Viena istorija pasakoja, kad du labai geri draugai prarado savo ilgai puoselėtą draugystę dėl paprasčiausio apelsino. Kodėl? Ir vienas, ir kitas norėjo apelsino gulėjusio virtuvėje ir vienas kitam šaukdami, kad jam reikia apelsino, draugai galiausiai susipyko. Kad išsaugoti draugystę, jiems reikėjo labai paprasto dalyko – sugebėjimo kalbėtis ir girdėti. Tada jie būtų sužinoję, kad vienam draugui reikia apelsino sultims išspausti ir numalšinti troškulį, o kitam užtektų apelsino žievės, būtinos pyragui iškepti. Būna juokinga, kai kas nors sako, kad nemokame kalbėtis – liežuvį turime,...
Labai svarbi kliūtis santykiuose tarp paauglių ir suaugusiųjų yra bendravimo stoka. Paauglystėje, jeigu vaikystėje sukuriami palankūs santykiai, tokios problemos gali ir neiškilti. Iš dalies tai priklauso nuo mūsų sugebėjimo gerbti vaiką net ir tuomet, kai mes jam nepritariame. Kai nustojame galvoti apie tai, mes suvokiame stebuklą, kuris pasireiškia ugdant vaiko gebėjimą mąstyti. Niekieno nepadedamas vaikas dažnai nesąmoningai suvokia, patiria ir nagrinėja įspūdžius, jungia juos į sistemą ir po to veikia vadovaudamasis savo išvadomis. Jis turi savo protą! Labai dažnai mes nepagarbiai pasinaudojame tuo...
Žaidžiama visą gyvenimą - nuo kūdikystės iki senatvės. Tačiau ypač žaidžia 2-6 metų vaikai. Šie vaikystės metai psichologų vadinami žaidimų metais. Deja, tai, kiek laiko ir dėmesio pastaruoju metu skiriama žaidimams, daugeliui pedagogų ir vaiko raidos psichologų kelią nerimą. Šiandien ypač žavimasi ugdomąja ir lavinamąja veikla. Lavinamosios užduotys, ugdomosios pratybos, pyplių anglų kalbos mokyklėlės ar panašūs suaugusiųjų „išradimai", pavadinti „mokymusi žaidžiant", iš tiesų yra mokymasis, o ne žaidimas! Tikrasis žaidimas prasideda tada, kai vaikas pasislepia nuo mūsų, suaugusiųjų, būna savo pasaulyje, pats kuria...
Su vaikais bendraujame ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Kol vaikas yra labai mažas ir nesupranta žodžių reikšmės, savo jausmus jam išreiškiame prisilietimais ir švelniu balso tonu, kai norime jį nuraminti ar išreikšti savo meilę. Norėdami jį pabarti ar sudrausti, kalbame griežtesniu tonu, nutaisome piktą veido išraišką. Kol vaikas dar nemoka kalbėti, savo jausmus ir savijautą jis taip pat išreiškia elgesiu. Mažas vaikas, jausdamasis gerai, šypsosi, guguoja, švelniai prisiglaudžia. Jis verkia, krenta įsitempęs ant žemės, suduoda ranka, kai jam kažkas negerai. Tas dažnai...
Kokybiškas bendravimas su vaiku – kai tarp gimdytojų ir vaiko yra ryšys, kai jie gali kalbėtis ir vienas kitą girdėti, nesvarbu, koks vaikų amžius, kai tėvai stengiasi suprasti vaiko poreikius jo nekritikuodami. „Tai, kas duodama vaikui nuo mažų dienų, tas vėliau grįžta ir tėvams. Jei vaikui skiriama pakankamai dėmesio, jo pagarbiai klausoma, domimasi, kaip jis jaučiasi, ką jis veikia, didelė tikimybė, kad ir jis pats taip vėliau elgsis. Gal būdamas paauglys to nerodys (dėl to kartais vesdamas į neviltį gimdytojus), bet vėliau, jam...
