Biologija

Šunys girdi geriau nei žmonės, ypač aukšto dažnio garsus (ultragarsą). Ši savybė naudojama dresuojant – yra specialus ultragarsinis švilpukas, kuris negirdimas žmogui, bet puikiai suprantamas šuniui. Tą patį garsą šuo išgirs iš keturis kartus didesnio atstumo nei žmogus. Labai didelę reikšmę turi išorinės ausies forma. Aukštai stovinti ausis garsą priims geriau nei kabanti. Dėl to pėdsekių ir kraujasekių šunų veislių ausys nulėpusios ir net nuleidus galvą specialios raukšlės uždengia klausos landą, kad šuo visą dėmesį skirtų uoslei ir nereaguotų į garsus. Dėl šių priežasčių būna labai sunku prisišaukti skaliką, kuris susekė pėdsakus. Šuo gali filtruoti nereikalingus jam garsus ir koncentruoti klausą tik į reikiamus.

Kiekvienas gyvas padaras turi turėti savo kampą, kuriame jis jausis saugiai ir jaukiai. Todėl, prieš įsigydami šunį, turite žinoti, kur bus įrengta jo vieta. Vieta – tai ne tik grindų ruožas. Priklausomai nuo šuns dydžio, tai gali būti kilimėlis, čiužinys, krepšys ar net mažas namukas. Kilimėlis ar čiužinys daromas iš tvirtos medžiagos, kuriuo aptempiamas porolono ar sintepono gabalas. Tokiam čiužiniui pravartu pasiūti lengvai skalbiamą apvalkalą. Čiužinį galima įdėti į krepšį. Pirkti šuniukui brangaus krepšio neverta – jis greitai jį sugrauš. Palaukite, kol šuniukas paaugs ir pasibaigs graužimo periodas – tada galite pirkti gražų ir brangų guolį.

Netgi linksmų švenčių negalima palyginti su ta puikia diena, kada einate pasiimti šuniuko. Labai gaila, kad kai kurie iš tų mažylių kartais atsiduria šunų prieglaudoje tik todėl, kad nepagalvojama, ar tinka šios veislės šuniukas būsimo šeimininko butui, nepagalvojama, kad būsimas gyvenimo draugas turės savo įpročius ir norus, nepagalvojama apie sąlygas, prie kurių teks prisitaikyti keturkojui augintiniui. Aišku, atsitinka, kad gyvenimo pokyčiai nuo mūsų nepriklauso, ir šuniukas, paimtas su pačiais geriausiais norais, negali pasilikti su mumis 10-14 metų. Šeimininkus gali ištikti netektis, ištuoka, liga. Gali pasikeisti jų pajamos, gyvenimo būdas. Prieš įsigydami šuniuką turite suprasti, kad prisiimate atsakomybę už gyvą padarą, kuriam bus reikalingi patogumai, maitinimas, pasivaikščiojimai lauke, veterinaro pagalba ir, svarbiausia, meilė, be kurios nė vienas namų augintinis negali gyventi.

Šuns atsiradimo klausimas iki šiol yra atviras. Tiksliai nežinoma, kas buvo protėviai ir kurioje žemyno dalyje šuo atsirado. Vieni mokslininkai mano, kad dabartinis šuo kilo iš vilkų ir šakalų. To įrodymas – išorinių formų, vidinės sandaros ir elgsenos panašumai. Kiti galvoja, kad šuo kilo iš kelių išnykusių laukinių rūšių, kurių liekanos randamos archeologinių kasinėjimų metu. Apie tai byloja dabar egzistuojančių veislių įvairovė ir dideli skirtumai tarp jų. Seniausios šiaurinių šunų veislės galėjo kilti iš prijaukinto laukinio vilko arba vilko ir vadinamojo pelkių arba durpinio šuns hibrido. Panašios į vilkus yra ir laikos. Daugelis pietinių šunų veislių, manoma, kilo iš prijaukinto laukinio šakalo, kuris priklauso vilkų genčiai ir turi su jais evoliucinės raidos panašumų. Šakalai dažniausiai apsigyvendavo šalia žmonių, taip gindamiesi nuo stambesnių grobuonių. Jie įspėdavo žmones, kad prie jų buveinės artinasi laukiniai žvėrys. Tarp smulkių šunų veislių yra išoriškai labai panašių į šakalus.