Mažai kas galėtų pasakyti, kas tai yra laimė. Mums beliktų tik konstatuoti, jog ji yra sąmonės būsena. Laimė – kai nėra nelaimių, nėra skausmo ir nevilties. Laimė yra lydima nuoširdaus džiugesio, kylančio kažkur iš sielos gelmių. Ir tas džiugesys veržiasi į savimonės paviršių bei verčia žmogų šypsotis. Įsiklausykite į save ir pamėginkite išsiaiškinti, kas kelia jums tikros laimės pojūtį – prisilietimas, kvapas, vaizdas, garsas ar skonis? Šiltas tėvo apkabinimas, patikima draugo ranka, švelnus mylimojo prisilietimas? Visi šie galingi stimulai gali priversti širdį suplazdėti iš laimės. Kvapai taip pat turi galią padaryti jus laimingą. Lauže kepamų bulvių kvapas, jūsų mėgstami kvepalai, mylimo kūno aromatas – visa tai atmintyje atgaivina meilės pavidalus, giliai įsišaknijusius jūsų sieloje. O dar artimų žmonių, šypsenų ir džiugių įvykių, nepakartojamų akimirkų, triumfo, nuostabių peizažų, saulėtekių ir ryto rasos fotografijos… Ko gero, regimi vaizdai – vienas turtingiausių palaimos šaltinių. Mūsų laimingos savijautos pamatu gali tapti tiesiog malonus garsas, ta džiaugsmo muzika, kurią mes saugome savo pasąmonėje. Tai ir brangių mums žmonių balsai, mėgstama opera, daina, sugrąžinanti mus į laikus, kai jautėmės laimingi, mušamųjų ritmas, tekančio vandens čiurlenimas ar rytinė paukščio giesmė. Kartais laimės pojūtis asocijuojasi su prisilietimu, fiziniu pasitenkinimu, maisto ar gėrimo skoniu. Kai kuriems žmonėms pavyksta pasijusti laimingais be jokių didesnių pastangų.