Ar išgelbės Aukštojo mokslo įstatymas?
Aukštasis mokslas yra tapęs tokia sritimi, kurios svarbą valdžia grindžia ne žmonių pasirinkimu, bet įstatymais. Prieš dvejus metus „išsikovota“, kad valstybė aukštajam mokslui kasmet skirtų ne mažiau kaip 2 proc. bendro vidaus produkto, t.y. visų Lietuvoje sukuriamų gėrybių. Net neverta kalbėti, kad besirūpinantieji žmonių išmokslinimu turėtų labiau kreipti dėmesį į tai, ką valstybė duoda siekiantiems mokslo žmonėms, o ne kiek lėšų ji atims iš žmonių ir sunaudos jas su antrašte „aukštasis mokslas“.