ateinant į valdžią prezidentui G. Bush, JAV ekonomika buvo gana stabili, šalies biudžetas - teigiamas. Šiandien JAV - ištikta gilios ekonominės krizės, kokios nebuvo nuo pat Didžiosios depresijos. Ar dėl to, kas atsitiko Amerikoje, kalta tik Bush administracija ir netvarkinga, nemoderni šalies finansų sistema, ar ekonominės suirutės atsiradimą sąlygojo dar ir kitos priežastys? -Prieš atsakant į šį klausimą, reikėtų pažymėti, kad ši finansine-ekonominė krizė toli gražu nėra vien tik Amerikos problema. Panašios problemos, o tiksliau – dar sunkiau sprendžiamos, matomos ir Europoje. Amerikos “kaltė” yra ta, kad nuo jos viskas prasidėjo, nes JAV pirmauja tiek gerose, tiek nevykusiose inovacijose. Taip, Amerikoje dėl susiklosčiusios padėties didžiausia atsakomybė tenka G. Bush bei jo administracijai, nors pamatus tokiai finansinei betvarkei savo socialistine, neatsakinga monetarine politika padėjo ilgametis “Federal Reserve” banko vadovas Alan Greenspan. Jis finansavo nereikalingą amerikiečiams G. Bush karą Irake ir išpūtė nekilnojamojo turto burbulą.

Priežasčių beieškant - JAV kredito krizė!

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šiuo metu susidariusi situacija JAV rinkoje yra kreditų krizės padariniai, tačiau, kodėl ji įvyko, kas ją paskatino įvykti? Į šį klausimą atsakyti reikia pradėti ieškoti šaknų į 1995 metus. Šiais metais prasidėjo internetinių bendrovių pirkimo manija (vadinamas dot com boom), buvo įkurtos naujos interneto bendrovės, kurios ketino greitai monopolizuoti rinką, investuotojai buvo apimti optimizmo apie ateities revoliucija - internetines bendroves, manė, kad tai bus tokia pati revoliucija kaip elektros lemputės, mašinos ar kompiuterio išradimas ar kitų panašių “didžiujų” išradimų. Tuo metu JAV rinkoje buvo mažos palūkanų normos, o tai skatino imti paskolas, to pasekoje visi ėmė paskolas ir bandė investuoti į ateitį -> internetines bendroves. Akcijų kainos kilo kiekvieną dieną, o tai labiausiai atsispindėjo NASDAQ (JAV elektronikos, naujų technologijų įmonių indeksas). Visiems buvo gerai, visi jautėsi saugus dėl ateities, tačiau nuo 1999 m. iki 2000 m. pradžios FED didino bazinę palūkanų normą net 6 kartus, to pasekoje staigus ekonomikos augimas staigiai pradėjo letėti ir pasiekęs piką 2000 m. kovo 10 d. prasidėjo staigus akcijų išpardavinėjimas. Pradėjo kristi akcijų kainos investuotojai pradėjo trauktis iš šio rinkos segmento, nes jautė nelikvidumo buvimą ateityje, ko pasekoje įvyko vadinamojo burbulo sprogimas. JAV įsivyravo nepasitikėjimas ateities perspektyvomis, buvo pradėti masiniai darbuotojų atleidimai, patiriami didžiuliai nuostoliai.

Dėl pasaulinės ekonominės krizės

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

2008 m. antrojoje pusėje JAV finansų sektoriuje prasidėjusi ekonominė krizė apėmė visą pasaulį. Ji nebuvo netikėta, kaip pasaulio oligarchija ir valstybių valdžios bando įteikti, nes Vakarų šalių ekonomikos jau iki krizės rodė nuosmukio požymius. Dar daugiau – matėsi sisteminės klaidos. Didysis kapitalas lobo ir išnaudojo visas sistemos silpnybes iki galo, ko pasekoje „pritrūko“ pinigų. Todėl tik įvykus krizei JAV prezidentas Dž.Bušas „suprato“, kad kalta sistema ir nepriežiūra. Tiesa pasakius, Vakarų kapitalistines ekonomikas cikliškai ištinka krizes, po kurių koreguojamos ir tobulinamos priemonės šalinančios (dalinai) kapitalizmo ydas. Valstybės, kurios nedaro atitinkamų sisteminių reformų, ilgainiui sustoja arba netgi smunka. Laisvosios rinkos sąlygomis ekonominių krizių išvengti - neįmanoma, nes kapitalistinis ūkis yra stichiškas ir neplaningas. Bet įmanoma sušvelninti recesiją. Valstybių valdžios privalo pasirūpinti, kad kuo tolygiau ir racionaliau krizės kaštai pasiskirstytų visuomenės sluoksniuose. Kadangi gyventojų perkamoji galia yra nepakankama (įvyko krizė), tai – reikia stengtis išlaikyti buvusį vartojimo lygį, kad rinkoje (kaip įmanoma švelniau) vėl susidarytų pusiausvyra tarp visuminės paklausos ir visuminės pasiūlos. Visos pažangios valstybės šiuo metu tą ir daro. Tik nesimato sisteminių klaidų ir nepriežiūros problemų sprendimo. Jų nesprendimas ir tolesnis aplaidumas – neleis ilguoju laikotarpiu vykti socialinei pažangai.

Finansų krizė: priežastys, pasekmės ir pamokos

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Finansų rinkas išsiūbavusi JAV antrinių paskolų krizės bei kuro ir maisto krizių banga atnešė sunkumų ne tik Europos bankams, bet ir diržus turintiems susiveržti žmonėms. Europiečių laukia negrąžintos paskolos, perkamosios galios mažėjimas ir nedarbo didėjimas. Ar pasitikėjimą grąžins JAV 700 mlrd. dolerių gelbėjimo planas ir kitų vyriausybių, norinčių išvengti praėjusio šimtmečio ketvirtojo dešimtmečio klaidų, pastangos? Ko tikėtis iš krizės ir kaip apsisaugoti nuo ekonomikos lėtėjimo spąstų? Ekonomikos ir finansų politikos srityje dirbantiems europarlamentarams šiuos klausimus uždavėme prieš spalio 9 d. plenariniame posėdyje vyksiančias diskusijas dėl finansų rinkų priežiūros priemonių. „Dabartinis finansų krizės epizodas nenustebino – padėtis Europoje susijusi su situacija JAV“, – aiškina Ekonomikos komiteto pirmininkė Pervenche Berès. „Amerikoje bankai lyginant su kiekvienu realių investicijų doleriu skolina 32 dolerius, tuo tarpu Europoje 1 indėlio doleris atitinka 12 paskolintų dolerių. Kenčiame nuo Amerikos ekscentriškumo“, – mano Margaritis Schinas (Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcija, Graikija), sakydamas, kad „puota baigėsi“. Vokiečių europarlamentarė Heide Rühle (Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljansas) krizės plėtimosi šaknis regi naujoviškuose finansų produktuose ir perdėtame saugumo jausme.