Mokėjimas išklausyti vaiką lemia mūsų santykius su juo. Tėvai dažnai skundžiasi, kad jų vaikas uždaras, nieko nepasakoja apie save ir savo gyvenimą. Tai kelia didelį nerimą. Toks vaiko elgesys ypač būdingas paauglystės periodu. Iš vienos pusės tai natūralu, nes šiame amžiaus tarpsnyje paaugliui yra svarbesni bendraamžiai ir jų nuomonė. Iš kitos pusės tam ,kad prireikus galėtume padėti, labai svarbu rasti kelią į vaiko širdį, paskatinti jį išsikalbėti, išsipasakoti. Tėvai dažnai nesuvokia, kad jų pačių netinkamas elgesys ir žodžiai griauna tarpusavio supratimą, sukelia emocinę...
Šiandien visus informavimo kanalus užplūdo smurto prieš vaikus, pedofilijos, asocialių šeimų vaizdeliai, vaikų namų auklėtinių ir į užsienį uždarbiauti išvykusių tėvų atžalų istorijos. Regis, vos tris milijonus (geriausiu atveju!) gyventojų turinčioje Lietuvoje, lieka vis mažiau paprastų, kasdieniais džiaugsmais ir rūpesčiais gyvenančių šeimų. Elementarūs vaiko auginimo klausimai tampa retenybe milžiniškame informacijos sraute. Tačiau atsakymai į šiuos ir kitus, iš pirmo žvilgsnio paprastus, klausimus kuria kokybišką tėvų ir vaikų bendravimą, padeda auginti sveiką žmogutį. Kas yra kokybiškas vaiko ir tėvų bendravimas? Įsivaizduokime situaciją: vaikas nori...
Didžiausios problemos, ištinkančios dabartines šeimas, yra nesusišnekėjimas, nesupratimas ir pernelyg menkas bendravimas su vaiku. Nesistengiant suprasti artimų žmonių, ypač vaiko, ir neieškant tinkamiausių būdų jam auklėti, prieinama net iki griežtų fizinių bausmių. Apie smurto šeimose problemą ir jos sprendimą – interviu su „Paramos vaikams centro“ psichologė Žydre Arlauskaite. Mūsų visuomenėje egzistuoja tarsi dvi teorijos: „už 1 muštą 10 nemuštų duoda“ ir „diržu proto neįkrėsi“. Kuris pasakymas labiau atitinka šiandienos situaciją šeimose? Negalima vienareikšmiškai teigti, kad labiau paplitusi viena ar kita nuostata - kad...
Ne kiekvienos šeimos tėvai turi galimybę nuolat būti su vaiku. Ką daryti tiems, kurie privalo vaiką palikti be priežiūros? Psichologai pateikia dešimt dirbančių tėvų elgesio taisyklių. Negrįžkite namo išalkę. Išalkęs žmogus tampa irzlus ir nepakantus. Jeigu jūsų per dieną pasiilgusiam vaikui pasirodysite būtent toks, džiaugsmo jam tikrai nesuteiksite. Nepervarkite. Per didelis fizinis arba protinis krūvis kenkia savijautai. Žmogus tampa irzlus. Vaikas nekaltas, kad viršininkas jus užvertė darbais, be to, mažylis nesupras, kodėl esate dirglus. Peržengę namų slenkstį, už durų palikite visas "suaugusiųjų" problemas....
Jau ketinome išeiti, kai prisiminiau, kad dar nesumokėta už komunalines paslaugas. Atsisuku į trimetį Julių ir prašau luktelėti, kol užpildysiu kvitukus. Jis prisėda ant virtuvinės taburetės, galvą atremia į šaldytuvą ir pradeda mykti: „Man nuobodu..." Rikiuoju skaičių virtines ir stebiuosi, kodėl man niekada nebūna nuobodu. Tikriausiai dėl to, kad tuo pasirūpina kiti: štai šią akimirką reikia užpildyti (valdininkų sugalvotus) kvitukus, kitą - sutvarkyti kambarius (Juliukas laksto kaip viesulas), dar kitą - nuvežti paskiepyti šunį... Darbų galo nematyti. Julius niurzga toliau: „Sakei tik minutėlę",...
