Alkoholiniai gėrimai

Degtinė

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Degtinės istorija siekia XIII a. pabaigą, kai ji pradėta gaminti Lenkijoje. Primieji rašytiniai šaltiniai, kuriuose minima Vodka yra 1405 m. Sandomierz miesto teismo įrašai. Nuo XIV-XV amžių degtinė gaminama ir Lietuvoje. Rusijoje degtinė (Vodka) pirmą kartą raštuose paminėta tik 1751 m. imperatorienės Jelizovetos dekrete, skirtame spirito varyklų nacionalizacijai. Nepaisant to, šiuo metu įprastos degtinės (Vodkos) kilmė siejama su Rusija, kuri pirmoji ėmė masiškai gaminti šiuos gėrimus iš rektifikuoto spirito. Iki 1885 metų degtinė Rusijoje (išsinešimui) buvo pardavinėjama tik kibirais (12,3 L). Dėl itin gero išvalymo (analogiško kelioms dešimtims pervarymų), rektifikuoti spiritai yra praktiškai bekvapiai, todėl jų gamybai galima naudoti bet kokias, netgi itin prastas žaliavas (bulves, runkelius ir pan.). Skoniui ir kvapui suteikti į tokias degtines dedami nedideli kiekiai cukraus, aromatizuojančių medžiagų. Būtent tokia, iš rektifikuoto spirito gaminama degtinė, gaminta Rusijoje, davė pradžią šiuolaikinėms degtinėms, pasaulyje žinomoms, kaip vodka.

Konjakas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Konjakas (nuo pranc. Cognac - regionas, kuriame gaminamas konjakas) - spiritinis gėrimas, gaminamas Prancūzijos Cognac regione, laikantis valstybinės organizacijos Bureau National Interprofessionel du Cognac nustatytų reikalavimų: Gėrimas turi būti pagamintas griežtai apibrėžtame Cognac regione, iš konkrečių rūšių vynuogių. Vyno spiritas, iš kurio daromas konjakas, turi būti pagamintas dvigubos distiliacijos būdu. Turi būti išlaikytas (sendintas) tikrose ąžuolo statinėse ne mažiau, nei 2 metus. Kartais, pagal gamybos vietą, išskiriamos Grande Champaigne ir Petite Champaigne konjako rūšys. Konjakas daromas iš vynuogių spirito (pranc. Eaux de Vie - gyvojo vandens), kuris, savo ruožtu, gaminamas iš specialiai paruošto sauso balto vynuogių vyno. Distiliacijos metu gaunamas maždaug 70% stiprumo spiritas, kuris pilstomas į ąžuolo statines ir sendinamas. Senstant, konjake ištirpsta kai kurios ąžuolo medienoje esančios medžiagos (dėl to konjakas įgauja rusvą atspalvį), per ąžuolo poras prasiskverbęs oras sukelia lėtą konjako oksidaciją ir naujų aromatinių junginių susidarymą. Tuo pat metu, dalis alkoholio išgaruoja, ilgainiui gėrimas tampa šiek tiek silpnesniu. Išlaikytas konjakas atskiedžiamas vandeniu, gaunant 40% stiprumo gėrimą, kuris išpilstomas į butelius. Dažnai, išpilstant, maišomos kelios konjakų rūšys, tada bendras amžius nustatomas, remiantis jauniausiu iš konjakų, esančių mišinyje.

Likeris

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Likeriai - labai plati grupė alkoholinių gėrimų, gaunamų, maišant spiritinius gėrimus su įvairiais sirupais, trauktinėmis, vynais, sultimis ir pan. Pirmieji likeriai buvo pradėti kurti dar XII-XIII amžiuose, iškarto po alkoholio distiliacijos išradimo. Likeriai itin išpopuliarėjo XIX amžiuje, atsiradus pigioms spirito gamybos technologijoms. Likerių stiprumas būna labai įvairus: nuo 18 iki 80% etilo alkoholio. Skoniui pagerinti į likerius pilama cukraus sirupo, tirštumui (konsistencijai) išlaikyti - krakmolo sirupo. Kai kurie likeriai, kaip ir trauktinės, gali būti išlaikomi iki kelerių metų, kad įgytų geresnį skonį. Tiesa, dėl didelio kiekio cukraus, išlaikymas paprastai daromas stikliniuose ar metaliniuose induose, o ne statinėse.

