Archeologija

Prieš svarstant, kas į Palangą atvedė žmones net iš vakarinės Baltijos jūros pakrantės, reikėtų šiek tiek žinoti, kas darėsi Baltijos jūroje VIII - XII amžiais. Jau buvo kalbėta apie skandinavų - vakarų baltų ryšius I-ojo tūkstantmečio pirmoje pusėje. Šie kontaktai išliko ir vėliau, tik pasikeitė jų pobūdis. Skandinavų interesai rytinėje Baltijoje nuo VII - VIII a. įgyja ne tik ekonominio, bet ir politinio pobūdžio . VIII a. pabaigoje skandinavų kraštuose susiformavo galingas ir gausus karinės diduomenės sluoksnis. Lėšų, kurias teikė nedideli dirbamosios žemės plotai nepakako, todėl pradėta ieškoti turtų užgrobiant juos kaimynuose. Šie gerai ginkluoti ir narsūs skandinavų jūreiviai buvo pradėti vadinti vikingais, normanais arba variagais. Vikingų smūgius netrukus patyrė visi Baltijos ir Šiaurės jūrų pakrančių gyventojai. Vikingai ne tik žudė, plėšė ir grobė vergus. Jie priversdavo mokėti duoklę gentis ir valstybes, steigė pakrantėse savo prekybines emporijas, kolonijas, prekiavo su vietiniais gyventojais, tarpininkavo tolimojoje prekyboje. Ne išimtis buvo ir rytinės Baltijos pakrantės.

Italijos archeologai šalies sostinėje aptiko didžiulių rūmų, pastatytų pirmųjų senosios Romos valdytojų laikais, griuvėsius. Istorinio pastato pamatai, kurių nesėkmingai ieškojo ne viena mokslininkų karta, buvo rasti 6-7 m gylyje, netoli nuo dabartinių Vestos šventyklos griuvėsių.

1941 m. balandžio mėn. įkūrus Mokslų Akademijos Istorijos ir archeologijos institutą, organizuojant archeologijos skyrių bei Mokslų akademijai perduodant Vilniaus universiteto Archeologijos ir Etnografijos muziejus daug padirbėjo dr. J. Puzinas. Dr. J. Puzinas iki 1943 m. rengė dar tebeveikusio Lietuvos Mokslų akademijos Istorijos instituto Archeologijos poskyrio veiklos organizavimo dokumentus. Pokario metais Lietuvos Istorijos institute, organizuojant archeologų darbą, dirbo Pr. Kulikauskas. 1952 m. Lietuvos Istorijos institutą sujungus su Teisės institutu, buvo sudarytas Archeologijos–etnografijos sektorius, kuriam vadovavo dr. Pr. Kulikauskas. 1962 m. spalio mėn. buvo suformuotas atskiras Archeologijos sektorius, kuriam iki 1987 m. vadovavo dr. A. Tautavičius. Nuo 1987 iki 1994 m. Archeologijos skyriui vadovavo dr. V. Kazakevičius, o po jo iki 1999 m. - dr. G. Zabiela. Šiuo metu Archeologijos skyriaus vadovu yra habil. dr. A. Girininkas.

Archeologijos katedra yra suformavusi savarankišką bakalaurinę ir magistrinę studijų programą. Archeologijos studijos vyksta keliais etapais - ketverių metų bakalauro studijos ir dviejų metų magistrantūra. Baigę magistro studijas, gabiausi studentai gali tęsti studijas doktorantūroje. Studijų programos tikslas - rengti aukštos kvalifikacijos, plataus humanitarinio išsilavinimo archeologus, reikalingus Lietuvos kultūros sitemai. Absolventai galės dirbti mokslo ir studijų institucijose (Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriuje, aukštųjų mokyklų katedrose, kur dėstoma ir tiriama Lietuvos proistorė ir archeologija; muziejuose, kur yra archeologijos, numizmatikos ar bendrieji istorijos skyriai; paminklosaugos sitemoje (Kultūros vertybių apsaugos departamente ir jo padalinuose, savivaldybių paminklotvarkos skyriuose); kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo centruose.

Jau daugiau nei dešimtmetį Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ specialistai tiria Vilniaus Aukštutinės ir Žemutinės pilies teritoriją. Pilies sienos, bokštai, rūmai, bažnyčios ir kiti pastatai buvo remontuojami, perstatomi po gaisrų ar keičiantis jų šeimininkams, pritaikant juos prie naujų šeimininkų skonio ir reikalavimų. Žemutinės pilies teritorijoje susidarė 6-8 metrų nepaprastai turtingas radiniais kultūrinis sluoksnis. Žemutinės pilies teritorijoje susidarė 6-8 metrų nepaprastai turtingas radiniais kultūrinis sluoksnis. Dirbdami kartu su Habil. dr. Adolfu Tautavičiumi, Habil. dr. Vytautu Urbanavičiumi, Dr. Napoleonu Kitkausku mūsų jaunesnės kartos tyrėjai sukaupė nemažą patirtį. Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“ laimėjo konkursą atlikti ir koordinuoti tyrimo darbus įgyvendinant Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių rūmų Žemutinėje pilyje atkūrimo projektą. Dr. N. Kitkauskas paskirtas Projekto moksliniu vadovu.

1941 m. balandžio mėn. įkūrus Mokslų Akademijos Istorijos ir archeologijos institutą, organizuojant archeologijos skyrių bei Mokslų akademijai perduodant Vilniaus universiteto Archeologijos ir Etnografijos muziejus daug padirbėjo dr. J. Puzinas. Dr.J. Puzinas iki 1943 m. rengė dar tebeveikusio Lietuvos Mokslų akademijos Istorijos instituto Archeologijos poskyrio veiklos organizavimo dokumentus. Pokario metais Lietuvos Istorijos institute, organizuojant archeologų darbą, dirbo Pr. Kulikauskas. 1952 m. Lietuvos Istorijos institutą sujungus su Teisės institutu, buvo sudarytas Archeologijos–etnografijos sektorius, kuriam vadovavo dr. Pr. Kulikauskas. 1962 m. spalio mėn. buvo suformuotas atskiras Archeologijos sektorius, kuriam iki 1987 m. vadovavo dr. A. Tautavičius. Nuo 1987 iki 1994 m. Archeologijos skyriui vadovavo dr. V. Kazakevičius, o po jo iki 1999 m. - dr. G. Zabiela. Šiuo metu Archeologijos skyriaus vadovu yra habil. dr. A. Girininkas.