Tag archives for Archeologija - Page 2
Po klaipėdiečių kojomis – senoviniai lobiai
Paskutiniuoju metu uostamiestyje archeologinių tyrimų daryta ne itin daug, tačiau kai kurie kad ir nedažni kasinėjimai archeologus džiugina radinių gausa. Tiesa, daugiausiai tyrinėjamame senamiestyje tokių senienų, kaip neseniai ties Jūrininkų prospektu rastoje XI-XIII amžiaus gyvenvietėje, neaptinkama, nes žmonės dabartiniame senamiestyje…
Rimšės krašto lobiai: legendos ir tikrovė
Daug keistenybių, paslapčių ir tragedijų slepia senoji Rimšės krašto žemė. Čia praūžė trijų sukilimų audros, nesuskaičiuojami švedų, rusų, vokiečių, kazokų ir prancūzų pulkai ėjo per žemę plėšdami ir naikindami vietos žmones. Tokių sukrėtimų metu iškildavo grėsmė ne tiktai gyventojams, bet…
Vladas Žulkus “Palangos praeities paminklų tyrinėjimas”
Iki mūsų amžiaus šeštojo dešimtmečio Palangoje archeologinių paminklai nebuvo tyrinėti, nors apie juos ar atskirus Palangoje ir jos apylinkėse randamus senovinius daiktus buvo žinoma. Dar L. Jucevičius XIX a. viduryje mini didelius “kareivių kapus” Palangos apylinkėse, o ir pačioje Palangoje…
Dėl Palangos vardo kilmės
Vladas Žulkus „Palangos priešistorė ir viduramžiai archeologo akimis“. II dalisVienareikšmio atsakymo į klausimą, iš kur kilo Palangos vardas, nėra. Galime pateikti tik keletą Palangos vardo kilmės versijų. XIX a. istorko Teodoro Narbuto nuomone, vardas Palanga reiškia “prie uosto”. M. Balinskis…
Vladas Žulkus: „ Palangiškiai pagonys“
Birutės alkas - paleoastronominė observatorija Kuršių gyvenamosios vietos kompleksą dažniausiai sudarė pilis, viena ar kelios gyvenvietės ir alkvietė. Archeologai žino nemažai pavyzdžių iš baltų žemių kai alkvietės buvo įrengiamos pačiuose piliakalniuose. Atskirai įrengti alkai dažniausiai būdavo kalvų, ežerų ar upių…
Mėguvos gyvenvietės
Vladas Žulkus „Palangos priešistorė ir viduramžiai archeologo akimis“. I dalisMėguva pirmą kartą yra paminėta 1252 m. birželio 29 dokumente Negouwe ėguvos vardo kalbininkai kol kas neišaiškino. Yra mėginama sosieti šios žemės vardą su vandenvardžiu Megs , Miegenė ir kt., o…
Seniausios miesto užuomazgos
Vladas Žulkus „Palangos priešistorė ir viduramžiai archeologo akimis“. III dalisBaltų žemėse, kaip ir kitur Europoje, miestai visų pirma pradėjo atsirasti pajūryje. Miestai baltų teritorijose mezgėsi dvejopai. Vakarų regione X - XII a. nebuvo taip ryškios feodalinės centralizacijos tendencijos, kaip rytinėse…
Mėguva – kuršių žemė
Vladas Žulkus „Palangos priešistorė ir viduramžiai archeologo akimis“. I dalisPajūrio žemė Mėguva, kurios plotas sudarė apie 500 km2 , tęsėsi palei jūrą apie 30 km. Šiaurės rytuose Mėguvą nuo kaimyninės Duvzarės žemės skyrė Šventosios vidurupis, o rytinė riba praėjo keleta…
Kiek žmonių gyveno viduramžių Palangoje?
Vladas Žulkus „Palangos priešistorė ir viduramžiai archeologo akimis“. III dalisGali pasirodyti, kad vikingų laikais Palangoje gyvenimas virte virė - juk jau rastos bent keturios vienu laiku gyvavusios gyvenvietės. Pamėginkime nustatyti, kiek gyventojų būta Palangoje apie 950 metus. Tiksliausiai tai įmanoma…
Kodėl kuršiai vadinasi kuršiais ir kur jie gyveno
Vladas Žulkus „Palangos priešistorė ir viduramžiai archeologo akimis“. I dalisKuršių (Kurs, Cori, Curi, Curones, Curetes) vardą kalbininkas K. Būga manė reiškus “lydimą, krūmą, kelmą”, o jų žemę vadino “žemų, nuskurdusių medelių, krūmų arba lydimų kraštu”. Gali būti, jog kuršis siejasi…