Midus

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Midus - alkoholinis gėrimas, gaminamas iš medaus. Natūralus midus būna 10-12, kartais - iki 16% alkoholio stiprumo, gaminamas mielėmis fermentuojant medaus ir vandens mišinį. Dalis medaus kartais pakeičiama cukrumi, skoniui pagerinti dedama vaisių, uogų, aromatinių žolelių. Yra žinoma, kad midų gėrė dar senovės egiptiečiai, romėnai, graikai, tačiau šiose šalyse jį išstūmė gerokai pigesni alkoholiniai gėrimai, gaminami, fermentuojant vynuogių ar vaisių sultis (vynas). Viduramžiais midus buvo gana paplitęs Šiaurės Europos šalyse, Lietuvoje, Rusijoje. XVII-XVIII a., nykstant bitininkystei ir kylant medaus kainoms, midaus gamyba nunyko. Šiuo metu tradicinis midus nėra gaminamas, tačiau jo pagrindu yra sukurta grupė likeriams ir trauktinėms artimų alkoholinių gėrimų, gaminamų Stakliškių gamykloje "Lietuviškas midus".

Samanė

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pirmieji degtinės bravorai Lietuvoje atsirado dar XIV-XV amžiuose, tačiau 1529 įsigaliojęs Lietuvos Statutas apribojo degtinės gamybą bei įvedė mokesčius alkoholiniams gėrimams, todėl gana greitai ėmė rastis nelegalių bravorų, su kuriais ir siejamas samanės atsiradimas. Iki XIX a. pradžios legaliuose bravoruose degtinė buvo gaminama iš grūdų, dažniausiai - rugių, gautą spiritą atskiedžiant vandeniu. Tačiau, atsiradus spirito rektifikacijos metodams, vystantis pramonei, didėjant degtinės gamybos apimtims, tapo daug paprasčiau gaminti degtinę, skiedžiant vandeniu prastesnį - runkelių, bulvių ir pan. spiritą. Tokios degtinės kokybė buvo prasta, tačiau savikaina - kelis kartus mažesnė. Dalis tradicinės degtinės gamintojų persiorientavo ir ėmė gaminti išlaikytą degtinę - starką. Dėl suprastėjusios gamyklinės degtinės kokybės bei didelių mokesčių Lietuvos kaimuose ėmė labiau plisti namudinė degtinės gamyba, naudojant tradicinius, dar XV-XVI amžiuose atidirbtus metodus. Naminės degtinės gamyba labiau suklestėdavo karo bei draudimų metais, ypač smarkiai suklestėjo XX a. 9-ame dešimtmetyje, Tarybų Sąjungoje įvedus alkoholio draudimus. Nors, gaminant itin pigią, nelegalią degtinę, būdavo naudojamos ir itin nekokybiškos žaliavos (bulvės, ropės, burokai, cukrus, etc.), tradiciniai samanės gamybos būdai išliko.

Romas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Romas - stiprus alkoholinis gėrimas, gaminamas iš cukrašvendrių spirito. Kai kurios romo rūšys daromos fermentuojant ir distiliuojant cukrašvendrių (cukrinių nendrių) sultis, kitos iš melasos, kuri gaunama kaip cukraus gaminimo iš cukrašvendrių šalutinis produktas. Kai kurios romo rūšys gaminamos įvairiomis proporcijomis maišant cukrašvendrių sultis, sirupą ir melasą. Įprastiniu būdu gaminant romą yra sumalamos cukrašvendrės, iš jų išgaunamos sultys, iš kurių kaitinant išgaunamas sirupas. Gautas sirupas yra distiliuojamas ir fermentuojamas. Tokiu būdų gautas gėrimas laikomas (brandinamas) ąžuolinėse statinėse, kur įgauna šviesiai geltoną arba tamsesnį - iki rudo - atspalvį. Romo spalva nebūtinai rodo jo brandinimo laiką - kai kurie gamintojai išlaikytą romą filtruoja, o kiti į mažiau brandintą romą prideda karamelės spalvai suteikti. Romas paprastai geriamas grynas arba maišomas kokteiliuose. Geras romas yra ilgą laiką brandinamas ąžuolinėse statinėse, panašiai kaip viskis ar konjakas. Pirmieji rašytiniai šaltiniai romą mini Barbadoso saloje 1688 m. Nuo to laiko romo gamyba pasižymi Karibų jūros regiono salos. Taip pat gaminamas Filipinuose, Australijoje, Madagaskare, Mauricijuje, Indijoje, Rejunione ir Kanaruose.

