Tag archives for Archeologija - Page 4
Mėguvos gyvenvietės
Vladas Žulkus „Palangos priešistorė ir viduramžiai archeologo akimis“. I dalisMėguva pirmą kartą yra paminėta 1252 m. birželio 29 dokumente Negouwe ėguvos vardo kalbininkai kol kas neišaiškino. Yra mėginama sosieti šios žemės vardą su vandenvardžiu Megs , Miegenė ir kt., o…
Seniausios miesto užuomazgos
Vladas Žulkus „Palangos priešistorė ir viduramžiai archeologo akimis“. III dalisBaltų žemėse, kaip ir kitur Europoje, miestai visų pirma pradėjo atsirasti pajūryje. Miestai baltų teritorijose mezgėsi dvejopai. Vakarų regione X - XII a. nebuvo taip ryškios feodalinės centralizacijos tendencijos, kaip rytinėse…
Mėguva – kuršių žemė
Vladas Žulkus „Palangos priešistorė ir viduramžiai archeologo akimis“. I dalisPajūrio žemė Mėguva, kurios plotas sudarė apie 500 km2 , tęsėsi palei jūrą apie 30 km. Šiaurės rytuose Mėguvą nuo kaimyninės Duvzarės žemės skyrė Šventosios vidurupis, o rytinė riba praėjo keleta…
Kiek žmonių gyveno viduramžių Palangoje?
Vladas Žulkus „Palangos priešistorė ir viduramžiai archeologo akimis“. III dalisGali pasirodyti, kad vikingų laikais Palangoje gyvenimas virte virė - juk jau rastos bent keturios vienu laiku gyvavusios gyvenvietės. Pamėginkime nustatyti, kiek gyventojų būta Palangoje apie 950 metus. Tiksliausiai tai įmanoma…
Kodėl kuršiai vadinasi kuršiais ir kur jie gyveno
Vladas Žulkus „Palangos priešistorė ir viduramžiai archeologo akimis“. I dalisKuršių (Kurs, Cori, Curi, Curones, Curetes) vardą kalbininkas K. Būga manė reiškus “lydimą, krūmą, kelmą”, o jų žemę vadino “žemų, nuskurdusių medelių, krūmų arba lydimų kraštu”. Gali būti, jog kuršis siejasi…
Kaip buvo prekiaujama Palangoje?
Vladas Žulkus „Palangos priešistorė ir viduramžiai archeologo akimis“. III dalisPrielaidos prekybiniam centrui Palangoje atsirasti yra labai senos. Jos pirmiausiai gali būti siejamos su prekybos gintaru tradicija. Dažniausiai prekybiniai centrai išaugdavo svarbesnių kelių susikirtime, žemių ar genčių pakraščiuose, vietose, kurios buvo…
Gintaro keliai ir žmonių kraustymasis pajūryje
Vladas Žulkus „Palangos priešistorė ir viduramžiai archeologo akimis“. I dalisTaigi, Palangos kapinyno dvidešimtyje kapų buvo rastos 27 monetos. Lyginant su kai kuriais kitais pajūrio kapinynais, monetų buvo daug. Apskritai, Romos monetų daugiausiai randama kapinynuose prie pat jūros, į rytus nuo…
Italija: Romos centre rasti labai seni griuvėsiai
Italijos archeologai šalies sostinėje aptiko didžiulių rūmų, pastatytų pirmųjų senosios Romos valdytojų laikais, griuvėsius. Istorinio pastato pamatai, kurių nesėkmingai ieškojo ne viena mokslininkų karta, buvo rasti 6-7 m gylyje, netoli nuo dabartinių Vestos šventyklos griuvėsių.Architektūrinio statinio plotas - 345 kvadratiniai…
LII: Archeologijos skyrius
1941 m. balandžio mėn. įkūrus Mokslų Akademijos Istorijos ir archeologijos institutą, organizuojant archeologijos skyrių bei Mokslų akademijai perduodant Vilniaus universiteto Archeologijos ir Etnografijos muziejus daug padirbėjo dr. J. Puzinas. Dr. J. Puzinas iki 1943 m. rengė dar tebeveikusio Lietuvos Mokslų…
Vilniaus Universiteto BA studijų programos: Archeologija
Archeologijos katedra yra suformavusi savarankišką bakalaurinę ir magistrinę studijų programą. Archeologijos studijos vyksta keliais etapais - ketverių metų bakalauro studijos ir dviejų metų magistrantūra. Baigę magistro studijas, gabiausi studentai gali tęsti studijas doktorantūroje. Studijų programos tikslas - rengti aukštos kvalifikacijos,…