Anekdotas

Vieną kartą televizoriuje pasirodė išbalęs kaip mirtis Finansų Ministras ir pareiškė: – Finansų krizė mūsų nepalies. Todėl, kad. Aš jums tikrai sakau. Gyventojai, jau gerai žinantys oficialių asmenų pareiškimus, negarsiai išsikeikė ir iškeliavo pirkti druskos, degtukų ir cukraus. Kitą dieną televizoriuje pasirodė labai susigėdęs Prekybos Ministras ir pasakė:
– Duonos ir pirmojo būtinumo prekių atsargos leidžia mums išdidžiai tvirtinti, kad badas ir prekių deficitas mums negresia. – Oi!- pasakė gyventojai ir dar nusipirko miltų ir kruopų. Žemės Ūkio Ministras, kad būtų įtikinamiau, sušoko tribūnoje ir džiaugsmingai pasakė: – Neregėtas derlius! Viltys eksportui! Atgimstame! Aruodai braška! – Netgi šit kaip! – pasibaisėjo gyventojai ir nubėgo konservuoti santaupų į užsienio valiutą. – Nekilnojamojo turto kainos kris! Kiekvienam studentui po penchauzą! Artimiausiu metu!- net nesusiraukęs išpyškino Statybų Ministras. – Kas gi čia dabar, a? – sustaugė gyventojai ir puolė pirkti žibalo, žibalinių lempų, malkų ir anglies. – Šiandieninė armija – kontraktų pagrindu. Jau rytoj. Ir naujos sistemos granatos. Pasaulis dar tokių neturi, – solidžiai pasakė Gynybos Ministras. – Na ir ko mums? Pinigų gi – daugybė. Rezervai, atsargos ir apskritai- proficitas.