Viskis

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Paprastai apie viskį yra sakoma, jog tai alkoholinis gėrimas, kuris išgaunamas iš grūdų. Viskis yra laikomas dažniausiai ilgai medinėse (paprastai ąžuolinėse) statinėse. Toks viskio brandinimas statinėse sušvelnina alkoholio skonį ir suteikia gėrimui aromatingų ir kvapiųjų savybių, o, svarbiausia, suteikia viskiui gintarinę spalvą. Škotiško viskio pirmtaku galima laikyti viržių skonio alų, pagamintą iš salyklo, kurį darydavo škotų protėviai. IX amžiaus pradžioje airių vienuoliai atvyko į Škotiją tam, kad pakrikštytų savo keltiškas brolijas. Kartu su Dievo Žodžiu jie atsivežė ir pirmąsias primityvias spirito varyklas, kurias jie pasiėmė žygiuose po kontinentinę Europą skleisdami krikščionybę. Vietiniai gyventojai greitai suprato, kad jie galėtų sukurti alkoholinį gėrimą, kuris būtų gaunamas distiliuojant viržių alų. Paprastos alaus varyklos buvo įkurtos labiausiai apgyvendintuose kaimuose ir taip namų gamybos viskis tapo sudedamąja galų kultūros dalimi. XIX a. pradžioje kartu su pramonės revoliucijos pradžia verslininkai suskubo statyti naujas prabangias viskio daryklas. Viskis, kurį gamino šios daryklos, buvo daromas iš miežių salyklo, džiovinamo ant durpių dūmų. Degant durpėms, atsiradę dūmai suteikdavo salyklui savitą aštrų skonį bei kvapą ir taip škotiškas produktas buvo pripažintas daugybės viskio gėrikų visame pasaulyje.

Džinas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Džinas yra pagrindinė sudedamoji daugelio gėrimų bei kokteilių dalis, ir naujų, ir klasikinių. Labiausiai žinomi sausas martinis ir džinas su toniku. Džinas ypač populiarus anglosaksų kraštiose. Džinas yra neutralus grūdinių kultūrų distiliatas, kuris paskui pagardinamas prieskoniais, ypač kadagių uogomis. Džinas dar gardinamas kalendrų sėklomis, šventagaršvės šaknimis, apelsinų ir citrinų žievėmis, kardamonu ir saldymedžio šaknimis. Savaime suprantama, kiekvienas gamintojas turi savo slaptą receptą. Džinas yra kilęs iš Olandijos. 1570 m. Leideno universitete dėstęs medicinos profesorius Franciscusas de la Boė bandymais nustatė, kad alkoholio ir kadagių uogų mišinys labai efektyviai varo šlapimą ir gali sėkmingai padėti gydant inkstų ir šlapimo pūslės ligas. Būdą pagardinti alkoholį kadagių uogomis panaudojo ir ištobulino daugybė svaigiųjų gėrimų gamintojų. Šiandien jų darbo vaisius mes vadiname genever. Žodis kilęs iš lotynų kalbos žodžio juniperus ir reiškia „kadagys". Genever, dažnai turįs mažiau alkoholio (38 - 43 proc. tūrio) ir saldesnis negu džinas, dabar Švedijoje beveik be išimties geriamas kaip degtinė, o Nyderlanduose jis laikomas nacionaliniu gėrimu.

Trauktinė „Trejos devynerios“

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Trauktinė „Trejos devynerios“ yra vienas paslaptingiausių Lietuvoje gaminamų gėrimų. Kai kurie šaltiniai užsimena, kad yra ženklų, leidžiančių spėti, kad mūsų kraštuose ji gaminta jau viduramžiais. Galime juo didžiuotis, kaip airiai didžiuojasi viskiu. Pavadinimas „Trejos devynerios“ turi kelias reikšmes.Senovės lietuviui toks terminas pirmiausia reiškė „labai daug“, mat anuomet pakakdavo susiskaičiuoti iki devynių, o toliau sakyta tiesiog „daug“. Triskart devyni yra dvidešimt septyni, mėnulio kalendoriaus mėnuo, protėvių apdainuotas dainose kaip trys ąžuolai su devyniomis šakomis. XIX a. pabaigoje „Trejas devynerias“ pradeda gaminti vaistinės, XXa. pradžioje trauktinė „Trejos devynerios“ pradėta gaminti „Stumbro“ gamykloje. 1929 metais receptūra buvo įtraukta į “Patentuotų vaistų, leistų gaminti Lietuvoje, sąrašą” kaip vaistas nuo daugybės ligų, ypač nuo skrandžio negalavimų. Po II pasaulinio karo „Stumbro“ specialistai atkūrė autentišką „Trejų devynerių“ receptūrą ir, laikydamiesi ypatingų reikalavimų, gamina trauktinę iki šiol. Stumbro „Trejos devynerios“ tarptautinėje parodoje „Agrobalt 1997“ (Lietuva) yra apdovanota aukso medaliu, tarptautinėje parodoje „Riga Food 1999“ (Latvija) - sidabro medaliu, o 1997m. konkurse „Lietuvos Metų gaminys 1997“ – įvertinta aukso medaliu.

Black Velvet (su dėžute)

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

"Black Velvet" - tai visame pasaulyje žinomas prekinis ženklas, atstovaujantis ypatingai švelnaus, minkšto ir unikalaus skonio kanadietišką viskį. Black Velvet Canadian Whisky istorija apima 50 metų. Šio viskio gamybai naudojami tik geriausi rugių grūdai, kukurūzai ir kristalinio švarumo Kanados vanduo tam, kad būtų pagamintas unikalus pasaulyje pripažintas viskis, kuris pasižymi ypatingu švelnumu ir aukšta kokybe. 1940-aisiais meistras Jack Napier išrado, kad rūpestingai maišant kanadietišką viskį iš įvairių statinių galima išgauti unikalų švelnaus skonio gėrimą. Manitoba Liquor pirmoji užsakė Black Velvet partiją. Kadangi pagal reikalavimus kiekvienas parduodamas butelis turėjo būti įpakuotas dėžutėse, tai tokiu būdu buvo sukurtas cilindras, kuriais ir šiuo metu yra pakuojami Black Velvet buteliai. Black Velvet viskis 1951 metais buvo įvestas į Kanados rinką ir susilaukė didžiulės sėkmės ir populiarumo. Gamintojas: Barton Brands Ltd, Kanada. Barton Brands Ltd yra kompanija valdanti The Black Velvet Distilling Company ir turinti visas teises į Black Velvet viskį. Barton Brands yra viena iš didžiausių distiliuotų alkoholinių gėrimų gamintojų JAV ir Kanadoje, turinti daugiau nei 120 metų patirties ir prekiaujanti daugiau nei 185 prekiniais ženklais.

Tullamore Dew

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šviesiai auksinės spalvos, subtilaus, lengvo skonio su švelniu medžio prisilietimu ir auksinių miežių aromatu. Tai aukščiausios kokybės airiškas viskis, distiliuotas, brandintas ir sumaišytas Airijoje. Populiariausias airiškas viskis Lietuvoje. Triguba distiliacija, tapusi legenda, ir ilgametis brandinimas (4-7 metai) ąžuolinėse statinėse sukuria minkštą, lengvą ir subtilų skonį su švelniu medžio prieskoniu ir auksinių miežių aromatu. Geriamas su ledu, Tullamore Dew taip pat neatsiejamas airiškos kavos komponentas. "TIKRA AIRIŠKA KAVA": 50g Tullamore Dew, karšta juoda kava, plakta grietinėlė. Vienas iš populiariausių ir labiausiai paplitusių airiškų viskių, Tullamore Dew pirmą kartą buvo išdistiliuotas 1829 metais Tullamore miestelyje, esančiame Offaly grafystėje Airijos viduryje. Šio viskio pavadinimas yra kilęs iš vieno ankstyvųjų savininkų inicialų, Daniel E Williams - DEW. Pirmasis šį viskį gaminti pradėjo Michael Molloy. Vietovė buvo pasirinkta gera - turtingas žemės ūkio ir javų auginimo rajonas Airijos centre, kur gausu puikių miežių ir tyro švaraus vandens - dviejų komponentų, kurie yra būtini gero viskio gamybai. 1887 metais distilerija atiteko Daly šeimai , o verslui vadovavo Kapitonas Bernard Daly. Kadangi jis buvo užkietėjęs sportininkas, kasdienius valdymo darbus jis paliko vienam iš savo kolegų, Daniel E Williams'ui, kuris, iš esmės, tapo Tullamore distilerijos valdytoju.

Grand Cavalier

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

„Grand Cavalier“ - švelnaus, ilgai išliekančio skonio, turtingo aromato brendis, 6 metus brandintas ąžuolo statinėse tam, kad įgautų nepaprastą skonį bei charakterį. Gamyboje naudojamas vyno distiliatas iš Prancūzijos vyndarystės širdies - Bordo regiono, suteikiantis brendžiui ypatingą skonį ir aromatą. Brendis išpilstytas elegantiškuose brendžio buteliuose. Šiuo metu visame pasaulyje ryškėja brendžių rinkos lyderių padiktuota mados tendencija brendį pilstyti į būtent tokios formos butelius. Tai šiuolaikiškas, aukštos kokybės bei ypatingo skonio brendis, kurį tiesiog būtina išmėginti. Tai brendis, vertas aristokrato taurės. Gamintojas: „LATVIJAS BALZAMS“, Latvija. Kompanijos įkūrimo metais laikomi 1900-ieji, kuomet Rygoje pradėjo veikti valstybinis vyno sandėlys Nr.1. Nuo 1970 m. kompanija pradėta vadinti „Latvijas balzams“ ir buvo žinoma kaip stiprių alkoholinių gėrimų gamintoja. 2000 metais susijungus su AB „Rigas Vini“ jos asortimentas pasipildė putojančiais vynais ir ji tapo didžiausia putojančio vyno gamintoja Pabaltijo šalyse.